Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 21, 06:56 Atnaujinta 2022 04 22, 00:44

Iš JAV – dar daugiau karinės paramos Kyjivui, prie Mariupolio – masinė kapavietė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokiam Rusijos blokuojamų civilių ir kariškių Mariupolyje mainų į rusus formatui. Tuo metu „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras paskelbė, kad kad Mariupolio gynėjai yra pasirengę evakuotis iš miesto su trečiosios šalies pagalba. Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus.
Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje
Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje / Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • Prie Mariupolio rasta masinė kapavietė
  • Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokiam Rusijos blokuojamų civilių ir kariškių Mariupolyje mainų į rusus formatui
  • „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras paskelbė, kad kad Mariupolio gynėjai yra pasirengę evakuotis iš miesto su trečiosios šalies pagalba
  • Ukraina sako, kad Rusija iš šalies išvežė 500 tūkst. ukrainiečių
  • JAV gynybos departamentas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina iš sąjungininkų gavo tik orlaivių dalių, bet ne pilnai sukomplektuotų karo lėktuvų
  • V.Zelenskis teigia, kad narystė Europos Sąjungoje yra Ukrainos prioritetas
  • Ketvirtadienį V.Putinas nurodė nutraukti „Azovstal“ puolimą

Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:31

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

O.Danilovas: Rusija planavo įkurti ukrainiečių koncentracijos stovyklas

00:44

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas sako, kad Rusija planavo įkurti ukrainiečių koncentracijos stovyklas, rašo UNIAN.

„V.Putinas ir S.Šoigu planavo Vakarų Sibire įkurti koncentracijos stovyklas ukrainiečiams, kad šie galėtų statyti naujus miestus. Nėra abejonių, kad Rusija nesustos. Kol neišvarysime jų iš visų mūsų teritorijų, įskaitant Krymą, karas nesibaigs“, – sakė O.Danilovas.

„Ukrainos kariai laikosi savo pozicijų, be to, jie reguliariai kontratakuoja. Sunkieji ginklai yra reikalingi. Esame dėkingi visiems, kurie padeda. Esame dėkingi, kad jie mumis tiki. Tačiau laiko klausimas yra labai svarbus“, – pabrėžia jis..

Analitikas: artimiausios kelios savaitės – „kritinės“

23:25

Karo analitikas Justinas Crumpas sako, kad artimiausius dvi arba trys savaitės bus „kritinės“, rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapis.

„Štai kodėl šis laikotarpis yra toks svarbus – pamatysime arba taiką, arba konflikto pauzę, arba tiesiog užsitęsusį karą, ir tai, žinoma, priklauso nuo abiejų pusių“, – sako jis.

Analitika mano, kad galiausiai viskas priklausys nuo to, kaip rusams seksis kovoti su ukrainiečiais. Tai lems, ar V.Putinas pasitenkins tuo, ką turi, ar pajus, kad sunaikino Ukrainos kariuomenės širdį, ir toliau bandys užimti tokius miestus kaip Charkivas.

Mykoljive – sprogimas

23:17

Ketvirtadienio vakarą Mykolajive nugriaudėjo sprogimas. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė meras Oleksandras Siankevičius.

Jis įspėjo gyventojus nesiartinti prie langų, nepamiršti dvigubos sienos taisyklės ir komendanto valandos metu likti namuose.

V.Zelenskis kalba apie paramą, kurios reikės atstatyti Ukrainai

23:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia 7 mlrd. dolerių finansinės paramos per mėnesį, kad būtų kompensuoti dėl Rusijos sukelto karo patirti nuostoliai, rašo CNN.

Nuotoliniu būdu kalbėdamas Pasaulio banko forume V.Zelenskis kalbėjo, kad kiekviena pasaulio šalis turi būti pasirengusi nutraukti bet kokius santykius su Rusija, o Maskva turėtų būti „nedelsiant“ pašalinta iš visų tarptautinių finansinių institucijų, įskaitant TVF ir Pasaulio banką.

V.Zelenskis sakė, kad Rusija „kovodama šį karą pasaulio rinkose naudoja agresyvius metodus“ ir šiose institucijose jiems ne vieta. 

JAV: V.Putino teiginys apie Mariupolio išvadavimą yra dezinformacija

22:56

JAV pareigūnai dezinformacija pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį, kad jo pajėgos „išvadavo“ Mariupolio uostamiestį, praneša „Reuters“.

