Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 10, 06:26 Atnaujinta 2022 08 10, 23:23

Ukraina: per sprogimus Krymo aviacijos bazėje sunaikinti 9 okupantų lėktuvai

Antradienį sprogimai griaudėjo Krymo pusiasalyje esančioje aviacijos bazėje, kurią kontroliuoja Rusija. Ukraina sako, kad ji nėra atsakinga už šį incidentą. Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 10 mln. žmonių.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • Ukraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius
  • Antradienį sprogimai griaudėjo Kryme esančioje Rusijos aviacijos bazėje. Ukraina oficialiai atsakomybės už šį įvykį neprisiėmė, o Rusijos pusė nurodė, esą „detonavo keletas aviacijos sprogmenų“
  • Rusijos aviakompanijos, įskaitant didžiausią iš jų – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių dėl Vakarų sankcijų nebegali įsigyti užsienyje
  • Rusijos pajėgos nebegali naudotis geležinkelio linija, jungiančia Krymą su Chersonu

Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Zelenskis patvirtino – Rusija neteko 9 lėktuvų Kryme

23:20

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino anksčiau skelbtą informaciją, kad per sprogimus Krymo aviacijos bazėje Rusija neteko devynių lėktuvų.

„Vien per pastarąją parą okupantai neteko dešimties kovinių lėktuvų: devynių Kryme ir dar vieno Zaporižėje. Okupantai taip pat patyrė naujų nuostolių dėl šarvuotos technikos, sandėlių su amunicija, logistikos kelių“, – vakariniame kreipimesi sakė šalies prezidentas.

 

Vis dar neaiški sprogimų Krymo oro bazėje priežastis

22:27

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as komentare BBC sakė, kad vis dar nėra aišku, kaip kilo sprogimai Krymo aviacijos bazėje, kurią kontroliuoja Rusija.

„Akivaizdu, kad taip atsitiko ne dėl numestos cigaretės nuorūkos“, – sakė jis.

B.Wallace'as taip pat kalbėjo, kad „mažai tikėtina“, jog sprogimai galėjo įvykti dėl Vakarų raketų smūgio.

Leido atidėti mokėjimus

21:58

Ukrainos užsienio kreditoriai pritarė jos prašymui dvejus metus įšaldyti mokėjimus už beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautines obligacijas, o tai leis karo draskomai šaliai išvengti nemalonių skolos įsipareigojimų nevykdymo, praneša „Reuters“.

Įsigaliojo ES draudimas importuoti rusiškas anglis

21:00

Europos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę.

27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą.

Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. visų užsienyje įsigytų anglių už maždaug 4 mlrd. eurų.

Blokas šio taršaus iškastinio kuro vartojimą sumažino nuo 1,2 mlrd. tonų 1990 metais iki 427 mln. tonų 2020-aisiais, siekdamas įgyvendinti kovos su klimato kaita uždavinius.

Tačiau uždarius daugelį kasyklų Bendrijos šalyse padidėjo Europos priklausomybė nuo anglių importo.

Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, kūrenančias anglimis savo elektrines, buvo ypač priklausomos nuo Maskvos.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijai sumažinus dujų tiekimą, ES šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Italija, padidino anglių deginimą jėgainėse.

Anksčiau šią savaitę taip pat įsigaliojo ES susitarimas sumažinti gamtinių dujų vartojimą 15 proc., energijos ištekliams smarkiai brangstant.

Per šių metų pirmuosius penkis mėnesius elektros energijos, pagaminamos deginant anglis, kiekis Vokietijoje išaugo 20 proc., rodo energijos sektoriaus analitinė kompanija „Rystad“.

Rusijai įvestas anglių embargas skatino ES didinti importą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos ir Indonezijos.

Tačiau atsisakyti rusiškų anglių tapo itin keblu tradiciškai daug jų iškasdavusiai Lenkijai, importuodavusiai iš Rusijos maždaug po 10 mln. tonų per metus.

Lenkijos vyriausybė rusiškas anglis importuoti visiškai uždraudė dar balandžio viduryje, bet dėl to susidarė didelis stygius ir išaugo kainos.

Lenkijoje tona anglių pabrango keturgubai, palyginus su padėtim praeitais metais. Dėl to šalyje, kurioje apie 3 mln. gyventojų tebenaudoja anglis namams šildyti, įsiplieskė protestų.

Vyriausybė reagavo nustatydama kainų lubas ir įvesdama pirkimo kvotas, tačiau nuogąstaujama, kas laukia šalies ateinančią žiemą.

Pažadus padidinti importą iš kitų šaltinių gali būti keblu įgyvendinti dėl nepakankamų geležinkelių ir uostų infrastruktūros pajėgumų.

Estija pareiškė protestą Rusijai

20:25

Estija iškvietė Rusijos ambasadorių ir oficialiai pareiškė protestą dėl to, kad antradienį Rusijos sraigtasparnis pažeidė jos oro erdvę, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

„Estija tai laiko itin rimtu ir apgailėtinu incidentu, kuris yra visiškai nepriimtinas“, – sakoma ministerijos pranešime, kuriame teigiama, kad sraigtasparnis skrido be leidimo.

