Rusija atskleidė karo tikslus, Ukraina netiki, kad Maskva nusprendė nepulti „Azovstal“

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pabrėžė, kad kiekvieną dieną skiriamas maksimalus dėmesys tam, kad kariuomenė būtų aprūpinta visa būtina ginkluote. Jis pabrėžė, kad tai yra Ukrainos valstybės užduotis numeris vienas.

„Iš aš esu dėkingas mūsų partneriams, kurie pagaliau mus išgirdo. Kurie siūlo mums būtent tai, ko mes prašėme. Todėl mes tiksliai žinome, kad su šiais ginklais mes galėsime išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybes. Ir mes galime okupantams parodyti, kad diena, kai jie bus priversti palikti Ukrainą, artėja“, – pabrėžė prezidentas, tačiau nesukonkretino, apie kokią ginkluotę jis kalba.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau atremia Rusijos grobikų atakas rytuose ir pietuose. „Iziumo kryptis, Donbasas, Paazovė, Mariupolis, Chersono sritis – tai tos vietovės, kuriose dabar sprendžiamas šio karo likimas ir mūsų valstybės ateitis“, – pasakė V.Zelenskis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą Donbase sunaikino apie 50 priešo technikos vienetų ir atrėmė aštuonias atakas, feisbuke pranešė Jungtinių pajėgų operacijos štabas.

Ukrainos gynėjai rytuose per parą sunaikino 9 tankus, 3 artilerijos sistemas, 18 šarvuočių, vieną kovinę šarvuotą mašiną, 13 automobilių ir vieną benzinvežį.

Priešlėktuvinės gynybos padaliniai Donbaso danguje numušė 4 bepiločius orlaivius „Orlan-10“.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius penktadienio vakarą pranešė apie sėkmingą operaciją Chersono srityje.

„Iš malonių naujienų: mes pataikėme į priešakinį armijos lygio komandinį punktą Chersono srityje. Ten buvo apie 50 vyresniųjų rusų karininkų. Jų likimas nežinomas, tačiau sproginėjo garsiai“, – papasakojo jis pokalbyje su advokatu ir žurnalistu Marku Feiginu.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

O.Arestovyčius taip pat pripažino, kad okupantams per praėjusią parą pavyko „porą kilometrų“ pasistūmėti Zaporižės ir Iziumo kryptimis.

„Čia klausimas: jie pasislinko todėl, kad mūsiškius nugalėjo, ar todėl, kad mūsiškiai atsitraukė ir leido jiems užeiti? Tai tik kilometriniai pasistūmėjimai, kurie neatitinka nei pareikštų „operacijos“ tikslų dvasios, nei raidės, tuo labiau penktą–šeštą jos vystymosi dieną“, – sakė patarėjas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad balandžio 13 d. raketiniame kreiseryje „Moskva“ kilus gaisrui vienas žmogus žuvo, o dar 27 dingo be žinios. Tokį Rusijos Gynybos ministerijos pranešimą citavo „RIA Novosti“.

„Likę 396 įgulos nariai buvo evakuoti iš kreiserio į Juodosios jūros laivyno laivus ir nugabenti į Sevastopolį“, – sakoma pranešime.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

Šie Rusijos Gynybos ministerijos skaičiai smarkiai skiriasi nuo nepriklausomų šaltinių skelbiamų skaičių. Skelbta, kad galėjo žūti iki 100 jūreivių, dar maždaug tiek dingo be žinios. Nepriklausomos Rusijos ir užsienio šalių žiniasklaidos priemonės skelbė dingusių jūrininkų tėvų pasakojimus. Suregistruota bent keliolika dingusių be žinios jūrininkų, kurių tėvai iš valdžios negauna jokios informacijos.

Rusijos opozicijos politikui ir žurnalistui Vladimirui Karai-Murzai iškelta baudžiamoji byla dėl „klastočių“ apie Rusijos kariuomenę. Apie tai pranešė jo advokatas Vadimas Prochorovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Advokato teigimu, V.Kara-Murza dabar apklausiamas Tyrimų komitete. Byla buvo pradėta dėl politiko kalbos Arizonos valstijos Atstovų rūmuose Jungtinėse Amerikos Valstijose, teigiama tyrimo nutarime, kurį paskelbė V.Prochorovas. V.Kara-Murza gresia iki 10 metų kalėjimo.

Balandžio 11 d. V.Kara-Murza buvo sulaikytas netoli savo namų ir nuvežtas į Chamovnikų policijos nuovadą, kur politikas praleido naktį laukdamas teismo. Sulaikymo priežastis buvo ta, kad jis „neadekvačiai elgėsi matant policijos pareigūnams, pakeitė judėjimo trajektoriją, paspartino žingsnį ir bandė pabėgti, kai jie pareikalavo sustoti“. Tai paaiškėjo advokato paskelbtose policijos ataskaitose.

Kitą dieną teismas skyrė 15 dienų administracinį areštą už nepaklusimą policijos pareigūnui.

Jungtinės Valstijos neatmeta galimybės, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, todėl siunčia žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad toks žingsnis turėtų katastrofiškų pasekmių jam ir Rusijai.

Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „European Pravda“ pasakojo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland.

Ji pažymėjo, kad V.Putinas jau davė įsakymus vykdyti siaubingus ir itin žiaurius karo nusikaltimus, todėl viskas yra įmanoma ir „turime būti pasirengę, kad Rusija panaudos įvairių rūšių ginklus, kurių pasekmės bus katastrofiškos“.

„Dabar mes – ne tik JAV, bet ir kiti transatlantinės bendruomenės nariai – labai pabrėžtinai pranešėme Putinui, kad šis žingsnis bus katastrofiškas ne tik Ukrainai ir pasauliui, bet ir turės visiškai katastrofiškų pasekmių pačiam Putinui ir Rusijai“, – sakė V. Nuland.

Rusų okupantai Irpinėje 17-metės merginos akivaizdoje išprievartavo jos motiną ir jaunesnę seserį.

Tai pranešė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova, skelbia UNIAN.

Trys okupantai žiauriai sumušė ir išprievartavo moterį ir jos 15-metę dukrą. Abi mirė nuo patirtų sužalojimų.

17-metė, patyrusi psichologinį šoką, keturias dienas gyveno su savo mamos ir sesers kūnais namuose, o išlaisvinus miestą galėjo nuvykti pas močiutę.

Vėliau mergaitė pasakojo, kad kol buvo žudomos jos mama ir sesuo, ji buvo neliečiama, „nes esu negraži“. Okupantai jai sakė: „Gyvenk ir papasakok kitiems“.

L.Denisova pažymėjo, kad su paaugle dirba psichologai. Mergaitė ir jos močiutė davė leidimą paskelbti šią istoriją.

Prorusiškos pajėgos buvo pastebėtos patruliuojančios Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, praneša BBC.