„Mes suprantame, kad Ukrainos pajėgos ir toliau laikosi savo pozicijų, todėl yra pagrindo manyti, kad prezidento V.Putino ir jo gynybos ministro pasirodymas žiniasklaidai yra dar viena dezinformacija iš jų gerai parengto vadovėlio“, – sako JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

 

Rusijos pajėgos užėmė dešimtis kaimų Donecko srityje

22:42

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos užėmė dešimtis kaimų rytinėje Donecko srityje, praneša „Reuters“.

Skaičiuojama, kad į užimtų kaimų sąrašą įtraukti 42 Ukrainos kaimai.

Iš Mariupolio evakuoti 79 gyventojai

22:14

Donecko srities karinis administratorius Pavlo Kyrylenko sako, kad ketvirtadienį 79 apgulto Mariupolio miesto gyventojai buvo evakuoti į Zaporižią, rašo CNN.

P.Kyrylenko teigia, kad į Zaporižią iš viso jau atvyko beveik 100 tūkst. Mariupolio gyventojų

Ukraina: Mangušo kaimo kapavietėje palaidota iki 9 tūkst. žmonių

21:46

Mariupolio miesto taryba „Telegram“ tinkle paskelbė, kad Mangušo kaime rastoje esančioje kapavietėje galėjo būti palaidota nuo 3 tūkst. iki 9 tūkst. žmonių.

Šis kaimas yra per 20 km nutolęs nuo Mariupolio.

Ukraina skaičiuoja, kad iš viso per Mariupolio atakas žuvo per 22 tūkst. žmonių.

Nugriauti sovietų paminklai

21:33

Černovicų mieste ketvirtadienį demontuoti du sovietiniai paminklai, pranešė miesto taryba, skelbia UNIAN.

Pranešama, kad išmontuota Raudonosios armijos karių skulptūra, taip pat nugriautas paminklas vienam iš Bukovinos komunistų partijos įkūrėjų Semenui Halyckiui.

Anksčiau Mukačevės miesto centre, priešais rotušę, buvo demontuotas sovietinis paminklas – obeliskas. 

Balandžio 17 d. Charkive buvo demontuotas sovietų maršalo Georgijaus Žukovo, kuris istorijoje prisimenamas kaip žudikas ir kruvinas skerdikas, biustas.

Estijos parlamentas genocidu pripažino Rusijos agresiją prieš Ukrainą

20:59

Estijos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo į Ukrainą įsiveržusios Rusijos veiksmus pripažino karo nusikaltimais ir genocidu.

Prieš balsavimą Rygikoge kalbą pasakiusi Ukrainos delegacijos vadovė Olena Šuliak pareiškė, kad šis žingsnis yra svarbus ne tik dešimčių tūkstančių žuvusiųjų atminimui, bet ir patyrusiems kankinimą, prievartą bei niokojimą.

„Toks nusikaltimų klasifikavimas nulems nepakeičiamą pasmerkimą – pradedant kaltininkais ir baigiant asmeniškai [Rusijos prezidentu] Vladimiru Putinu“, – sakė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

O.Šuliak paragino padaryti viską, kas įmanoma, kad genocidas būtų nutrauktas.

„Mūsų bendra atsakomybė yra užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų – niekada, niekur, jokioje šalyje. Tikiu, kad kartu galime pasiekti šį tikslą“, – kalbėjo ji.

Estijos parlamentas pareiškimą „Dėl Rusijos Federacijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje“ priėmė 86 balsais „už“.

Šiame dokumente Rusijos pajėgos kaltinamos sistemingu ir masiniu ukrainiečių žudymu ideologiniais motyvais.

„Laikinai okupuotose teritorijose, ypač Bučos, Borodiankos, Hostomelio, Irpinės, Mariupolio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių, Rusijos Federacija vykdė genocido veiksmus – be kita ko, masinius žiaurumus prieš civilius gyventojus. Užfiksuota žudymo, priverstinio dingimo, trėmimo, įkalinimo, kankinimo, žaginimo ir lavonų išniekinimo atvejų“, – rašoma pareiškime.