Birželio mėnesį Estija pateikė Maskvai identišką skundą, pranešė „Reuters“.

Sunaikinti devyni orlaiviai

20:01

Per antradienio sprogimus okupuotame Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje buvo sunaikinti devyni orlaiviai.

Tai „Facebook“ tinkle paskelbė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininkas Oleksandras Zavitnevičius.

„Sprendžiant iš sprogimų, laikinai okupuotame Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje taip pat buvo įrengtas oro ginklų sandėlis. Šioje bazėje rusai daugiausia dislokavo daugiafunkcinius naikintuvus Su-30SM, taktinės žvalgybos lėktuvus Su-24MR, karinius transporto lėktuvus Il-76 ir kitą aviacijos įrangą“, – sakė parlamento narys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje

 

Šveicarija pasiruošusi atstovauti Ukrainos interesams Maskvoje

18:55

Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje, trečiadienį patvirtino Bernas, bet pabrėžė, kad tokiam scenarijui turėtų pritarti Maskva.

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Šveicarija, žinoma dėl savo neutralumo politikos, sakė esanti pasiruošusi suteikti diplomatinę pagalbą ir tarpininkauti.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį nurodė, kad Ukraina paprašė Šveicarijos „prisiimti ginančiosios valstybės mandatą“ Kyjivo atžvilgiu Rusijoje, patvirtindama laikraščio „Luzerner Zeitung“ anksčiau paskelbtą pranešimą.

URM paaiškino, kad toks mandatas „leidžia valstybėms palaikyti žemo lygio ryšius ir teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės piliečiams“.

„Atitinkamos derybos buvo užbaigtos“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške parašė ministerijos atstovė.

Ji nepateikė daugiau detalių apie derybų trukmę ar turinį ir pabrėžė, kad „diskretiškumas yra itin svarbus elementas užtikrinant gerą pagalbą“.

Tačiau URM atstovė pažymėjo, jog norint, kad „įsigaliotų ginančiosios valstybės mandatas, Rusija vis tiek turi suteikti savo sutikimą“.

Tai gali būti keblu, nes Maskva yra supykusi dėl Berno sprendimo pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti sankcijas Rusijai. Maskva ne kartą  reiškė abejones, ar Šveicarija tebegali būti laikoma neutralia valstybe.

Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.

Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.

Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.

Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.

Slovakija vėl gauna rusiškos naftos

17:57 Atnaujinta: 19:44

Slovakijos naftos perdirbimo įmonė „Slovnaft“ trečiadienį pranešė, kad jai buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas vamzdynu, sustabdytas dėl sankcijų Maskvai.

„Nafta vėl teka į Slovakiją vamzdynu „Družba“, o tiekimas Vengrijai, kaip tikimasi, bus atkurtas rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė įmonės atstovas Antonas Molnaras.

Antradienį Rusijos naftos įmonė „Transneft“ pranešė, kad rusiškos naftos tiekimas per Ukrainą trims Europos šalims – Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą.

Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą pietine „Družba“ šaka, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.

Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.

A.Molnaras antradienį sakė, kad „buvo techninių problemų bankų lygiu dėl Rusijos mokėjimo už tranzitą“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai ir atribojo Rusiją nuo tarptautinių finansinių institucijų.

Trečiadienį A.Molnaras pranešė, kad „Slovnaft“ ir jos patronuojanti kompanija Vengrijoje MOL savanoriškai sutiko sumokėti už tranzitą, o Ukraina ir Rusija su tuo sutiko.

Tiekimas Čekijai dar neatnaujintas, sakė „Družba“ dalį šioje šalyje valdančios kompanijos „Mero“ atstovė Barbora Putzova.

„Mums, kaip tranzito kompanijai, svarbiausia, kad nebūtų technologinių problemų ir kad turėtume pakankamai naftos“, – AFP sakė ji.

Pareikšti įtarimai buvusiam parlamento nariui

17:54

Buvusiam Ukrainos parlamento nariui Ihoriui Markovui už akių buvo pareikšti įtarimai dėl karo propagandos ir rasinės neapykantos kurstymo.

Odesos srities prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, 2014 m. jis išvyko į Rusiją. Būdamas Rusijoje jis atliko aktyvius veiksmus, kuriais kenkė Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei.

Žuvusieji atgabenti į Kyjivą

17:33

Dar 16 Mariupolyje žuvusių kariškių kūnai buvo atgabenti į Kijevą.

Kijevo policija, morgo pareigūnais, teismo medicinos ekspertais ir kriminalistais atlieka kūnų apžiūrą ir registraciją.

 

Ukraina sunaikino dar vieną tiltą

17:17

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo tiltą, esantį prie Dnipro upės, netoli Kachovsko hidroelektrinės.

Kaip nurodo Operacinės vadovybės „Pietūs“ spaudos tarnyba, tiltas nebetinkamas naudoti.

Rusijos žurnalistė M.Ovsianikova sulaikyta už „kariuomenės diskreditavimą“

16:09

Rusijos tyrėjai trečiadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš žurnalistę Mariną Ovsianikovą, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusią įsiveržimą į Ukrainą, ir ją sulaikė, pranešė jos advokatas.

