Propagandos šaltiniai pateikia „faktus“, kurie esą turėtų pagrįsti teiginius apie „Ukrainos branduolinius bandymus“.
Teigiama, kad 2022 metais Miuncheno saugumo konferencijoje prezidentas Volodymyras Zelenskis neva paskelbė apie Ukrainos pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
Taip pat tvirtinama, jog prieš 2026 metų konferenciją Ukrainoje esą užfiksuoti žemės drebėjimai ir „keisti masiniai apsinuodijimai“, kurie, anot šių šaltinių, „liudija“ apie vykdytus branduolinius bandymus.
Manipuliacijos, trunkančios ilgiau nei invazija
Rusijos propagandos kanalai nuolat manipuliuoja faktais apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pasakytą 2022 m. vasario 19 d., likus vos penkioms dienoms iki plataus masto Rusijos invazijos.
Nei tąkart, nei vėlesniuose pasisakymuose prezidentas nėra pareiškęs, kad Ukraina ketintų įsigyti ar kurti branduolinį ginklą.
Savo kalboje V.Zelenskis priminė, kad po nepriklausomybės atkūrimo Ukraina paveldėjo trečią pagal dydį branduolinį arsenalą pasaulyje. Jis akcentavo, jog šalis savanoriškai atsisakė branduolinių kovinių galvučių mainais į saugumo garantijas, kurios turėjo užtikrinti jos teritorinį vientisumą ir apsaugą nuo agresijos.
Taip pat buvo pareikšta apie ketinimą inicijuoti Budapešto memorandumo šalių konsultacijas dėl Ukrainai suteiktų saugumo užtikrinimų įgyvendinimo.
Vėlesni įvykiai parodė, kad Rusija šių tarptautinių įsipareigojimų nepaisė – pradėjo ir iki šiol tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą.
Pažymėtina, kad V.Zelenskis nėra nei karto pareiškęs ketinimo atkurti Ukrainos branduolinį statusą.
Tai nebūtų įmanoma net techniškai, mat be dažnai minimo, tačiau teisiškai ribotos galios Budapešto memorandumo nuostatų, Ukraina yra saistoma ir kitų – tiek nacionalinių, tiek tarptautinių – įsipareigojimų.
1991 m. spalio 24 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė deklaraciją dėl valstybės nebranduolinio statuso. Po trejų metų Ukraina faktiškai prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
Būtent ši tarptautinė sutartis, o ne Budapešto memorandumas, įtvirtina Ukrainos įsipareigojimą neturėti branduolinio ginklo ir susilaikyti nuo jo įsigijimo ar kūrimo.
Seisminis aktyvumas nereiškia branduolinio ginklo bandymų
2026 m. sausio–vasario mėnesiais Ukrainos Vyriausiasis specialiosios kontrolės centras, vykdantis seismologinę stebėseną, fiksavo 13 nedidelių žemės drebėjimų seismiškai aktyviose šalies teritorijose. Jų stiprumas svyravo nuo 1 iki 3,5 balo pagal Richterio skalę. Pagal tarptautinę klasifikaciją tokio intensyvumo drebėjimai laikomi nejuntamais arba silpnai juntamais.
Seisminiai įvykiai registruoti Azovo ir Juodosios jūrų regionuose, kurie priskiriami aktyvioms tektoninėms zonoms. Užkarpatė patenka į seismiškai aktyvios Vranceos zonos poveikio sritį ir pasižymi vietiniais tektoniniais lūžiais.
Poltavos sritis laikoma santykinai tektoniškai aktyvia dėl savo padėties Ukrainos kristalinio skydo ir Dniepro–Donecko įdubos sandūroje.
Tokiose teritorijose žemės drebėjimai kyla dėl natūralių tektoninių procesų – litosferos plokščių judėjimo ir sukauptos įtampos išsikrovimo tektoniniuose lūžiuose. Tai įprastas ir moksliškai paaiškinamas geodinaminis reiškinys, neturintis dirbtinės kilmės požymių.