Rygikogas paragino kitas valstybes šiuos Rusijos veiksmus pripažinti genocidu, ištirti įtariamus nusikaltimus ir šiuo tikslu įsteigti tarptautinį teismą.

Be to, estų parlamentarai pakvietė tarptautinę bendruomenę sugriežtinti sankcijas Maskvai visiškai nutraukiant rusiškų energijos išteklių importą, o Ukrainai – teikti daugiau humanitarinės ir karinės pagalbos.

PAR vadovas telefonu kalbėjosi su V.Zelenskiu

20:49

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, sulaukęs griežtos kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį sakė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

S.Ramaphosa socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su V.Zelenskiu, „kad aptartų konfliktą Ukrainoje ir jo tragišką žmogiškąją kainą bei pasekmes pasauliui“.

„Sutinkame, kad derybomis reikia užbaigti konfliktą, kuris padarė poveikį Ukrainos vietai pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant jos, kaip pagrindinės maisto eksportuotojos į mūsų žemyną, pozicijai“, – sakė C.Ramaphosa.

Pietų Afrikos Respublika, labiausiai išsivysčiusi valstybė Afrikoje, ilgą laiką nepalaikė nė vienos iš šalių, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją į Ukrainą.

Nepaisant kilusio pasipiktinimo dėl tokios jos pozicijos, PAR tvirtina, kad derybos yra geriausias būdas karui užbaigti.

Be to, PAR keletą kartų susilaikė Jungtinių Tautų narėms balsuojant dėl baudžiamųjų priemonių Rusijai.

Dešimtys kitų Afrikos valstybių taip pat nebalsavo prieš Rusiją Jungtinėse Tautose.

Pasak C.Ramaphosos, V.Zelenskis „ateityje numato glaudesnius santykius su Afrika“.

V.Zelenskis prašo galimybės kreiptis į Afrikos Sąjungą, nurodė dabartinis bloko pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas.

Mariupolio meras: rusai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse

20:34

Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes kaip vieną iš instrumentų“.

Jis teigė, kad rusai iškasė didžiulius griovius netoli Manhušo, už 20 km į vakarus nuo Mariupolio.

„Jie sunkvežimiais veža žuvusių Mariupolio gyventojų kūnus ir meta juos į tuos griovius“, – nurodė V.Boičenka per internetinę spaudos konferenciją.

„Jie slepia savo karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Atakuota geležinkelių infrastruktūra

20:30

Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka „Telegram“ tinkle pranešė, kad ketvirtadienio vakarą Rusijos kariai raketomis atakavo geležinkelio liniją Novomoskovsko srityje.

Pranešama, kad iš viso buvo paleistos trys raketos, kurios sugadino traukinio bėgius.

Per ataką žmonės nenukentėjo.

Ukrainiečių rankose – daugiau tankų

20:14

Tuo metu, kai tarptautinė pagalba į Ukrainą vis dar vežama, Pentagonas apskaičiavo, kad Ukraina savo šalies teritorijoje turi daugiau judančių tankų nei Rusija. Apie tai pranešė laikraštis „Washington Post“.  

„Ukrainiečiai dabar Ukrainoje turi daugiau tankų nei rusai... ir jie tikrai turi teisę jais naudotis“, – sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos kariai bandė šturmuoti jūrų uostą ir „Azovstal“ gamyklą

19:56

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos pajėgos bandė šturmuoti Mariupolio jūrų uostą ir plieno gamyklą „Azovstal“, rašo „The Guardian“.

Didžiąją dalį Mariupolio kontroliuoja Rusija, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Ukrainos kariai vis dar lieka mieste.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepė gynybos ministrui nešturmuoti gamyklos „Azovstal“, kad būtų išsaugotos Rusijos karių gyvybės.

Vietoj to jis sakė, kad gamykla, kuri yra pagrindinė likusi Ukrainos tvirtovė mieste, turėtų būti užblokuota, „kad pro ją negalėtų praskristi musė“.

Kyjivas: namo grįžo 19 Rusijos nelaisvėn paimtų ukrainiečių

19:43

Ukraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius.

„Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Ji detaliau nekomentavo apsikeitimo, todėl lieka neaišku, kur ir kada jis įvyko, taip pat, ar Ukraina grąžino belaisvių Maskvai.