„Iškelta baudžiamoji byla“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Dmitrijus Zachvatovas ir pridūrė laukiąs tyrėjų sprendimo dėl kardomosios priemonės dviejų vaikų motinai.

 

Rusijos pajėgos nebegali naudotis geležinkelio linija, jungiančia Krymą su Chersonu

15:53

Rusijos pajėgos nebegali naudotis geležinkelio linija, jungiančia Krymą su pietiniu Ukrainos Chersono regionu, kurį rusai okupavo pirmosiomis karo dienomis, teigia Chersono civilinės bei karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

„Tai atšaka, kuri ėjo per Kalančaką, Brylivką iki Oleškio geležinkelio stoties ir per geležinkelio tiltą į patį Chersoną“, – sakė jis ir pridūrė, kad kitas maršrutas buvo iš Krymo į Melitopolį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Būtent ten okupantai pristatydavo savo geležinkelio traukinius ir iškraudavo juos šiek tiek toliau už Novoleskijivkos Heničesko rajone. Ten vakar buvo sunaikinta dar viena kolona su įranga ir amunicija“, – pridūrė jis.

Antradienį pranešta apie Heničesko rajone nugriaudėjusius sprogimus.

Melitopolio meras papasakojo apie gyventojų pasipriešinimą: „trečioji pragaro naktis okupantams“

15:06

Rusijos okupuoto Melitopolio miesto tikrasis meras sakė, kad pasipriešinimas ir išpuoliai šiame regione tęsiasi – kaip tik tuo metu, kai Rusijos pajėgos ten stiprinamos.

Šiuo metu mieste nesantis Ivanas Fiodorovas Ukrainos televizijai pasakojo, kad antradienis „buvo trečioji pragaro naktis okupantams.“

Anot jo, antradienį vakare netoli Kyrylivkos kaimo, Azovo jūros pakrantės gyvenvietės, girdėjosi du sprogimai.

„Po to kelias valandas buvo stebimi tiršti dūmai“, – sakė I.Fiodorovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Per pastarąsias kelias savaites okupantai į Radivonivkos žiočių pakrantę, taip pat į Azovo jūros pakrantę prie Kyrylivkos išvežė daug įrangos“, – pasakojo meras.

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos partizanai antradienio naktį apgadino Melitopolyje įkurtą Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ biurą bei pakartojo, kad gyventojams neleidžiama išvykti iš Melitopolio.

„Žmonės masiškai palieka okupuotas teritorijas. Evakuacija yra labai sudėtinga. Okupantai dvi dienas neišleido automobilių. <...> Žuvusiųjų išvykimo eilėje skaičius pasiekė 10. Šiuo metu išvažiavimo laukia daugiau kaip 1 000 automobilių“, – teigė jis.

I.Fiodorovas pasakojo, kad žmonės verčiami leisti vaikus į Rusijos remiamas mokyklas.

„Okupantai naudoja keletą metodų, kad priverstų tėvus siųsti savo vaikus į mokyklas mokytis pagal Rusijos mokymo programą. Okupantai pranešė, kad nuo rugsėjo 1 d. jie neleis vaikams išeiti už okupuotos teritorijos ribų. Tie tėvai, kurie atves vaikus į mokyklą, gaus iš okupantų 10 000 rublių finansinę paramą“, – sakė jis.

Kaimyninės Chersono srities administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas sakė, kad Rusija nuolat kontratakuoja Ukrainos pajėgas, tačiau šalies aviacija puolimą atremia

„Okupantai atsitraukia ir net atiduoda kai kurias pozicijas“, – sakė jis.

Po sprogimų aviacijos bazėje paskelbta nepaprastoji padėtis

14:18

Valstybinė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad po sprogimų Sakų aviacijos bazėje, esančioje Kryme, Novofedorovkoje paskelbta nepaprastoji padėtis.

„Po kelių sprogimų aerodrome „Sakai“, gretimame kurortiniame Novofedorovkos kaime buvo įvestas savivaldybės nepaprastosios padėties režimas“, –  Rusijos užimto Krymo statytinį merą Sergejų Aksionovą cituoja agentūra. 

Jo teigimu, iš viso buvo apgadinti 62 daugiabučiai ir privatūs namai, apie 20 komercinės paskirties objektų. 

Sužeistųjų skaičius išaugo iki 14, vienas iš jų tebėra ligoninėje, tęsė S.Aksionovas. Anksčiau buvo pranešta apie 13 sužeistųjų ir vieną žuvusįjį. Remiantis „Interfax“, laikino apgyvendinimo centruose gyvena 252 žmonės. Novofedorovkoje ir Michailovkoje sutrikdytas dujų tiekimas.

S.Aksionovas pridūrė, kad nuolaužos turėtų būti pradėtos šalinti po to, kai bus baigtas tyrimas.Jis patikino, kad atkūrimas užtruks ne ilgiau kaip 10 dienų.

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šią informaciją nėra galimybės. 