Ketvirtadienį naujienų agentūros „Reuters“ darytose nuotraukose matyti, kaip čečėnų specialiųjų pajėgų nariai ir Rusijos Valstybės Dūmos narys Adamas Delimchanovas vaikšto netoli plieno gamyklos „Azovstal“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo kariai „išvadavo“ Mariupolį, tačiau ukrainiečių kovotojų kontingentas vis dar laikosi požeminiuose komplekso bunkeriuose kartu su šimtais civilių.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Rusija turi „realią galimybę“ laimėti karą Ukrainoje, ir pavadino padėtį Ukrainoje šiuo metu „nenuspėjama“, praneša CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Kalbėdamas žurnalistams Naujajame Delyje, B.Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „didžiulę kariuomenę“, tačiau pridūrė:

„Jo politinė padėtis labai sunki, nes padarė katastrofišką klaidą. Vienintelė galimybė, kurią jis dabar iš tikrųjų turi, yra bandyti toliau taikyti savo siaubingą naikinimo metodą, naudojant artileriją  ir taip bandyti sutriuškinti ukrainiečius.

Dabar jis yra labai arti sausumos kelio per Mariupolį užtikrinimo. Bijau, kad šiuo metu padėtis yra nenuspėjama. Tiesiog turime būti realistai.“

Turkijos Prezidentas Tayyipas Erdoganas tikisi per artimiausias 48 valandas paskambinti savo kolegoms iš Rusijos ir Ukrainos, siekdamas, kad jie susitiktų Stambule ir užbaigtų Rusijos ir Ukrainos konfliktą, praneša CNN.

„Rezultatas teigiamas; jis nėra visiškai toks, kokio norėjome, bet bus geresnis. Nesame be vilties, – penktadienį iš Stambulo sakė R.T.Erdoganas, atsakydamas į klausimą apie vykstančias Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. – Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą ir mes galėsime juos suburti Stambule“.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos, po kurių atsirado vilties, kad gali būti pasiektas taikos susitarimas. Tačiau vėliau derybas įšaldė žinios apie Rusijos karių surengtas žudynes Bučos mieste.
 

Moldova penktadienį iškvietė rusų ambasadorių, vienam aukšto rango Rusijos kariškiui pareiškus, kad Maskva siekia „kontroliuoti pietinę Ukrainos dalį“, iš kurios būtų galima patekti į Moldovai priklausantį separatistinį Padniestrės regioną.

„Moldovos užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai, kuria remiamas mūsų šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Moldovos URM taip pat išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl tų pareiškimų.

Anksčiau penktadienį Rusijos centrinės karinės apygardos vado pareigas einantis Rustamas Minekajevas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė sieks užsitikrinti visišką kontrolę Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse.

„Pietų Ukrainos kontrolė yra kitas kelias į Padniestrę, kur esama rusakalbių engimo atvejų“, – kalbėjo R.Minekajevas.

Padniestrė yra mažas separatistinis Moldovos regionas, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai, ginkluojami ir remiami Maskvos.

Atskirame pareiškime Moldovos reintegracijos politikos biuras teigė, kad R.Minekajevo pareiškimas yra „nepriimtinas“.

„Tokie pareiškimai didina įtampą ir nepasitikėjimą“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad Moldovoje gerbiamos visų žmonių, nepriklausomai nuo jų kilmės, teisės.

Jungtinės Valstijos pradėjo tiekti Ukrainai daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS) ir bendradarbiauja su kitomis NATO sąjungininkėmis, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina gautų daugiau raketų sistemų.

Tai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland sakė  interviu Ukrainos leidiniui „European Pravda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Victoria Nuland

Ji pažymėjo, kad į naujausią JAV pagalbos paketą įtrauktos daugkartinio paleidimo raketų sistemos, taip pat artilerija, ir pabrėžė, kad sistemos jau pristatomos.

„MLRS sistemas mes jau tiekiame“, – sakė V.Nuland.

Ji pridūrė, kad dabar JAV kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis siekia užtikrinti, kad Ukraina gautų daugiau raketų sistemų.

Europos Sąjunga toliau rengia šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Pirmą kartą apribojimai gali turėti įtakos Rusijos energetikos sektoriui. Europos pareigūnai svarsto galimybę „apriboti Rusijos naftos importą“.

„Politico“ cituoja savo šaltinius, kurie teigia, kad nuo SWIFT gali būti atjungta dar viena dalis Rusijos bankų.

Sprendžiant iš Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškimų, „Sberbank“ (didžiausias Rusijos valstybinis bankas) gali būti atjungtas nuo SWIFT. Tačiau kitas diplomatas neoficialiai teigia, kad gali būti atjungti nuo SWIFT bankų informacijos mainų sistemos visi bankai, įskaitant „Gazprombank“.

„Kalbant apie naftą, neaišku, kaip greitai ir visapusiškai ateityje bus atsisakoma importo iš Rusijos. Kadangi pajamos iš naftos ir dujų yra esminis Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinis, sankcijos energetikos srityje laikomos svarbiu kitu ES atsako į invaziją žingsniu“, – priduriama leidinyje.

Rusijos armijos vadovybė baigia apsispręsti dėl pagrindinių smūgių vietų rytų Ukrainoje. Apie tai per brifingą pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

„Rusijos armijos vadovybė baigia apsispręsti dėl tinkamų vietų pagrindiniams smūgiams suduoti. Apie tai liudija apšaudymo būdai, kovinio dalinių išdėstymo forma, priešų armijos ešelonavimas ir nesiliaujantys puolimo veiksmai atskirose kryptyse“, – teigė jis.

Didžiausias rusų okupantų aktyvumas pastebimas Iziumo–Barvinkovės kryptyje, geležinkelio stoties „Popasna“ rajone, urbanizuotame Sjeverodonecko rajone, Mariupolyje ir kelio Zaporižė–Doneckas ruože.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks derybų su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį paskelbė Kremlius ir JT.

Pranešimas paskelbtas 58-ąją Maskvos karo Ukrainoje dieną. Tūkstančiai žmonių žuvo, daugiau kaip 12 mln. buvo priversti palikti namus, o Europoje kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“

Daugiau detalių neskelbiama.

JT atstovė spaudai Eri Kaneko sakė, kad vyksta diskusijos dėl panašaus A.Guterreso vizito į Ukrainą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

„Jis tikisi pasikalbėti apie tai, ką galima padaryti, kad Ukrainoje skubiai įsivyrautų taika“, – sakė ji ir pridūrė, kad A.Guterresas sieks aptarti „veiksmus, kurių galima imtis jau dabar, kad būtų nutildyti ginklai“, ir padėti žmonėms, kuriems reikia patekti į saugią vietą.

Anksčiau šią savaitę A.Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse.

Tęsiantis karui Ukrainoje, A.Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais V. Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Ukraina greitai pritarė šiai idėjai, tačiau iki penktadienio nebuvo aišku, ar Rusija sutiks priimti JT generalinį sekretorių.

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinių Tautų vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją.

Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.

Antradienį išsiųstais laiškais A.Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas.

„Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – sakė S.Dujarricas.

A.Guterresas šią savaitę taip pat paragino per krikščionių ortodoksų Didžiąją savaitę keturioms dienoms paskelbti paliaubas.

Nuo karo pradžios A.Guterresas su V.Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną, o A.Guterresui pareiškus, kad invazija pažeidžia JT chartiją, V.Putinas su juo nebendravo.

JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro vadovė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją.

Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje.

„Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje“, – sakoma deklaracijoje. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų pasirašytame dokumente dar kartą tvirtai remiama Ukrainos nepriklausomybė, o jos ateitis matoma Europos Sąjungoje.

„Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą“, – skelbiama deklaracijoje. 

Nurodoma, jog Rusijos karių Ukrainoje vykdomi pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti.

Baltijos šalys rems tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip teigiama deklaracijoje, artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride bus siekiama patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją, sustiprinti atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas“, – sakoma dokumente.

Nurodoma, kad šalys ketina nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 

Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.

S.Lavrovas taip pat pareiškė, kad jam susidarė įspūdis, jog Kyjivas nebenori tęsti dialogo.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

„Man labai keista kasdien girdėti įvairių Ukrainos atstovų, įskaitant prezidentą ir jo patarėjus, pareiškimus, verčiančius manyti, kad jiems visai nereikia šių derybų, kad jie susitaikė su savo likimu“, – kalbėjo rusų ministras.

Vis tik Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis – Rusijos delegacijos vadovas derybose su Kyjivu – pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos.

S.Lavrovo žodžius paneigė ir Ukrainos delegacijos vadovas Davidas Arachamija. Anot jo, eilinis derybų raundas nuotoliniu būdu vyko šį ketvirtadienį ir penktadienį.

Derybos tęsiasi nuo pat karo pradžios, bet konkrečių rezultatų kol kas nedavė.

Kyjivas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su Maskva dėl kautynių nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau penktadienį kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, apkaltino Ukrainą nenuoseklių reikalavimų kėlimu per derybas, taip pat nenoru „ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, pranešė Kremlius.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste.

„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.

„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M.Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainai ar pagalba Maskvai apeiti Vakarų sankcijas pakenktų ryšiams su Kinija.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino ketvirtadienį ir penktadienį surengė plataus masto derybas Briuselyje.

ES diplomatinė tarnyba ir JAV valstybės departamentas pareiškime teigė, kad teigiamai vertina „išskirtinę transatlantinę vienybę“ invazijos į Ukrainą klausimu.

„Kinija ir toliau bus raginama neapeidinėti Rusijai taikomų sankcijų ar jų nesilpninti ir jokia forma neremti Rusijos agresijos prieš Ukrainą, taip pat dar kartą patvirtinta, kad tokia parama turėtų pasekmių mūsų santykiams su Kinija“, – sakoma pareiškime.

„Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl nuolatinio Kinijos manipuliavimo informacija, įskaitant Rusijos dezinformacijos, susijusios su Rusijos invazija į Ukrainą, platinimą“, – priduriama jame.

W.Sherman ir S.Sannino „išreiškė ypatingą susirūpinimą ir nepritarimą pastarojo meto Kinijos ekonominės prievartos atvejams, patvirtindami savo solidarumą su tais, į kuriuos nusitaikyta, ir pabrėždami tarptautinio bendradarbiavimo svarbą“, sakoma pareiškime.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Kinija mėgina izoliuoti demokratinį Taivaną, kurį laiko savo teritorijos dalimi ir žada susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinijos pareigūnų nuomone, europiečiai Vašingtono iniciatyva leido sau įsitraukti į Ukrainos rėmimą, o tai esą prieštarauja jų, kaip Rusijos dujų vartotojų, interesams.

Pekinui atsisakant pasmerkti invaziją į Ukrainą ir ginant savo tvirtą draugystę su Maskva, ES įspėjo Kiniją, kad bet kokia parama Rusijai, ypač smarkiai padidinant angliavandenilių pirkimo mastą, pakenks jos ekonominiams santykiams su Europa – pagrindine prekybos partnere.

Vašingtonas žengė dar toliau ir iškėlė sankcijų galimybę.

„Labai aiškiai pasakėme, kad jie matė, ką mes padarėme, kalbant apie sankcijas, eksporto kontrolę, paskyrimus Rusijai, todėl tai turėtų padėti jiems susidaryti tam tikrą vaizdą, iš ko galėtume rinktis, jei Kinija iš tiesų teiktų materialinę paramą“, – ketvirtadienį vienoje idėjų kalvėje Briuselyje sakė W.Sherman.

Ji išreiškė viltį, kad Kinija „iš to pasimokys: negalima atskirti Jungtinių Valstijų nuo jų sąjungininkių ir partnerių, o Europa negali atsiskirti ir neatsiskirs nuo panašiai mąstančių šalių“.

VIDEO: Mariupolyje situacija sunki – V.Putinas greičiausiai neatšaukė planų šturmuoti „Azovstal“ kompleksą

Mariupolyje situacija sunki – V.Putinas greičiausiai neatšaukė planų šturmuoti „Azovstal“ kompleksą

Reuters

Rusija, priešingai nei pareiškė jos lyderis Vladimiras Putinas, greičiausiai neatšaukė planų šturmuoti metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kuriame įsitvirtinę, bet apsupti Ukrainos kariai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Penktadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis paskelbė, kad Maskva į šturmą planuoja siųsti Nacionalinės gvardijos ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karius.

Anot V.Skibickio, Rusijos valdžia „kaip visada“ gudrauja. V.Putinas ketvirtadienį nurodė šalies kariuomenei neva nutraukti „Azovstal“ šturmą ir kompleksą tik blokuoti.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Mariupolio gynėjams sraigtasparniais buvo skraidinama amunicijos, maisto ir vandens, nors kariai esą prašė tik šaudmenų.

„Pasakysiu tiek, kad kai pradėjome ten naktimis siųsti sraigtasparnius ir kai paklausėme, ko jiems reikia, jie paprašė amunicijos. Ne vandens ir ne maisto, nors sulaukė ir to“, – portalui „Ukrainska pravda“ teigė O.Danilovas.

Tiesa, neaišku, kada šie sraigtasparniai buvo siunčiami į Mariupolį. Analitikų teigimu, pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos jau gana kokybiškai saugo oro erdvę mieste ir aplink jį.

O.Danilovas pripažino, kad situacija Mariupolyje sunki, „bet ten niekada nebuvo lengva“. Jis pabrėžė, kad Mariupolio gynėjai neleidžia didelei Rusijos pajėgų grupei veikti kitur Ukrainoje.

Jis patikino, esą daroma „viskas, kas įmanoma ir kas neįmanoma“, kad Ukraina padėtų Mariupolyje įstrigusiems kariams ir miesto gynėjams: „Patikėkite, jei būtų buvusi bent viena proga fiziškai išspręsti šį klausimą, būtume jį išsprendę.“

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį skelbė apie Mariupolio „išlaisvinimą“, bet ukrainiečiai tokią informaciją neigia. Manoma, kad Ukrainos karių mieste tebėra iki 2 tūkstančių.

Mariupolis apsiaustas jau nuo kovo 1 dienos, daugelis ukrainiečių karių įsitvirtinę metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekse, kurį Rusija intensyviai apšaudo.

Kyjive penktadienį viešintis kultūros ministras Simonas Kairys absurdiška pavadino situaciją, kai Ukrainoje kariaujanti ir ją griaunanti Rusija pirmininkauja UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, skirtam saugoti unikalius statinius.

„Vakar išgirdome žinią, kad UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos Kazanėje nebus. Sofijos soboras, kurį šiandien lankėme, yra didingos ir kultūriškai turtingos Ukrainos istorijos ir valstybingumo simbolis“, – teigė ministras.