„Šį kartą tarp paleistų asmenų yra sužeistųjų, o tai labai svarbu – juk dabar jie galės gauti visavertį gydymą ir reabilitaciją“, – nurodė I.Vereščuk.

Šis apsikeitimas su Rusija yra vėliausias, apie kurį pranešė Ukraina nuo Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Maskva nepatvirtino, kad buvo apsikeista belaisviais – taigi, neaišku, kiek galėjo būti perduota rusų karių.

Anot I.Vereščuk, apsikeitimas tapo įmanomas asmeniškai prisidėjus prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tai įvyko abiem pusėms parodžius vaizdo įrašus su belaisviais.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos paskelbtame įraše sulaikytas prorusiškas magnatas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas sako norįs būti iškeistas į civilius gyventojus bei karius iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.

Tuo metu Rusija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip vienas Jungtinės Karalystės pilietis ir kitas vyras – irgi pristatomas kaip šios šalies pilietis – reikalauja, kad premjeras Borisas Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo. Abu asmenys, kaip teigiama, buvo paimti į nelaisvę, kai kovojo Ukrainos pusėje.

Italija sudarė susitarimą su Angola dėl dujų tiekimo

19:39

Italija trečiadienį sudarė susitarimą su Angola dėl dujų tiekimo, spartindama pastangas mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų prasidėjus karui Ukrainoje.

Šalys pasirašė ketinimų deklaraciją plėtoti „naujas“ gamtinių dujų įmones ir didinti eksportą į Italiją, skelbiama Italijos užsienio reikalų ministro pranešime.

„<...> pasiekėme dar vieną svarbų susitarimą su Angola dėl dujų tiekimo didinimo“, – sakoma užsienio reikalų ministro Luigi Di Maio pareiškime.

„Patvirtintas Italijos įsipareigojimas diferencijuoti energijos tiekimo šaltinius“, – pareiškė L.Di Maio, baigdamas dvi su puse valandos trukusį vizitą Luandoje.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi nori įtraukti Angolą ir Kongo Respubliką į tiekėjų portfelį, kad pakeistų Rusiją, iš kurios Italija šiuo metu gauna 45 proc. reikalingų dujų.

„Daugiau nebenorime priklausyti nuo rusiškų dujų, nes ekonominė priklausomybė neturi tapti politine“, – teigė jis dienraščiui „Corriere della Sera“ sekmadienį duotame interviu.

„[Tiekėjų] diversifikavimas yra įmanomas ir gali būti įgyvendintas per gana trumpą laiką – greičiau, nei įsivaizdavome vos prieš mėnesį“, – pridūrė jis.

M.Draghi turėjo vykti vizito pats, tačiau dėl teigiamo COVID-19 testo atsakymo vietoj jo vyko L.Di Maio bei ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani.

R.Cingolani apibūdino susitarimą kaip „svarbų ir suteikiantį postūmį Italijos ir Angolos partnerystei atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuro, SGD (suskystintųjų gamtinių dujų) ir technologijų bei aplinkosaugos srityse“.

Mangušo kaime – masinė kapavietė

19:14 Atnaujinta: 19:36

Netoli Mariupolio esančiame Mangušo kaime rasta 300 metrų ilgio masinė kapavietė, rašo pravda.ua.

Teigiama, kad kapavietėje rusų kariai laidojo žmones, žuvusius per Mariupolio atakavimą.

Bendrovės „Maxar Technologies“ darytose nuotraukose matoma, kad kovo 23 dieną masinės kapavietės dar nėra, tačiau kovo 29 dieną jau matyti pirmieji kapavietės įrengimo darbai.

Kol kas nėra žinoma, kiek šioje kapavietėje gali būti palaidota asmenų.

Meras Vadimas Boičenka sako, kad Rusijos sunkvežimiai surinko lavonus iš Mariupolio gatvių ir nugabeno juos į netoliese esantį kaimą, kuriame ir buvo rasta kapavietė. Žuvusiųjų kūnai buvo slapta įmesti į masinę kapavietę lauke šalia senųjų gyvenvietės kapinių, sakė jis.

Taip okupantai slepia savo nusikaltimų įrodymus, rašo „The Guardian“.