Antradienį sprogimai griaudėjo Krymo pusiasalyje esančioje aviacijos bazėje, kurią kontroliuoja Rusija. Ukraina oficialiai atsakomybės už šį įvykį neprisiėmė, o šalies pareigūnai apie tai kalba mįslingai. Rusijos pusė nurodė, esą „detonavo keletas aviacijos sprogmenų“ ir kad tai nebuvo ataka.

Taip pat skaitykite: Vaizdo įraše – sprogimų Kryme padariniai: „Nėra jokių šansų, jog nors vienas lėktuvas liko sveikas“

Danija prisidės prie Ukrainos karių apmokymo

12:58

Danija siųs karinius instruktorius į JK, kur šie padės apmokyti ukrainiečių pajėgas. Šalis taip pat siekia mokyti ukrainiečių karininkus Danijoje, sakė Danijos gynybos ministras šiandien paskelbtame interviu laikraščiui „Jyllands-Posten“.

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad interviu duotas prieš ketvirtadienį Kopenhagoje vyksiančią konferenciją, kurioje JK, Danijos ir Ukrainos gynybos ministrai turėtų aptarti ilgalaikę paramą Ukrainai, įskaitant karinį mokymą, išminavimą bei ginklų tiekimą.

„Per trumpą laiką Danija išsiųs 130 karinių instruktorių į britų mokymo projektą“, – laikraščiui sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

Rusija apšaudė kelis Ukrainos miestus, bet fronto linijoje pokyčių nėra

12:27

Naktį nuo Zaporižios pietuose iki Charkivo šiaurėje buvo apšaudyti keli Ukrainos regionai.

Pietiniame fronte Ukrainos priešlėktuvinė gynyba netoli Zaporižios numušė dvi atskriejusias raketas, pranešė regiono karinė administracija, o anksti trečiadienį paskelbta apie dar keturias atakas į pietus nuo miesto.

Antradienio vakarą Mykolajivo miestas vėl buvo apšaudytas raketomis, sužeisti trys civiliai gyventojai.

„Kovos tęsiasi gyvenvietėse, besiribojančiose su Mykolajivo sritimi ir Dnipropetrovsko sritimi. Daugumoje bendruomenių padėtis išlieka įtempta, vis daugiau kaimų atsiduria ties sunaikinimo riba“, – pranešė regiono administracija. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Mykolajivas
„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Mykolajivas

Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo valdžia pranešė apie išpuolius keliuose rajonuose, kurių metu buvo sunaikintas turtas, tačiau civilių aukų išvengta.

Pagrindiniame mūšio lauke Donecko srityje Ukrainos kariuomenė pranešė, kad buvo pasipriešinta keliems Rusijos karių bandymams prasiveržti į priekį.

Artilerijos ugnis tebesitęsė palei didžiąją dalį fronto linijos, o Avdijivka, Soledaras, Bachmutas ir Siverskas buvo vienos iš gyvenviečių, kurios nukentėjo nuo raketų, tankų ir artilerijos ugnies, teigė kariškiai. Pranešama, kad Donecke žuvo du civiliai gyventojai.

Ukrainos kariškiai taip pat pranešė apie tolesnes atakas prieš Rusijos pozicijas Chersono srityje ir nurodė, kad antradienį Chersono srities Heničesko rajone „buvo sunaikintas priešo sandėlis“.

TATENA: per apšaudymus Zaporižios AE padaryta žala, tačiau radiacijos lygis normalus

12:12

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) praneša, kad Ukraina informavo organizaciją apie šeštadienį vykusius Rusijos apšaudymus šalia panaudoto branduolinio kuro saugyklos Zaporižios AE, kurių metu padaryta žala, tačiau turimi radiacijos matavimų duomenys rodo, kad radiacijos lygis toje vietoje yra normalus. 

Ukrainos teigimu, per apšaudymus sužeistas AE apsaugos darbuotojas ukrainietis. Taip pat apgadintos sienos, stogas ir langai panaudoto branduolinio kuro saugyklos teritorijoje, ryšių kabeliai, kurie yra jos radiacijos kontrolės sistemos dalis. 

Remdamiesi Ukrainos pateikta informacija TATENA ekspertai įvertino, kad dėl šeštadienio incidento tiesioginio pavojaus branduolinei saugai nekilo, sakė agentūros Rafaelis Mariano Grossi.

Tačiau penktadienį ir šeštadienį apšaudant AE „buvo pažeisti beveik visi septyni būtini branduolinės saugos ir saugumo ramsčiai“, įskaitant susijusius su branduolinės elektrinės fiziniu vientisumu, veikiančiomis saugos ir saugumo sistemomis, personalu ir išoriniu energijos tiekimu.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia
„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Šeštadienio vakaro incidentas parodė, kad konfliktas taip pat pakenkė branduolinės saugos ir saugumo ramsčiams, susijusiems su avarinės parengties ir reagavimo priemonėmis bei ryšiais, sakė R.M.Grossi.

Po incidento Ukraina informavo, kad elektrinės personalas apribojo prieigą prie elektrinėje esančio krizių centro, o tai gali turėti įtakos reagavimo veiklai avarijos atveju, net jei prieiga prie už elektrinės ribų esančio centro būtų įmanoma. Be to, Ukrainos reguliavimo institucija teigė, kad jos ryšiai su AE buvo „labai riboti ir fragmentiški“. Elektrinė ir toliau turi ribotas galimybes gauti elektros energiją už elektrinės teritorijos ribų.