„Dar kartą norisi pabrėžti situacijos absurdiškumą, kaip Rusija iki šiol vis dar pirmininkauja Pasaulio paveldo komitetui UNESCO, kurio tikslas yra saugoti, o ne griauti“, – sakė jis, cituojamas Kultūros ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, S.Kairys kartu su Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glinskiu lankosi Kyjive Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministro Oleksandro Tkačenkos kvietimu. Vizito tikslas yra padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją kultūros ir informacijos srityse, teigiama pranešime.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Simonas Kairys

S.Kairys sakė tikintis, kad drauge su Ukraina ir Lenkija Lietuva išvystys bendradarbiavimą „Liublino trikampio“ formate bei dar kartą išreiškė paramą Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą. Pasak jo, Ukraina jau dabar yra „Europos dalis, ginanti mūsų vertybes ginklu ir savo piliečių krauju“.

Taip pat jis pabrėžė, jog ministrams svarbu kelti informacinio karo klausimus.

„Turime dar aktyviau siekti Rusijos ir Baltarusijos TV kanalų blokavimo ES teritorijoje, spręsti kitus kovos su dezinformacija klausimus“, – teigė S.Kairys.

Pasak ministerijos, Ukrainos kultūros ministras pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija yra didelės Ukrainos draugės, kurios pirmosios atskubėjo į pagalbą ir tik dėl partnerių pastangų konsolidavimo bus galima pasipriešinti agresoriui visuose frontuose.  

Trišaliame susitikime taip pat aptartas jungtinės darbo grupės Ukrainos kultūros paveldui atkurti įsteigimas, būtinybė taikyti sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie remia Rusijos invaziją prieš Ukrainą ir toliau skleidžia dezinformaciją apie karą šioje šalyje.

Aptartas ir finansinės paramos teikimas Ukrainos nacionaliniams transliuotojams, Ukrainos aprūpinimas televizijos ir radijo įranga, kuri padės atkurti televizijos infrastruktūrą, sugadintą rusų kariuomenės.

Ministrai tai pat kalbėjosi apie kultūrinių projektų, skirtų remti laikinai į Lietuvą ir Lenkiją persikėlusius Ukrainos gyventojus, įgyvendinimą, įskaitant menininkų ir kultūros darbuotojų bendradarbiavimo iniciatyvas, aptarė kitus susijusius klausimus. 

Rusija šią savaitę pranešė neribotam laikui atidedanti Kazanėje birželį turėjusį įvykti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdį, kuriame planuota svarstyti ir Kauno paraišką dėl miesto modernizmo architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neabejojo, kad tai gali reikšti Rusijos siekį surengti šią sesiją antroje metų pusėje, tuo metu S.Kairys įsitikinęs, jog Maskva diplomatiniais kanalais buvo informuota, kad nemažai valstybių sesijoje Kazanėje nedalyvaus.

Lietuva laikosi pozicijos, kad kultūros paveldą Ukrainoje naikinanti Rusija turi būti apskritai pašalinta iš Pasaulio paveldo komiteto pirmininkų, o komiteto sesijai paskirta kita vieta.

G.Landsbergis žadėjo, kad Lietuva to sieks per savo diplomatus.

Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive, uždaryta anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ateinančią savaitę bus vėl atidaryta, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Netrukus, jau kitą savaitę, vėl atidarysime savo ambasadą Ukrainos sostinėje“, – sakė B.Johnsonas per dviejų dienų vizitą Indijoje.

Londonas perkėlė savo pagrindinę diplomatinę atstovybę Ukrainoje iš Kyjivo į vakarinį Lvivo miestą prieš pat Rusijos invazijos pradžią.

Kovo pradžioje britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pranešė, kad ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons išvyko iš šalies „dėl sudėtingos saugumo situacijos“.

Virtinė Vakarų valstybių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija, jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive ar paskelbė planuojančios tai padaryti artimiausiu metu.

L.Truss penktadienį Londone išplatintame pareiškime nurodė, kad JK ambasada vėl atidaroma dėl „nepaprastos Ukrainos stiprybės ir sėkmės“ priešinantis Rusijos pajėgoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Liz Truss

„Noriu pagerbti ambasados komandą už drąsą ir tvirtybę bei darbą per visą šį laikotarpį“, – pridūrė ji.

Tiksli ambasados atidarymo data nenurodoma, tačiau Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuras (FCDO) sakė, kad šiuo metu rūpinamasi ambasados patalpų saugumu.

Nepaisant sprendimo vėl atidaryti ambasadą, FCDO vis dar pataria JK piliečiams nevykti į Ukrainą.

VIDEO: Mariupolyje situacija sunki – V.Putinas greičiausiai neatšaukė planų šturmuoti „Azovstal“ kompleksą

Mariupolyje situacija sunki – V.Putinas greičiausiai neatšaukė planų šturmuoti „Azovstal“ kompleksą

Reuters

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pranešė, kad penktadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti pristatyti humanitarinę pagalbą į apsiaustą Ukrainos Mariupolio uostamiestį per stačiatikių Velykas.

„Primygtinai paraginau nedelsiant sudaryti galimybę teikti humanitarinę prieigą ir atverti saugų koridorių iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po pokalbio tviteryje parašė Ch.Michelis.

„Scanpix“/AP nuotr./Charlis Michelis

Ukraina teigia, kad šimtai jos pajėgų narių ir civilių yra pasislėpę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, o Kyjivas ne kartą ragino nutraukti ugnį, kad moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės galėtų saugiai palikti sugriautą miestą.

Keletas planuotų humanitarinės pagalbos koridorių į strategiškai svarbų pietrytinį uostamiestį paskutinę minutę buvo atšaukti.

Karo krečiamoje šalyje jokių civilių evakuacijos operacijų penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Maskva ir Kyjivas reguliariai kaltina vienas kitą žlugdant planus evakuoti taikius gyventojus.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai V. Putinas įsakė surengti šokiruojančią invaziją į vakarietišką Rusijos kaimynę, Kremlius pareiškė „išvadavęs“ Mariupolį, kurio kontrolė yra labai svarbi jo karo planams.

Ch.Michelis sakė, kad kalbėdamas su V. Putinu taip pat „tvirtai pakartojo ES poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, Rusijos agresijos smerkimas ir sankcijos už ją“.

„Mūsų vienybė, principai ir vertybės yra neliečiami“, – pridūrė EVT pirmininkas.

Su V. Putinu jis kalbėjosi po trečiadienį įvykusio vizito į Ukrainą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ch.Michelis, tarptautiniu mastu atstovaujantis 27 valstybių bloko lyderiams bendros užsienio ir saugumo politikos srityse, taip pat paprašė V. Putino „tiesiogiai pasikalbėti su prezidentu V. Zelenskiu, kaip to prašė pastarasis“, sakė vienas ES pareigūnas Briuselyje.

Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo to, ar Rusijai pavyks užimti strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, kurį jau kelias savaites supa Maskvos pajėgos, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vietos gubernatorius.

„Priešo puolamoji operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur, kaip pranešama, ukrainiečių kariai ir šimtai civilių gyventojų slepiasi metalurgijos įmonėje „Azovstal“, apsuptos rusų pajėgų, sakė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi paskelbti humanitarines paliaubas šios gamyklos teritorijoje – paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strategiškai svarbiame uostamiestyje – jei Kyjivui ištikimi kariai pasiduos.

„Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų Ukrainos pajėgoms „iškėlus baltas vėliavas“.

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus Lenkijai, kad Varšuva galėtų perduoti savo kovos mašinas Ukrainos pajėgoms, besipriešinančioms Rusijos įsiveržimui, penktadienį pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

„Svarstome galimybę siųsti tankus į Lenkiją, kad padėtume jiems, kol jie siunčia dalį savo [tankų] T-72 Ukrainai“, – sakė B.Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų trukmės vizitą į Indiją.

Maskvai ištikimos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos vadovas paragino surengti velykinę procesiją iki metalurgijos įmonės „Azovstal“ apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, kur šimtai karių ir civilių gyventojų yra apsupti Rusijos pajėgų.

„Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia... yra pasirengusi organizuoti maldos procesiją iš Orichivo Zaporižios srityje iki gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba ir evakuoti civiliai gyventojai“, – savo tinklapyje paskelbė metropolitas Onufrijus.

Šis pareiškimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus įvesti blokadą aplink ukrainiečių gynėjų paskutinę pasipriešinimo vietą „Azovstal“ požeminėje dalyje.

„Per žygį taip pat būtų išvesti sužeisti kariai ir būtų išnešti žuvusiųjų kūnai“, – pasiūlė Onufrijus ir pridūrė, kad renginyje galėtų dalyvauti įvairūs dvasininkai ir tikintieji.

„Žuvusiųjų kūnai turi būti perduoti jų šeimoms, kad būtų tinkamai palaidoti“, – pabrėžė bažnyčios vadovas.

Jis paragino „visus, nuo kurių tai priklauso“ paskelbti paliaubas nuo balandžio 22 dieną minimo ortodoksų Didžiojo penktadienio, kad galėtų praeiti procesija, iki ortodoksų Velykų sekmadienį.

Onufrijus, vadovaujantis gerokai sumažėjusiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos atšakai, pareiškė, kad jį „labai nuliūdino“ įvykiai Mariupolyje.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos bažnyčioje, pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.

Kyjivas savo ruožtu ragina nedelsiant atverti humanitarinį koridorių, kad iš didžiulės Mariupolio gamyklos būtų galima evakuoti civilius gyventojus ir sužeistus karius.

Ukrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę mokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Praėjusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.

„Galiu pasakyti, kad šiuo metu mes mokome ukrainiečius Lenkijoje naudotis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, o šioje šalyje (JK) – šarvuota technika“, – britų žiniasklaidai sakė premjeras, viešėdamas Indijoje. 

Šios šarvuotos transporto priemonės gali būti naudojamos puolimo operacijose šalia tankų ir šarvuotų pėstininkų mašinų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

B.Johnsono atstovas nurodė, kad ateityje planuojama mokymams priimti daugiau karių.

„Judame kartu su savo sąjungininkais, tiekdami naujo tipo įrangą, su kuria ukrainiečiai galbūt nebūtų patyrę to, ką patyrė anksčiau“, – sakė premjero atstovas.

„Taigi, būtų protinga, kad jie išeitų atitinkamus mokymus ir galėtų geriausiai ja pasinaudoti“, – kalbėjo jis.

JK ėmėsi vadovaujančio vaidmens apginkluojant ir rengiant Ukrainos pajėgas, ypač prieštankinėmis raketomis.

Anksčiau šį mėnesį B.Johnsonas tapo pirmuoju Didžiojo septyneto (G-7) lyderiu, apsilankiusiu Kyjive po vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Vyriausybės atstovas nesutiko, kad mokydama ukrainiečių karius Britanija rizikuoja eskaluoti konfliktą.

„Mes visada rūpinamės, dėl visko, kas gali būti palaikyta eskalacija, bet akivaizdu, kad eskaluojantys yra Putino ir jo režimo veiksmai“, – kalbėjo jis.

Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams, penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos.

„Mūsų ligšiolinis darbas atskleidė šiurpią pažeidimų prieš civilius gyventojus istoriją“, – penktadienį sakė Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.

„Per šias aštuonias savaites tarptautinė humanitarinė teisė buvo ne tik ignoruojama, bet, atrodo, ir paminama“, – pridūrė ji.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos beatodairiškai apšaudo ir bombarduoja apgyvendintas vietoves, žudo civilius gyventojus ir niokoja ligonines, mokyklas bei kitą civilinę infrastruktūrą. Šie veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams“, – penktadienį sakė Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Ravina Shamdasani.

JT misija užfiksavo, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste buvo nužudyta 50 civilių gyventojų, kai kurie iš jų – per neteisminę egzekuciją, nurodė R.Shamdasani.

„Beveik kiekvienas Bučos gyventojas, su kuriuo kalbėjosi mūsų kolegos, pasakojo apie savo giminaičio, kaimyno ar net nepažįstamojo mirtį. Žinome, kad reikia dar daug ką nuveikti, kad išsiaiškintume, kas ten įvyko, taip pat žinome, kad Buča nėra pavienis atvejis“, – sakė M.Bachelet.

JT misija gavo daugiau kaip 300 pranešimų apie civilių gyventojų žudynes Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų apylinkėse, kurias iki kovo pradžios kontroliavo Rusija.

Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

+2

Misija „taip pat užfiksavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose, panašu, naudoja ginklus, kurie veikia nesirinktinai, todėl nukenčia civiliai gyventojai ir daroma žala civiliams objektams“.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 20-osios vidurnakčio JT misija užfiksavo ir patvirtino, kad 2345 civiliai gyventojai žuvo, o dar 2919 buvo sužeisti.

„Žinome, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni, aiškėjant siaubui, patirtam intensyvių kautynių zonose – pavyzdžiui, Mariupolyje“, – pabrėžė M.Bachelet.

JT gavo 75 pranešimus apie Rusijos pajėgų panaudotą lytinį smurtą, taip pat ir prieš vaikus.

„Visų pirma šis beprasmis karas turi būti nutrauktas“, – sakė M.Bachelet.

„Kadangi kovos nesiliauja, labai svarbu, kad visos konflikto šalys duotų aiškius nurodymus savo kovotojams griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės“, – nurodė ji.

Ukraina penktadienį pranešė, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti sudužus kariniam transporto lėktuvui karo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis krečiamoje šalyje.

„Lėktuvas An-26, preliminariais duomenimis, priklausęs Ukrainai, sudužo šiandien netoli Mychailivkės Zaporižios srityje, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame srities administracijos pranešime. – Lėktuvas vykdė techninį skrydį. Nustatyta, kad vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti.“

Aiškinamasi, kiek lėktuve buvo žmonių ir kokia jo sudužimo priežastis, pridūrė regiono administracija.

Sovietiniais laikais sukurti „Antonov“ lėktuvai tebėra plačiai naudojami kariuomenės ir civilinės aviacijos tiek Rusijoje, tiek kitose buvusiose sovietinėse respublikose.

Vasarį Rusijos An-26, gabenęs karinę įrangą, nukrito pietinėje Voronežo srityje netoli Ukrainos. Tąsyk žuvo visi orlaivio įgulos nariai.