Meras apskaičiavo, kad nuo tada, kai Rusijos pajėgos pradėjo pulti miestą pirmosiomis karo dienomis, žuvo daugiau kaip 20 000 Mariupolio gyventojų. Teigiama, kad dauguma lavonų jau išvežta, o kai kurie išvežti į mobiliuosius krematoriumus.

Rusija įvedė kelionių draudimus JAV viceprezidentei, M.Zuckerbergui, dar 27 amerikiečiams

18:44

Rusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris, „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kelionių draudimas, kuris taip pat taikomas aukščiausiems Pentagono pareigūnams, JAV verslo lyderiams ir žurnalistams, galios „neribotą laiką“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

G.Nausėda: Ukrainai ES kandidatės statusas turi būti suteiktas kuo greičiau

18:34

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas kuo greičiau. Tai jis minėjo ketvirtadienį telefonu kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu, pranešė Prezidentūra.

G.Nausėda akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną būtina paspartinti formalias procedūras, kad Ukrainai ES kandidatės statusas būtų suteiktas kaip galima greičiau.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.

G.Nausėda taip pat paragino toliau plėsti Rusijai taikomas sankcijas.

Pasak Lietuvos vadovo, sankcijos turi izoliuoti Rusiją tarptautinėse organizacijose ir finansinėse institucijose, apimti visus Rusijos ir Baltarusijos bankus. Jo teigimu, demokratinis pasaulis turi žengti ryžtingą žingsnį atsisakydamas rusiškos naftos ir dujų importo.

Prezidentas su premjeru taip pat aptarė tolesnę karinę ir politinę paramą Ukrainai.

„Rusijai tęsiant masinį Ukrainos puolimą Donbaso regione, demokratinės valstybės turi nedvejodamos suteikti politinę ir karinę paramą Ukrainai, ginančiai europietiškas vertybes ir teises bei laisves. Būtina padėti šaliai nugalėti agresorių ir padaryti taip, kad agresorius atsakytų už padarytus nusikaltimus ir žmonių kančias“, – teigė G.Nausėda.

Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos

18:14

Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Ispanų karinis laivas su šia įranga ketvirtadienį išplaukė iš Ispanijos uosto į Lenkiją, iš kur krovinys bus gabenamas į Ukrainą, nurodė P. Sanchezas.

„Laive yra 30 sunkvežimių, kelios specialios sunkiosios transporto priemonės ir 10 mažų transporto priemonių, pakrautų karine medžiaga, kuri bus perduota Ukrainai“, – pridūrė jis.

P.Sanchezas ir jo kolegė danė anksčiau ketvirtadienį atvyko į Kyjivą derybų su V.Zelenskiu. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo Ukrainoje, siekdami pademonstruoti paramą su Maskvos invazija kovojančiai šaliai.

„Likau priblokštas, Borodiankos gatvėse pamatęs [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo siaubą ir žiaurumus“, – anksčiau ketvirtadienį tviteryje parašė P.Sanchezas, drauge su M.Frederiksen apsilankęs karo nuniokotame mieste netoli Kyjivo.

Madridas išsiuntė Ukrainai apie tuziną lėktuvų, gabenančių „šimtus tonų“ ginklų ir humanitarinių atsargų, pirmadienį pranešė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.

Demonstruodamas paramą Kyjivui, P.Sachezas pirmadienį paskelbė, kad jo šalis „po kelių dienų“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Ši diplomatinė atstovybė sustabdė savo veiklą praėjus dienai nuo vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos.

Ispanija taip pat priėmė 134 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių; iš jų 64 tūkst. gavo laikiną apsaugą, įskaitant apgyvendinimą ir leidimą dirbti.

JK paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams

17:54

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, atsakingiems už „žiaurumų vykdymą fronte“.

JK užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad sankcijos bus taikomos keliems Rusijos generolams ir kariuomenės vadams, įskaitant pulkininką leitenantą Azatbeką Omurbekovą.

Pasak pareigūnų, vadinamasis „Bučos skerdikas“ vadovavo pajėgoms, užėmusioms netoli Kyjivo esantį miestą, iš kur vėliau pasirodė daugybė pranešimų apie karo nusikaltimus ir civilių žudynes.

A.Omurbekovui ir dar keliems pareigūnams taikomas kelionių draudimas, įšaldytos jų lėšos.