R.M.Grossi pakartojo, kad yra labai susirūpinęs dėl padėties Zaporižioje – bet kokie kariniai veiksmai, keliantys pavojų branduolinei saugai ir saugumui, turi būti nutraukti. Jis dar kartą pabrėžė, kad TATENA ekspertų misija turi kuo greičiau vykti į elektrinę, kad padėtų stabilizuoti branduolinės saugos ir saugumo padėtį.

TATENA negalėjo apsilankyti Rusijos okupuotame objekte Ukrainos pietuose nuo tada, kai daugiau nei prieš penkis mėnesius prasidėjo konfliktas.

Kyjivas: kare žuvo beveik 43 tūkst. Rusijos karių

11:33

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šį rytą paskelbė atnaujintus duomenis apie nuostolius, kuriuos, kaip teigiama, patyrė prorusiškos pajėgos.

Šiandien pateiktuose duomenyse nurodoma, kad per pastarąją parą sunaikinti devyni Rusijos lėktuvai arba sraigtasparniai.

Nuo karo pradžios iš viso žuvo 42 800 kariškių, iš jų 160 – praėjusią parą, nurodo štabas. Pranešime rašoma, kad „priešininkas patyrė daugiausia nuostolių Donecko kryptimi“.

G.Nausėda: Rusijos karas Ukrainoje bus išspręstas kovos lauke, ne prie derybų stalo

11:30

Rusijos Ukrainoje pradėtas karas bus išspręstas kovos lauke, o ne prie derybų stalo, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Dabar mes suprantame, jog jų konfliktas bus išspręstas ne sėdint prie derybų stalo. Konfliktas bus išspręstas kovos lauke“, – interviu Jungtinių Valstijų transliuotojui „Voice of America“ sakė prezidentas.

Panašią mintį vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, išsakė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Karo nusikaltėlis gali būti sustabdytas tik mūšio lauke“, – tuomet teigė ji.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Atsakydamas į klausimą apie tai, kam, jo vertinimu, kyla pavojus šiame konflikte, G.Nausėda taip pat minėjo, jog pasiekęs pergalę Ukrainoje, Rusijos prezidentas V.Putinas sieks naujų teritorijų.

„Nežinau, kas taps jų kitu taikiniu – Baltijos šalys, galbūt Lenkija, galbūt Rumunija, tačiau tai nėra svarbiausias klausimas. Svarbiausias iššūkis – NATO ir Europos Sąjungos formatu daryti tai, kas sustabdytų V. Putiną“, – teigė G.Nausėda.

Vaizdo įraše – sprogimų Kryme padariniai: „Nėra jokių šansų, jog nors vienas lėktuvas liko sveikas“

11:14 Atnaujinta: 15:22

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka teigia, kad vakarykščio sprogimo Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje poveikis – ne mažesnis nei kovo 13-ąją Ukrainos sunaikinto kreiserio „Moskva“.

A.Heraščenka savo tviterio paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuris, kaip teigia, buvo nufilmuotas vos už 300 metrų nuo sprogimo vietos Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme.

„Atrodo, kad nėra jokių šansų, jog nors vienas lėktuvas liko sveikas. Vakarykščio sprogimo poveikis ne mažesnis nei kreiserio „Moskva“ sunaikinimas. Dešimtys karo lėktuvų nebegalės ant mūsų mėtyti bombų ir raketų“, – šalia vaizdo įrašo parašė jis.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Kitapus nuo Mariupolio esančiame Rusijos mieste – gaisras

10:59 Atnaujinta: 11:49

Rusijos Jeisko uoste prie Azovo jūros, netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, kilo didelis gaisras, praneša CNN.

Jeiskas yra kitapus nuo Rusijos okupuoto Mariupolio miesto.

Socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašuose ir nuotraukose, kurių vietą nustatė CNN, matyti per miestą besidriekiantis tirštas tamsių dūmų pliūpsnis. Viename vaizdo įraše matyti, kad įvyksta nemažas sprogimas.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka telegrame rašo, kad Eiske dega naftos saugykla. 

„Gal kas nors netyčia išmetė nuorūką“, – ironizuoja jis, mįslingai kalbėdamas apie įvykius Rusijos mieste.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad gaisras kilo 550 kvadratinių metrų ploto angaro pastate. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, nukentėjusiųjų nėra, pranešė agentūra, remdamasi Krasnodaro nepaprastųjų situacijų ministerija.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ nurodo, kad gaisras lokalizuotas per pusvalandį.

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Vietos ir regiono valdžios institucijos jokių oficialių komentarų nepateikė.

Rusija skelbia, kad per sprogimus Kryme sužeista 13 žmonių, vienas mirė

10:49

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Krymo regioninė sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog per sprogimus Novofedorivkos oro uoste buvo sužeista 13 žmonių, o vienas žuvo.