2020 metų rugsėjį kitas Ukrainos An-26 nukrito netoli Charkivo miesto šalies rytuose. Per šią katastrofą žuvo daugiau kaip 20 kariūnų.

2018 metais to paties tipo lėktuvas sudužo tūpdamas Rusijos Hmeimimo oro pajėgų bazėje Sirijoje. Žuvo visi 39 juo skridę kariai ir įgulos nariai.

Ukrainos centrinės Zaporižios srities administracija penktadienį nurodė, kad nukritęs lėktuvas galbūt kliudė elektros tiekimo liniją ir dėl to užsidegė jo varikliai.

Nelaimės vietoje dirba gelbėtojai.

Jungtinių Tautų misija, dirbanti Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurį kelias savaites buvo užėmusios Rusijos pajėgos, dokumentavo apytikriai 50 civilių nužudymą, įskaitant grupines egzekucijas“, penktadienį pranešė viena JT pareigūnė.

„Per misiją Bučoje balandžio 9-ąją JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentavo ten įvykdytą maždaug 50 civilių neteisėtą nužudymą, be kita ko, grupinės egzekucijos būdu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani.

Rusijos karo nuniokotai Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kasmetinį renginį „Spring Meetings 2022“ Vašingtone.

Jis paragino tarptautinius partnerius suteikti Ukrainai 10 proc. jų TVF specialiųjų skolinimosi teisių.

„Užblokuoti uostai, subombarduotos gamyklos, bandymai sužlugdyti sėją, sugriauti miestai. Visa tai yra Rusijos plano sunaikinti Ukrainos ekonomiką dalis. Nuostoliai jau viršija 500 mlrd. JAV dolerių, o mūsų ekonomika šiais metais gali sunykti 30-50 procentų. Ukrainai atsilaikyti būtina partnerių finansinė parama. Skaičiuojame, kad per ateinančius šešis mėnesius trumpalaikė pagalba turėtų siekti 4-5 mlrd. dolerių kas mėnesį“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Pasak jo, viena tokios paramos priemonių galėtų būti TVF specialiosios skolinimosi teisės, jų Ukraina prašo 10 proc., ir tai leistų gauti milijardus dolerių biudžeto deficitui padengti.

D.Šmyhalis taip pat kalbėjo apie pradėtą rengti Ukrainos atkūrimo po karo planą.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainos atstatymas kainuotų mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių. Tai apimtų ne tik infrastruktūros atkūrimą, bet ir naujos ekonomikos bei naujų Europos institucijų kūrimą“, – pabrėžė Ukrainos premjeras.

NATO turi išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, kuri gali nulemti Trečiąjį pasaulinį karą, interviu „Der Spiegel“ pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paklaustas apie Berlyno muistymąsi tiekiant sunkiąją ginkluotę Rusijos užpultai Ukrainai.

Kaip praneša ir „Reuters“, O.Scholzas teigė, kad nėra jokios „taisyklių knygutės“, kurioje parašyta, kada Vokietija būtų laikoma karo Ukrainoje dalyve.

„Todėl dar svarbiau labai atsargiai apsvarstyti kiekvieną žingsnį ir koordinuoti veiksmus. Man svarbiausias prioritetas – išvengti eskalacijos NATO link, tad neskiriu dėmesio apklausoms ir nesierzinu dėl šaižių priekaištų. Klaidos pasekmės būtų dramatiškos“, – kalbėjo O.Scholzas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Tiesa, Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luhrmann BBC penktadienį pareiškė, kad šalis „labai greitai“ perduos sunkiąją ginkluotę Ukrainai per kitas NATO šalis.

O.Scholzas pastaruoju metu sulaukia didžiulės kritikos dėl pasyvumo atsiliepiant į Ukrainos prašymus perduoti sunkiosios ginkluotės. Priekaištų kancleriui negaili ne tik opoziciniai konservatoriai, bet ir koalicijoje su socialdemokratais dirbantys žalieji.

Vis dėlto A.Luhrmann, kuri priklauso žaliesiems, pareiškė, kad Vokietija baigia susitarti dėl schemos, pagal kurią kai kurios kitos NATO šalys siųs karinę techniką į Kyjivą, o tada Berlynas toms valstybėms perduos modernios vokiškos įrangos.

Žiniasklaidoje minima Slovėnija. Ji turėtų perduoti Ukrainai kelis tankus T-72, o iš Vokietijos gauti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir šarvuočių „Fuchs“.

A.Luhrmann paragino kitas NATO šalis nares liautis rodyti pirštais į Vokietiją: „Tikiuosi, kad mūsų partnerės paseks Vokietijos pavyzdžiu ir taip pat priims 360 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.“

Slovjansko karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas paskelbė, kad penktadienį Slovjanskas buvo apšaudytas greičiausiai kasetinėmis bombomis. 

Anot jo, penktadienio naktis mieste buvo nerami, jis buvo apšaudytas.

„Tikriausiai tai buvo kasetinės bombos. Aukų nebuvo“, – pranešė V.Liachas.

Švedija ketvirtadienį pažadėjo padėti karo nuniokotai Ukrainai atkurti „saugų elektros tiekimą“ ir pasiųs technikos, reikalingos elektros tinklams remontuoti.

Švedijos energetikos ir skaitmeninimo ministras Khashayaras Farmanbaras sakė, kad „saugus elektros tiekimas būtinas palaikyti socialiai svarbiai veiklai Ukrainoje.

Švedų elektros tinklų valdyba „Svenska kraftnat“ gavo Ukrainos prašymą suteikti pagalbą perduodant įrangos elektros tinklams remontuoti. Prašymas buvo pateiktas per Europos perdavimo sistemų operatorių tinklą.

Ši įranga bus paimta iš Švedijos atsargų, skirtų nenumatytoms situacijoms valdyti, bet tai nepaveiks šalies parengties reaguoti į galimas energijos tiekimo avarijas, ketvirtadienį nurodė ministerija.

Prokremliška žiniasklaidos priemonė „Readovka“ tinkle „Vkontakte“ buvo paskelbusi įrašą, kuriame teigė, kad Rusijos gynybos ministerija „už uždarų durų“ pranešė, kiek iš tikrųjų karių per invaziją į Ukrainą iki šiol netekta.

Įrašas jau ištrintas, bet internautai spėjo padaryti jo vaizdo kopiją. Teigiama, esą ministerija pranešė, kad Ukrainoje žuvo 13414 karių, o dar 7 tūkst. yra dingę.

Nuskendusiame, Ukrainos pajėgų greičiausiai pamuštame kariniame kreiseryje „Moskva“ esą žuvo 116 jūreivių, dar daugiau nei 100 yra dingę. Rusija iki šiol skelbia, kad laivo įgulą pavyko sėkmingai evakuoti.

Nurodomi skaičiai beveik nesiskiria nuo Ukrainos vertinimo. Kyjivas penktadienio rytą pranešė, kad šalyje iki šiol žuvo maždaug 21200 Rusijos karių.

Penktadienį „Readovka“ paskelbė, kad į jos paskyrą „VKontakte“ buvo įsilaužta ir paskelbta esą melaginga informacija, kuri buvo pašalinta.

Penktadienį, balandžio 22 d., humanitariniai koridoriai Ukrainoje nebus atverti dėl apšaudymų pavojaus maršrutuose.