Ar branduolinis sprogimas gali sukelti žemės drebėjimą?
Branduolinis sprogimas gali sukelti žemės drebėjimą ar net pakartotinių smūgių (angl. aftershocks) seką. Vis dėlto moksliniai stebėjimai rodo, kad sprogimų sukelti virpesiai būna gerokai silpnesni už patį sprogimą, o jų pakartotinių smūgių seka – retesnė ir silpnesnė nei panašaus stiprumo natūralių žemės drebėjimų atveju.
Be to, ne visi sprogimai apskritai sukelia seisminį aktyvumą. Galimas sprogimo sukeltas žemės drebėjimas paprastai apsiriboja kelių dešimčių kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos.
-
Ar „Orešnik“ galėtų sukelti žemės drebėjimą: tai įvyko tik po branduolinio ginklo bandymų
-
Pietų Korėja: Pchenjanas kasmet pagamina medžiagų, reikalingų 10–20 branduolinių ginklų
-
„Tarsi pasaulio pabaiga“: kaip JAV netyčia numetė keturias atomines bombas ant Ispanijos
-
Beprotiškas planas: kodėl norėta susprogdinti Sacharą branduolinėmis bombomis
-
Kim Jong Unas žada netrukus pristatyti kito etapo branduolinius planus
-
Rusija teigia besilaikysianti branduolinių ginklų apribojimų, jei JAV darys tą patį
1969 metais viešojoje erdvėje buvo iškelta prielaida, kad dideli branduoliniai bandymai Nevados bandymų poligone galėjo sukelti pavojingus žemės drebėjimus Kalifornijoje.
Siekiant tai patikrinti, mokslininkai palygino žemės drebėjimų (3,5 magnitudės ir didesnių) dažnį Šiaurės Kalifornijoje su šešių didžiausių termobranduolinių bandymų, vykdytų 1965–1969 metais, laikais. Analizė parodė, kad sprogimų metu seisminio aktyvumo padidėjimo neužfiksuota.
Didžiausi JAV atlikti požeminiai termobranduoliniai bandymai vyko Aleutų salų vakarinėje dalyje, Amčitkos saloje. Galingiausias iš jų – penkių megatonų bandymas, kodiniu pavadinimu „Cannikin“, – įvyko 1971 m. lapkričio 6 d.
Jo išlaisvinta energija prilygo 6,9 magnitudės žemės drebėjimui, tačiau net ir šis sprogimas nesukėlė jokių papildomų žemės drebėjimų seismiškai aktyviose Aleutų salose.
Sukėlė žemės drebėjimų seką
2018 metais naudodami naujai patobulintus analizės metodus, mokslininkai nustatė, kad 2017 metų rudenį atliktas Šiaurės Korėjos branduolinės bombos bandymas sukėlė posmūgius, trukusius net aštuonis mėnesius.
Šie smūgiai, įvykę anksčiau nepažymėtoje netoliese esančioje tektoninėje lūžio zonoje, suteikė įžvalgų tiek apie branduolinių sprogimų fiziką, tiek apie tai, kaip gali būti sužadinami natūralūs žemės drebėjimai.
Tačiau Šiaurės Korėjos panaudota bomba buvo nepaprastai galinga.
2017 m. rugsėjo 3 d. įvykęs požeminis bandymas buvo šeštasis Šiaurės Korėjos bandymas ir iki tol pats galingiausias – jo galia siekė apie 250 kilotonų, t. y. maždaug 17 kartų daugiau nei Hirošimą sunaikinusios bombos.
Daugelis ekspertų mano, kad tai buvo vandenilinė bomba – jei tai tiesa, tai reikšmingas žingsnis į priekį, palyginti su primityvesniais atominiais įrenginiais, kuriuos režimas sprogdino anksčiau.