Cituojamas įstaigos pareiškimas: „Nuo 8.30 val. ryto dėl incidento miesto tipo gyvenvietėje Novofedorivkoje, Sakų rajone, buvo sužeista 13 žmonių ir vienas žmogus mirė.“

Toliau RIA praneša, kad „vienas asmuo buvo hospitalizuotas Sakų rajono ligoninėje, dar dešimčiai pacientų, patyrusių lengvus sužalojimus, tarp jų dviem nepilnamečiams, medicinos pagalba suteikta ambulatoriškai. Dar du nukentėjusieji pateko į Simferopolio 6-ąją ligoninę, suteikus pagalbą jiems leista vykti namo“.

Mykolajive per apšaudymą sužeista 13-metė

09:51

Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“ paskelbė, kad naktį per apšaudymą Mykolajivo mieste buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant 13 metų mergaitę. Jis sakė, kad dėl apšaudymo taip pat apgadinti gyvenamieji pastatai.

Kyjivas prakalbo apie smūgį Rusijos bazei Kryme: ukrainietiški ginklai ir partizanų pajėgos

09:19

Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje antradienį nugriaudėjo galingi sprogimai. Viešai Ukrainos pareigūnai nepatvirtino, kad prie sprogimų prisidėjo Ukrainos kariuomenė, tačiau aukšto rango Ukrainos karininkas, gerai susipažinęs su situacija, amerikiečių leidiniui „The New York Times“ sakė, kad ataką prieš Sakų aviacijos bazę įvykdė Ukrainos pajėgos.

Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius karinius klausimus, karininkas sakė, kad oro bazė buvo viena iš tų, iš kurios reguliariai kildavo lėktuvai atakoms prieš Ukrainos pajėgas.

Jis neatskleidė, kokio tipo ginklas sukėlė sprogimus, tačiau pasakė, kad „buvo panaudotas išimtinai ukrainiečių gamybos įtaisas“.

Krymas
Krymas

Ukrainos puolimas prieš Rusijos pajėgas Krymo pusiasalyje žymėtų naują etapą kare. Iki šiol ukrainiečiai daugiausia apsiribojo Rusijos karių išstūmimu iš teritorijų, užimtų po vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis Ukraina smogia giliau už fronto linijos nei anksčiau ir signalizuoja apie rengiamą kontrpuolimą Chersono regione. 

Ukrainos karininkas „The New York Times“ sakė, kad atakoje dalyvavo Kyjivo vyriausybei lojalios partizaninio pasipriešinimo pajėgos, tačiau jis neatskleidė, ar šios pajėgos įvykdė ataką, ar padėjo reguliariems Ukrainos kariniams daliniams atakuoti bazę, kaip kartais atsitikdavo kitose okupuotose Ukrainos teritorijose.

Oficialūs Ukrainos valdžios atstovai sprogimus Kryme komentavo mįslingai.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Ukraina dešimtadaliu padidino grūdų ir aliejinių sėklų derliaus prognozę

09:04

Ukrainos vyriausybė šių metų grūdų, ankštinių kultūrų ir aliejinių sėklų derliaus šalyje prognozę pagerino nuo 60 mln. tonų iki 65-67 mln. tonų ir apie tai paskelbė savo tinklapyje.

Savo ruožtu Ukrainos grūdų asociacija praėjusį mėnesį taip pat didino šio derliaus šalyje prognozę – nuo 66,5 mln. tonų iki 69,4 mln. tonų. Kviečių derliaus prognozė kilstelėta nuo 19,2 mln. iki 20,8 mln. tonų, kukurūzų – nuo 26,1 mln. iki 27,3 mln. tonų, sojų pupelių – nuo 2,1 mln. iki 2,2 mln. tonų, o miežių, saulėgrąžų ir rapsų derliaus prognozės liko nepakeistos – atitinkamai 6,6 mln., 9 mln. ir 1,5 mln. tonų.

JAV žemės ūkio departamento praėjusio mėnesio ataskaitoje skelbta, jog Ukrainos kviečių derlius šiemet sudarys 19,5 mln. tonų, jų eksportas šiais žemės ūkio metais (skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) sieks 10 mln. tonų, vidaus vartojimas – 10,2 mln. tonų. Prognozuojamas kukurūzų derlius – 25 mln. tonų, iš kurių 9 mln. tonų bus eksportuota, o 10,7 mln. tonų suvartota šalies viduje.

2021-aisiais Ukraina nuėmė rekordinį grūdų, ankštinių kultūrų ir aliejinių sėklų derlių – 106,6 mln. tonų, iš jų 84 mln. tonų sudarė grūdų ir ankštinių kultūrų, 22,6 mln. tonų – aliejinių kultūrų derlius.

JK žvalgyba: Rusija steigia naują kariuomenės korpusą, tikėtina, sudarytą iš „savanorių“

08:49

Panašu, kad Rusijos karinė vadovybė ir toliau susidurs su dilema – stiprinti puolimą Donbase, ar gerinti gynybą ruošiantis numanomam Ukrainos kontrpuolimui pietuose, pastebi Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija. 

Ministerijos pranešime rašoma, kad Rusija įsteigė naują didelę sausumos pajėgų formuotę – 3-iąjį armijos korpusą (3 AK), įsikūrusį Mulino mieste Nižnij Novgorodo srityje į rytus nuo Maskvos.