JK pareigūnai ketvirtadienį taip pat pranešė, kad plečia savo sankcijų sąrašą, įtraukdami įmones ir asmenis, remiančius Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Tarp tokių yra Olegas Beloziorovas, geležinkelių kompanijos „Rossijskije železnyje dorogi“ generalinis direktorius, ir Rusijos ginklų tiekėjai bei gamintojai, tokie kaip koncernas „Kalašnikov“.

Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai

17:37

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht.

„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch.Lambrecht.

Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.

Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.

Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.

Drive2 nuotr./Tankas T-72
Drive2 nuotr./Tankas T-72

Anot Ch. Lambrecht, Berlynas mokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.

Vokietija pati negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch.Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“

Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.

Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotės, kurios nori Ukraina.

Kancleris Olafas Scholzas neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.

Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch.Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.

„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.

Iš JAV – dar daugiau karinės pagalbos Ukrainai

17:30

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.

Pasak J.Bideno, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene Donbaso regione.

„Šį paketą sudaro sunkioji artilerijos ginkluotė, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šovinių, skirtų šioms haubicoms. Į jį taip pat įtraukta daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – nurodė JAV prezidentas.

Pasak jo, naujasis paketas suformuotas taip, kad padėtų Ukrainos pajėgoms kovoti su intensyvėjančiu Rusijos puolimu šalies rytuose. Tai jau būtų kitokia kova nei šalies šiaurėje aplink Kyjivą, kur Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos invaziją per pirmąsias šešias savaites, nurodė prezidentas.

„Dabar išgyvename kritinį laikotarpį, kai jiems reikia paruošti pagrindą kitam šio karo etapui. Jungtinės Valstijos bei mūsų sąjungininkai ir partneriai imasi kuo skubesnių veiksmų, kad toliau aprūpintų Ukrainą... ginklais, kurių reikia jų pajėgoms ginant jų tautą“, – kalbėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas taip pat pranešė, kad su Rusija susijusiems laivams bus uždrausta įplaukti į JAV uostus. Be to, JAV Iždo departamentas Ukrainos vyriausybei skiria 500 mln. dolerių, kad ji galėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir teikti paslaugas.

Jis taip pat patikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės.

„Mūsų vidaus vienybė su mūsų sąjungininkais ir partneriais, taip pat mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia aiškią žinią V. Putinui: jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos. To nebus“, – pabrėžė J.Bidenas.

J.Bidenas pažadėjo, kad JAV karinė pagalba Kyjivui neišseks, ir sakė, kad ruošiasi prašyti Kongreso daugiau lėšų, „kad ginklų ir amunicijos srautas nenutrūktų“.

Jis paragino sąjungininkes taip pat tęsti savo paramą Ukrainai.

„Mes esame pajėgūs tai daryti ilgą laiką. Tačiau kyla klausimas, ar mes išlaikysime tarptautinės bendruomenės paramą, kad išlaikytume spaudimą Putinui“, ir toliau taikysim griežtas sankcijas Rusijai, nurodė jis

„Svarbiausia yra išlaikyti vienybę“, – pridūrė JAV prezidentas.

AFP: Zaporižią pasiekė trys autobusai su iš Mariupolio evakuotais žmonėmis

17:17 Atnaujinta: 18:49

Į Zaporižią ketvirtadienį atvyko trys mokykliniai autobusai su evakuotais žmonėmis iš Mariupolio, kuriems pavyko pravažiuoti pro Rusijos pajėgų okupuotą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Autobusuose, atvažiavusiuose atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, buvo matyti evakuoti moterys ir vaikai. Dėl pietų Ukrainoje vykstančių įnirtingų kovų anksčiau suformuoti humanitarinį koridorių daug kartų nepavyko.

Evakuota išvargusi 73 metų Valentyna AFP sakė, kad jai skubiai reikalingi vaistai nugarai, įsikibusi į elektros stulpą, kad nenugriūtų.

„Mano butas sunaikintas kaip ir mano sūnaus namas“, – pasakojo ji, vis dar avėdama šlepetes ir vilkėdama suplėšytą juodą paltą.

„Nuo pat pirmos dienos buvome rūsyje. Buvo šalta. Meldėmės Dievui. Prašiau, kad jis mus apsaugotų“, – pridūrė moteris.

Autobusus pasitikusi Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pažymėjo, kad evakuotųjų buvo daug mažiau nei tikėtasi, nes humanitarinis koridorius neveikė tinkamai.