Apie tai pranešė ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereshchuk socialiniame tinkle „Facebook“.

 „Dėl pavojaus maršrutuose šiandien, balandžio 22 d., nebus humanitarinių koridorių.

Kreipiuosi į visus, kurie laukia evakuacijos: būkite kantrūs, palaukite“, – rašė I.Vereščuk.

JAV prezidento Joe Bideno administracija palengvins ukrainiečių karo pabėgėlių  atvykimą į Jungtines Valstijas iš Europos ir kartu bando likviduoti pastarosiomis savaitėmis atsiradusį neoficialų maršrutą per Šiaurės Meksiką.

Ketvirtadienį paskelbta programa supaprastins pabėgėlio statuso suteikimo procedūrą ukrainiečiams ir kitiems asmenims, bėgantiems nuo kovų. Tačiau nuo šiol nebebus suteikiama teisė atvykti į šalį tiems, kurie pasiprašo prieglobsčio atvykę prie JAV ir Meksikos sienos. Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiuo maršrutu atvyko tūkstančiai žmonių. 

JAV nurodo, kad tikisi priimti iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Nuo invazijos pradžios jų atvyko apie 15 tūkst., daugiausia per Meksiką. Pareigūnai sakė, kad nuo pirmadienio šiuo maršrutu atvykę asmenys bus priimami tik ypatingais atvejais.

Ukrainos Žvalgybos tarnyba tviteryje pasidalino garso įrašu, kuriame, pasak jos, girdimas rusų karių pokalbis. 

Pokalbyje kalbantys du asmenys teigia, kad prie Popasnos esančius karius reikėtų „paleisti visam laikui, kad jų daugiau niekas nebematytų, įskaitant šeimos narius“. 

„Garso įraše kalbama apie tai, kad visi Popasnos rajone esantys karo belaisviai iš Ukrainos kariuomenės turi būti nužudyti“, – rašė žvalgyba. 

Ukrainos pareigūnai teigia, kad netoli Mariupolio miesto aptiko masines kapavietes, o tai, anot jų, prisideda prie gausėjančių įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus, rašo CNN.

Šį teiginį patvirtina JAV palydovinių vaizdų bendrovės „Maxar Technologies“ surinktos ir išanalizuotos nuotraukos, kuriose, atrodo, matyti daugiau kaip 200 naujų kapų vietovėje, esančioje šiaurės vakariniame Manhušo miesto pakraštyje, maždaug už 12 mylių (19 km) į vakarus nuo Mariupolio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Masinė kapavietė prie Mariupolio

Pasak Ukrainos pareigūnų, Mariupolyje, kuris nuolat bombarduojamas nuo kovo 1 d., kai jį apsupo Rusijos pajėgos, tebėra įstrigę apie 100 000 žmonių. Ukrainos pareigūnai teigia, kad per puolimą mieste žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių.

Ketvirtadienį žinutėje žinučių programėlėje „Telegram“ Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka teigė, kad Rusijos sunkvežimiai surinko kūnus iš uostamiesčio, o paskui juos „išmetė“ į Manhušą.

„Tai yra tiesioginis karo nusikaltimų ir bandymų juos nuslėpti įrodymas“, – sakė jis.

CNN negali nepriklausomai patikrinti teiginių, kad rusai toje vietoje šalino kūnus masinėse kapavietėse. Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus po kelias savaites trukusio intensyvaus Mariupolio bombardavimo nėra.

Tačiau žurnalistai Mariupolyje užfiksavo, kad apgultame mieste paskubomis laidojami civiliai gyventojai, o socialinėje žiniasklaidoje pasirodė nuotraukų, kuriose matyti kūnai, matyt, palikti surinkti mieste.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, britų užsienio reikalų sekretorei pareiškus, kad jų rankos suteptos ukrainiečių krauju.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas „generolams, vykdantiems žiaurumus fronte, taip pat asmenims ir įmonėms“, remiantiems prezidento Vladimiro Putino kariuomenę.

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad sankcijos įvestos „tiems, kurių rankos suteptos ukrainiečių krauju“.

Plačiau skaitykite čia. 

Beveik trys ketvirtadaliai gyventojų paliko kontroliuojamą Donecko regioną, o regione liko apie 430 000 žmonių, teigia Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, kurį cituoja „Ukrajinska Pravda“.

Iki vasario 24 d. Donecko srityje nuolat gyveno 1,67 mln. žmonių.

Pažymima, kad, pavyzdžiui, Kramatorske, didžiausiame regiono mieste po Mariupolio, iš 200 000 gyventojų liko tik kiek daugiau nei 40 000.

Diplomatijos forumas Amerikos valstybių organizacija pranešė, kad sustabdė Rusijos dalyvavimą grupės veikloje, skelbia „Sky News“.

Ši Vašingtone įsikūrusi organizacija yra 35 nepriklausomų Amerikos šalių skėtinė organizacija, prižiūrinti tokius klausimus kaip žmogaus teisės, tarptautinis saugumas ir rinkimų stebėsena.

Rusija buvo viena iš jos nuolatinių stebėtojų. Tačiau ketvirtadienį vykusiame grupės posėdyje buvo priimta rezoliucija, kuria šis susitarimas buvo nutrauktas dėl karo Ukrainoje.

Rezoliucijoje teigiama, kad organizacija yra „sunerimusi“ ir „pasibaisėjusi“ dėl „Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą ir tebesitęsiančio karo“ bei „baisių žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė Bučoje, Irpinėje, Mariupolyje ir kituose Ukrainos miestuose bei Kramatorsko geležinkelio stotyje“.

Amerikos valstybių organizacija yra seniausia pasaulyje regioninė organizacija, kurios ištakos siekia 1889 m. Vašingtone įvykusią Pirmąją tarptautinę Amerikos valstybių konferenciją.

Ketvirtadienį Rusija išplėtė savo sąrašą, kuriuo neribotam laikui uždraudė atvykti į Rusiją dar 29 Amerikos pareigūnams ir veikėjams, įskaitant JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV viceprezidentė Kamala Harris

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad šis sąrašas paskelbtas „reaguojant į vis besiplečiančias antirusiškas sankcijas“ ir į jį įtraukti JAV asmenys iš „aukščiausio lygio lyderių, verslininkų, ekspertų ir žurnalistų, formuojančių rusofobišką darbotvarkę“. 

Į sąrašą taip pat įtraukti Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby, „LinkedIn“ vadovas Ryanas Roslansky, ABC televizijos laidų vedėjas George'as Stephanopoulas ir „Bank of America“ vadovas Brianas Moynihanas.

 „Artimiausiu metu bus paskelbtas naujas pranešimas apie kitą Rusijos „stop sąrašo“ papildymą“, – sakoma pareiškime.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant organizuoti suklastotą referendumą dėl nepriklausomybės iš dalies okupuotose pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.

Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tuo nesiekiama jums padėti... Siekiama tokiu būdu realiai sufalsifikuoti vadinamąjį referendumą jūsų krašte, jeigu iš Maskvos bus gautas įsakymas surengti tokį spektaklį, – sakė Ukrainos lyderis. – Ir tai – tikrovė. Būkite atsargūs.“

Kovo pradžioje Kyjivas apkaltino Maskvą planuojant surengti referendumą Chersono srityje, panašų į 2014 metais įvykusį Kryme, kai triuškinama gyventojų dauguma neva nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

Balsavimą Kryme, vykusį Rusijos okupacijos sąlygomis, Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys laiko neteisėtu ir niekiniu.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse taip pat paskelbė „nepriklausomybę“ po referendumų, kuriuos tarptautinė bendrija laiko neteisėtais.