„Tikėtina, kad Rusija planuoja didelę dalį 3-iosios armijos pajėgų sudaryti iš naujai suformuotų „savanorių“ batalionų, kurie telkiami visoje šalyje ir kurie telkia naujokus iš tų pačių vietovių.
Rusijos regionų politikai patvirtino, kad potencialiems 3 AK naujokams siūlomos pelningos piniginės premijos, kai jie bus dislokuoti Ukrainoje“, – teigiama toliau.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

Į kariuomenę gali būti verbuojami vyrai iki 50 metų amžiaus, turintys tik vidurinį išsilavinimą.

Rusijos armijos korpusą paprastai sudaro 15-20 tūkst. karių, tačiau tikriausiai bus sunku pasiekti tokį skaičių atsižvelgiant į tai, kad gyventojų entuziazmas savanoriškai dalyvauti kovose Ukrainoje yra labai menkas.

Mažai tikėtina, kad 3 AK poveikis kampanijai bus lemiamas, nurodo JK gynybos ministerija.

Ukrainos oficialiosios atsargos šiemet sunyko 28 proc.

08:28

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per septynis šių metų mėnesius sunyko 8,546 mlrd. JAV dolerių, arba 28 proc., iki 22,385 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas.

Liepą jos sumažėjo 1,6 procento.

Vien tik praėjusį mėnesį centrinis bankas nacionalinės valiutos kursui palaikyti išleido 1,195 mlrd. dolerių – tarpbankinėje rinkoje pardavė tvirtos valiutos už 2,117 mlrd. JAV dolerių, o jos supirko už 922 mln. dolerių.

Įplaukos tvirta valiuta į vyriausybės sąskaitą centriniame banke liepą siekė 1,563 mlrd. dolerių, iš jų 1,049 mlrd. dolerių sudarė Vokietijos finansinė parama, 514 mln. dolerių – tvirta valiuta išreikštų valstybės obligacijų pardavimo pajamos. Valstybės skolos tvirta valiuta aptarnavimui išleista 677 mln. dolerių.

2021-aisiais Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos augo 6 procentais.

Naktį Dnipropetrovsko srityje žuvo 11 žmonių, apšaudyta Zaporižios sritis

08:05 Atnaujinta: 09:53

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko nurodo, kad naktį per Rusijos ataką Nikopolio regione žuvo 13 civilių gyventojų. 11 žmonių buvo sužeisti, 5 iš jų būklė sunki.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas telegrame pranešė apie apšaudymą šioje srityje. Pasak jo, regione naktį Ukrainos pajėgos numušė dvi Rusijos paleistas raketas. 

Pranešama, kad sugriauti 3 pastatai, 30 – apgadinta. Per išpuolį žuvo moteris.

Naktį apie Rusijos apšaudymą pranešė ir Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.
 

Latvija siekia prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją EŽTT

07:26

Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.

Kyjivo paraiška susijusi su „Ukrainos vyriausybės įtarimais dėl masinių ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos nuo 2022 metų vasario 24 dienos per savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje įvykdė Rusijos Federacija“, tuo metu teigė teismas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas

Jei teismas priims pirmadienį pateiktą Rygos prašymą, Latvijai bus suteiktas trečiosios šalies statusas.

„Tai pirmas kartas, kai Latvija pasinaudojo Žmogaus teisių konvencijos 36 straipsnio 2 dalyje numatyta teise įstoti į vykstančią tarptautinę teisminę bylą kaip trečioji šalis“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Ministerija teigė, kad ši priemonė taikoma tik „labai retais atvejais“.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Kremlius nesiryžta kaltinti Ukrainos dėl atakos Kryme, nes tai atskleistų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų neveiksmingumą

06:25

JAV veikiantis Karo studijų institutas pastebėjo, kad vakar Ukrainos generalinis štabas vakarinėje ataskaitoje neminėjo Iziumo, nors, remiantis Vakarų šaltiniais, šioje teritorijoje vyksta kontrpuolimas. 

Šis nutylėjimas – pastebimas nukrypimas nuo ankstesnių Ukrainos pranešimų apie Charkivo ir Donecko ašį, rašoma apžvalgoje.

Be to, Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad rugpjūčio 9 d. Rusijos okupuotoje Chersono srityje ir Kryme įvyko keli dideli sprogimai, tačiau Ukrainos pareigūnai už juos atsakomybės neprisiėmė. Socialinių tinklų vartotojai pranešė apie 12 garsių sprogimų Sakų aviacijos bazėje Novofedorivkoje, Krymo vakarinėje pakrantėje. Filmuotoje medžiagoje matyti tik didelis dūmų debesis ir incidento padariniai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Socialiniuose tinkluose pasklidusioje filmuotoje medžiagoje taip pat matyti didelis dūmų debesis netoli Chersono srities ir Krymo sienos. Šios srities administracijos patarėjas Serhijus Chlanas pranešė, kad Rusijos amunicijos bazėje įvyko sprogimai, tačiau pažymėjo, kad nėra oficialaus patvirtinimo, jog prie incidento prisidėjo Ukraina. 