„Niekas nesuveikė. Sugebėjo atvykti tik 79 žmonės. Nebuvo jokių žaliųjų koridorių, – sakė vicepremjerė. – Rusai apiplėšė daugelį žmonių.“

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis tapo pagrindiniu Rusijos invazijos į Ukrainą taikiniu. Po įnirtingo bombardavimo didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.

Ukrainos pajėgos kartu su civiliais gyventojais glaudžiasi paskutinėje savo tvirtovėje – didžiulėje metalurgijos įmonėje „Azovstal“.

Pasak I.Vereščuk, gamykloje tebėra beveik 1 tūkst. žmonių, laukiančių humanitarinio koridoriaus, taip pat 500 sužeistų karių.

„Jei prasidės apšaudymas, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas turi žinoti, kad jis bombarduotų moteris ir vaikus“, – pareiškė vicepremjerė.

„Esame pasirengę organizuoti daugiau vilkstinių, bet rusai turi leisti tai padaryti“, – pridūrė ji.

V. Putinas ketvirtadienį įsakė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu atšaukti planuotą „Azovstal“ šturmą ir įvesti blokadą aplink įmonę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą – šaltinis

16:50

Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad padėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir išlaikyti kitas vyriausybės programas, pranešė vienas Iždo pareigūnas.

Oficialus pranešimas turėtų būti paskelbtas ketvirtadienį JAV iždo sekretorei Janet Yellen susitikus su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, todėl pareigūnas paprašė nenurodyti jo tapatybės.

Naujasis paketas papildys 500 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė kovo mėnesį.

Šiuo metu vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko narių pavasariniai posėdžiai, kuriuose dominuoja diskusijos apie tai, kaip suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.

Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė naujas sankcijas Rusijai. 

Į sankcijų paketą įtrauktos nuobaudos, skirtos daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kaltinamų pagalba apeiti sankcijas. 

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba. 

Be to, J.Janet Yellen ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.

Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.

Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas. 

J.Yellen planuoja ketvirtadienio popietę surengti spaudos konferenciją Iždo departamente.

TVF ir Pasaulio banko pavasariniai posėdžiai, kuriuose pasaulio lyderiai ir finansų atstovai susirenka spręsti aktualiausias pasaulio problemas, vyksta kasmet.

JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,7 mln. šalies viduje perkeltų žmonių

16:49

Ukrainos teritorijoje jau yra 7,7 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, ketvirtadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad per pirmąsias 17 balandžio dienų šalyje buvo perkelta dar daugiau kaip 600 000 žmonių.

Šie TMO duomenys pateikti kitą dieną po to, kai JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 5 mln. žmonių.

R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Lvive
R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Lvive

TMO teigė, kad daugiau nei pusė šalies viduje perkeltųjų asmenų pranešė, jog jiems trūksta kai kurių maisto produktų. Organizacijos teigimu, opiausios jų problemos yra grynieji pinigai ir galimybė gauti finansinę paramą, po to – vaistai.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Latvijos parlamentas leido atimti pilietybę iš kai kurių karo nusikaltimų rėmėjų

16:26

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokio kito paso.

Tokia bausmė numatyta dvigubą pilietybę turintiems asmenims, teikiantiems reikšmingą finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą šaliai ar asmenims, įvykdžiusiems genocidą, nusikaltimus taikai ar žmoniškumui, karo nusikaltimus, keliančius grėsmę teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Pilietybė taip pat gali būti atimta, jei asmuo pats prisidėjo prie minėtų nusikaltimų.

Pataisytas įstatymas draudžia atimti pasą iš karo nusikaltimų rėmėjų, turinčių tik Latvijos pilietybę.

Informaciją apie minėtus nusikaltimus rinks nacionalinio saugumo agentūros.

Sprendimas atimti pilietybę liks galioti net jį apskundus ar užginčijus.

Šis klausimas Latvijos visuomenei tapo aktualus vasario pabaigoje į Ukrainą įsiveržus Rusijai.

Priėmus pataisas, latvių valdžia turės pagrindą priimti sprendimą dėl pilietybės atėmimo iš rusų milijardieriaus Piotro Aveno.