„Noriu iškart pasakyti – jokios „Chersono liaudies respublikos“ nepraeis, – perspėjo V.Zelenskis. – Jeigu kas nors nori naujų aneksijų, tai gali vesti nebent tik prie naujų galingų sankcijų smūgių Rusijai.“

Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu Rusijos pajėgų per vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.

Kiek šiauriau Rusijos kariuomenė taip pat kontroliuoja didelę teritoriją prie Zaporižios miesto, bet šis tebėra ukrainiečių pajėgų rankose.

Pasaulio bankas pareiškė, kad, pirminiais skaičiavimais, karo padaryta fizinė žala Ukrainos pastatams ir infrastruktūrai siekia apie 60 mlrd. dolerių, skelbia BBC.

Į šią sąmatą neįtrauktos didėjančios ekonominės karo išlaidos. Ši suma toliau didės karui tęsiantis, ketvirtadienį per konferenciją sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.

Savo virtualiame kreipimesi į konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sakė, kad šaliai reikia maždaug 7 mlrd. dolerių per mėnesį ekonominiams nuostoliams kompensuoti dabar ir „šimtų milijardų dolerių visam tam atstatyti vėliau“.

V.Zelenskis paprašė šalių, įvedusių sankcijas ir įšaldžiusių Rusijos turtą, panaudoti šiuos pinigus padėti atkurti Ukrainą po karo ir padengti kitų šalių patirtus nuostolius.

Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Mariupolio meras Vadimas Boičenka sakė, kad sugriautame mieste įstrigusių žmonių gyvybės yra Vladimiro Putino rankose.

V.Boičenka išreiškė nusivylimą dėl evakuacijos iš Mariupolio tempų nuo karo pradžios.

Jis sakė, kad Rusija „pakenkė šiai evakuacijai“, kurią jie pradėjo „pirmosiomis kovo dienomis“.

„Jie paprašė mūsų duoti jiems žemėlapį, iš kur prasidės evakuacija – mes jiems davėme žemėlapį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Jie paklausė, kiek turite autobusų? Mes nurodėme autobusų skaičių.

Ir jie sunaikino ir sugriovė visas tas vietas, sunaikino mūsų autobusus“, – sakė jis.

V.Boičenka sakė, kad mieste vis dar yra įstrigę 100 000 žmonių, o plieno gamykloje „Azovstal“ esantys kariai neketina pasiduoti.

Jis pridūrė: „Svarbu suprasti, kad tos gyvybės, kurios vis dar ten yra, yra tik vieno žmogaus – Vladimiro Putino – rankose.“

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad Rusijos pajėgos perėmė visų Ukrainos specialiųjų saugumo tarnybų (SBU) darbuotojų Chersono regione tapatybės duomenis, rašo BBC.

Pasak naujienų agentūros „Ria Novosti“, į Rusijos karių rankas pateko dokumentų, kuriuos paliko iš regiono pabėgę SBU darbuotojai, slėptuvė.

Rastuose dokumentuose buvo pavardžių ir nuotraukų, kai kurias iš jų leidinys paskelbė.

„Ria Novosti“ taip pat teigia, kad SBU yra specialiosios pajėgos, apmokytos sabotažo ir žvalgybos ir dirbančios vyriausybei.

BBC nepriklausomai nepatikrino šių teiginių.

Rusijos pajėgos išvyko, bet Kyjivo priemiesčiai vis dar pavojingi, rašo BBC.

Pareigūnai stengiasi išvalyti miestus nuo Rusijos pajėgų paliktų minų ir sviedinių.

Vis daugiau žmonių, susidūrusių su nesprogusiais šaudmenimis, patenka į ligoninę.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk atsiprašė Mariupolio gyventojų už nesėkmingas pastangas evakuotis iš apgulto uostamiesčio, skelbia BBC.

„Telegram“ žinutėje ji teigė, kad „viskas labai sudėtinga, chaotiška, lėta ir, žinoma, nesąžininga“ iš Rusijos pusės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sugriautas Mariupolis

Ukrainos valdžios institucijos bandė evakuoti žmones iš Mariupolio viso konflikto metu, o humanitarinės pastangos dažnai būdavo nutraukiamos dėl nepakankamo Rusijos bendradarbiavimo, teigia Ukraina.

I.Vereščuk sakė, kad apšaudymas prie vieno iš evakuacijos surinkimo punktų mieste privertė Ukrainą uždaryti humanitarinį koridorių į Zaporižią.

„Mes nesiliausime stengęsi jus iš ten išvesti! Laikykitės!“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Ukraina tikėjosi evakuoti 6 000 žmonių, tačiau į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią pavyko nugabenti apie 80 žmonių.

Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, šiuo metu Mariupolyje yra įstrigę 100 000 žmonių.

Paaiškėjo, kad naujausiame ginklų pakete, kurį JAV siunčia Ukrainai, bus ir dronų „vaiduoklių“.

Šiuos dronus sukūrė JAV karinės oro pajėgos ir jie vadinami „vaiduokliais“, nes panaudojus vieną kartą jie sunaikinami, skelbia „Sky News“.

JAV ir jos sąjungininkės padidino ginklų siuntimą Kyjivui prieš Rusijos paskelbtą puolimą Rytų Ukrainoje, Maskvai bandant išgelbėti beveik du mėnesius trunkančią kampaniją. 

Pentagonas patvirtino, kad pagal naująjį 1,3 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai bus suteikta apie 120 taktinių bepiločių orlaivių sistemų „Phoenix Ghost“.

Apie šiuos bepiločius orlaivius, įskaitant jų veikimo nuotolį ir tikslias galimybes, žinoma nedaug, o Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby atsisakė pateikti daugiau informacijos.

JAV palaiko ryšius su Ukrainos prokurorais, kad padėtų rinkti ir saugoti įrodymus, susijusius su galimais Rusijos įvykdytais karo nusikaltimais, skelbia „Sky News“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino pranešimus, kad Rusija atmetė pasiūlymą dėl „velykinės humanitarinės pertraukos“.

Apie paliaubas, kurias siūlyta pradėti balandžio 21 d. ir tęsti keturias dienas, balandžio 20 d. pirmą kartą užsiminė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, praneša „Sky News“.

Jos apimtų ortodoksų krikščionių Velykų laikotarpį, kuris prasideda šeštadienį vėlai vakare ir tęsiasi iki sekmadienio ryto.

„Keturių dienų Velykų laikotarpis turėtų būti proga susivienyti gelbstint žmonių gyvybes ir tęsiant dialogą, kad būtų nutrauktos kančios Ukrainoje“, – sakė A.Guterresas.

Jis pasiūlė šį laiką išnaudoti humanitariniams koridoriams, skirtiems tiems, kurie vis dar yra karo su Rusija fronto linijose, įrengti.

Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos nuolatinis atstovas JT Sergejus Kyslycia teigė, kad Rusija šį pasiūlymą atmetė.