Plačiau apie sprogimus Kryme skaitykite: Sprogimai rusų kontroliuojamoje aviacijos bazėje Kryme: ką apie tai žinome?

„Rusijos gynybos ministerija teigė, kad keli lėktuvų šaudmenys sprogo Sakų aviacijos bazės sandėliuose dėl prastos priešgaisrinės saugos, atmesdama pranešimus, kad sprogimus sukėlė Ukrainos smūgiai ar sabotažas kariniame objekte“, – rašoma toliau.

Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad dėl šio incidento nenukentėjo ir nebuvo padaryta žala Rusijos aviacijos įrangai, tačiau  sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per incidentą buvo sužeisti penki civiliai gyventojai. Socialinių tinklų vaizdo įrašuose taip pat matyti, kaip ugniagesiai gesina degantį lėktuvą, o tai irgi prieštarauja Rusijos gynybos ministerijos pasisakymui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Rusijos statytinis Krymo vadovas Sergejus Aksenovas teigė, kad Rusijos pareigūnai evakuoja tik kelių netoli aviacijos bazės esančių namų gyventojus, tačiau socialiniuose tinkluose pasirodžiusioje medžiagoje matyti, kad prie Krymo tilto susidarė ilgos spūstys, jose – ir mikroautobusai su evakuojamais asmenimis.

„Rusijos propagandistė Margarita Simonjan teigė, kad incidentas buvo sabotažo, o ne raketų ar raketų smūgio rezultatas. Rusijos karo tinklaraštininkai išsakė skirtingas nuomones dėl smūgio kilmės, kai kurie spėliojo, kad Ukrainos pajėgos panaudojo JAV suteiktas ilgojo nuotolio kariuomenės taktines raketų sistemas (ATACMS), nors Ukrainos pajėgos ATACMS sistemų neturi“, – rašoma instituto apžvalgoje.

Ekspertai taip pat pastebi, kad Kremlius nesiryžta kaltinti Ukrainą dėl smūgių ir sukeltos žalos, nes tai atskleistų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų neveiksmingumą, kurį jau atskleidė rusų laivo „Moskva“ nuskandinimas.

„Akivaizdus sprogimų vienu metu dviejuose skirtinguose objektuose faktas greičiausiai paneigia oficialią Rusijos versiją apie atsitiktinį gaisrą, tačiau neatmeta ir sabotažo arba tolimojo nuotolio raketų smūgių galimybės. Ukraina galėjo modifikuoti savo raketas „Neptūnas“, kad jas būtų galima naudoti sausumos puolimui (kaip rusai padarė su priešlaivinėmis ir priešlėktuvinėmis raketomis), tačiau šiuo metu nėra įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę“, – nurodo ekspertai.

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Rusija į orbitą paleido Irano palydovą, kuris gali būti naudojamas karinei žvalgybai Ukrainoje. 

Pagrindinės Karo studijų instituto išvados:

Pagrindinės išvados

  • Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į pietryčius nuo Siversko ir aplink Bachmutą.
  • Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į šiaurę nuo Donecko miesto ir į pietvakarius nuo Donecko miesto netoli Zaporižios ir Donecko srities sienos.
  • Keli dideli sprogimai nugriaudėjo Rusijos pozicijose netoli Sevastopolio ir į šiaurę nuo Krymo, tačiau Rusija dėl jų nekaltino Ukrainos, o Ukraina neprisiėmė kaltės.
  • Rusija paleido Iranui skirtą stebėjimo palydovą.
  • Vakarų žiniasklaida pranešė, kad netoli Iziumo vyksta Ukrainos kontrpuolimas, tačiau Ukrainos generalinis štabas savo vakaro pranešime apie šią vietovę ypač nutylėjo.
  • Rusijos šaltiniai teigė, kad neseniai suformuoti savanorių batalionai yra atsakingi už didžiąją dalį Iziumo sektoriaus.
  • Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos toliau apšaudo artilerijos sistemas iš Zaporižios AE.
  • Rusijos pareigūnai ir toliau atlieka svarbų vaidmenį rengiant fiktyvius referendumus Rusijos okupuotuose regionuose, nepaisant Kremliaus teiginių, esą Rusija referendumų nerengia.

Chersono srityje sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis

06:04

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad praėjusią dieną šalies gynėjai sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį Chersono srityje bei 217-ojo desantininkų pulko BTG valdymo ir kontrolės postą Zaporižios srityje. 

Ginkluotosios pajėgos surengė septynis antskrydžius, taikydamosi į devynias priešo kovinės ugnies, ginkluotės ir technikos koncentracijas Baštankos, Beryslavkos ir Chersono rajonuose bei du įtvirtinimus, esančius už 40 km nuo Chersono.

„Per dieną rusai surengė du raketinius ir tris oro antskrydžius prieš mūsų dalinius. Į karinių oro pajėgų lėktuvus buvo paleistos penkios raketos „oras-oras“, tačiau mūsų aviacija nuostolių nepatyrė“, – teigiama operatyvinės vadovybės „Pietūs“ pranešime.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min