Pats sprogimas sukėlė 6,3 magnitudės žemės drebėjimą. Po 8,5 minučių sekė 4 balų stiprumo drebėjimas, kuris, matyt, kilo tada, kai virš bandymo vietos esanti teritorija šalies Mantapo kalne įgriuvo į požeminę ertmę, kurioje buvo bomba.
Bandymą ir vėlesnį įgriuvimą užfiksavo seismometrai visame pasaulyje, ir tuo metu apie tai buvo plačiai pranešta.
Tačiau vėliau, be didelio viešumo, Kinijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų seisminės stotys užfiksavo dar 10 mažesnių smūgių, kurie, panašu, kad buvo išsidėstę 5–10 kilometrų spinduliu aplink bandymo vietą.
Pirmieji du įvyko 2017 m. rugsėjo 23 d., o vėliausias – 2018 m. balandžio 22 d.
Mokslininkų manymu, bomba sukrėtė Žemės plutos uolienas ir joms tiesiog prireikė laiko „nusistovėti“.
Apsinuodijimai nėra spindulinė liga
Tariamai „neaiškios kilmės apsinuodijimai“, kuriuos mini propagandininkai, niekaip nesusiję su taip vadinama spinduline liga, kuria susergama atsidūrus radioaktyvioje zonoje.
Spindulinė liga (ūminis radiacinis sindromas) yra aiškiai apibrėžta medicininė būklė, atsirandanti dėl didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės per trumpą laiką, ir jos mechanizmai, simptomatika bei diagnostikos kriterijai yra gerai ištirti bei dokumentuoti.
Tuo tarpu abstrakčiai įvardijami „apsinuodijimai“ dažniausiai neturi nei patikslinto toksikologinio pagrindo, nei objektyvių klinikinių duomenų, leidžiančių juos sieti su radiaciniu poveikiu.
Radiacinės kilmės pažeidimai nustatomi remiantis dozimetrijos duomenimis, kraujo tyrimais, specifiniais audinių pažeidimo požymiais ir aiškia ekspozicijos istorija, todėl spekuliatyvūs teiginiai apie tariamą ryšį su spinduline liga neatitinka nei medicinos mokslo, nei radiacinės saugos principų.
Poilsiautojų apsinuodijimai maistu žiemos kurorte Bukovelyje taip pat neturi nieko bendro su radiacija, nors Rusijos propaganda mėgina juos pateikti kaip tariamą sensaciją.
Žarnyno infekcijų protrūkiai šiame regione aukštojo sezono metu, deja, nėra išskirtinis ar paslaptingas reiškinys – tai periodiškai pasitaikanti visuomenės sveikatos problema, būdinga intensyvaus turizmo teritorijoms.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinės priežastys dažniausiai yra buitinės ir infrastruktūrinės: nepakankama vandens kokybė bei higienos normų nesilaikymas.
Dalis aplinkinių gyvenviečių neturi centralizuotos nuotekų sistemos, todėl gyventojai naudojasi autonominiais biologiniais septikais. Esant dideliam apkrovimui ar netinkamai priežiūrai, tokios sistemos gali būti neefektyvios, o nuotekos – patekti į gruntą ir užteršti geriamojo vandens šaltinius.
Tai – realūs, dokumentuoti rizikos veiksniai, kuriems paaiškinti nereikia jokių konspiracinių interpretacijų.
15min verdiktas: melas. Teiginiai apie „Ukrainos branduolinius bandymus“ yra nepagrįsti. Jie remiasi klaidinančiu V.Zelenskio pasisakymo interpretavimu, natūralių seisminių reiškinių spekuliatyviu aiškinimu ir su radiacija nesusijusių sveikatos incidentų konspiraciniu perinterpretavimu. Patikimų įrodymų, kad Ukraina būtų vykdžiusi branduolinius bandymus ar ketintų atsisakyti savo nebranduolinio statuso, nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