Ukraina ragina skubiai evakuoti žmones iš Mariupolio gamyklos

16:17

Ukraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos Mariupolio gamyklos „Azovstal“ būtų evakuoti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

„Šimtai civilių gyventojų, vaikų, sužeistų ukrainiečių gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Būtina skubiai atverti humanitarinį koridorių iš gamyklos „Azovstal“ ir garantuoti, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

 

Vokietijos kancleriui – kaltinimai neryžtingumu dėl Ukrainos

16:16

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sulaukia opozicijos kaltinimų dėl neryžtingumo karo Ukrainoje akivaizdoje, o Berlyne girdėti kalbų, kad įmanomas net balsavimas dėl nepasitikėjimo kancleriu bei koalicijos griūtis, praneša „Der Spiegel“. 

Vokiečių leidinys teigia, kad priekaištų politikas sulaukia ir iš koalicijos partnerių. 

Vokietijos konservatyviosios opozicijos lyderis Friedrichas Merzas dar anksčiau šį mėnesį griežtai kritikavo kanclerį O.Scholzą už tai, kad jis neduoda leidimo tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai apsiginti nuo Rusijos puolimo rytuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Savo elgesiu jis kelia grėsmę visos valstybių bendrijos susitelkimui prieš Rusiją“, – prieš dvi savaites laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė F.Merzas.

Ketvirtadienį vokiečių leidinys „Bild“ teigė gavęs informacijos, kad O.Scholzo nurodymu Vokietijos Gynybos ministerija išbraukė sunkiąją ginkluotę iš paramos Ukrainai sąrašo. Tačiau oficialaus patvirtinimo šiems teiginiams nėra. 

Latvijos parlamentas: Rusija vykdo genocidą Ukrainoje

15:06

Latvijos Saeima ketvirtadienį vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo pripažino, kad Rusija vykdo genocidą prieš Ukrainos žmones.

Parlamentarai taip pat paragino ES šalis nares tučtuojau sustabdyti Rusijos naftos ir dujų importą.

Saeimos pareiškime rašoma apie galybę įrodymų, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje įvykdė daug brutalių nusikaltimų – žudė, kankino, prievartavo civilius Bučoje, Irpinėje, Mariupolyje ir kitur.

Raudonasis Kryžius atmeta Kyjivo kaltinimus dirbant išvien su Rusija

14:45

Kyjivo aukšto rango pareigūnė trečiadienį apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad jis Ukrainoje dirba „išvien“ su Rusija.

TRKK šį kaltinimą atmetė.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova pasmerkė praėjusį mėnesį TRKK paskelbtą pranešimą, kad jis planuoja atidaryti savo filialą Rusijos pietinėje Rostovo srityje, kad padėtų ukrainiečių pabėgėliams, kurie, Kyjivo teigimu, buvo prievarta deportuoti į Rusiją.

„Tarptautinis Raudonasis Kryžius nevykdo savo įgaliojimų, esu tuo tikra“, – sakė L.Denisova trečiadienį Ukrainos televizijai po susitikimo su TRKK padalinio Ukrainoje vadovu.

Ombudsmenė, remdamasi Jungtinių Tautų duomenimis, sakė, kad per karą į Rusiją buvo išvežta apie 550 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 121 tūkst. vaikų, tačiau Kyjivas neturi informacijos, kas tai per žmonės ir kur jie laikomi.

„Kur jie yra? Filtravimo stovyklose? Laikinose patalpose?“ – klausė L.Denisova.

Pareigūnė sakė, kad paprašė Rusijos žmogaus teisių įgaliotinės Tatjanos Moskalkovos ir TRKK padėti gauti informacijos apie šiuos pabėgėlius, kad Ukraina galėtų padėti jiems grįžti namo, tačiau nei iš jos, nei iš Raudonojo Kryžiaus negavo jokio atsakymo.

Paklausta, ar įtaria, kad TRKK dirba „išvien“ su Rusija, L.Denisova atsakė: „Taip, aš įtariu, kad taip ir yra.“

TRKK griežtai paneigė Kyjivo kaltinimus.

„Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas niekada nepadeda organizuoti ar vykdyti prievartinės evakuacijos. Mes nepalaikytume jokios operacijos, kuri prieštarautų žmonių valiai ir tarptautinei teisei“, – sakoma organizacijos pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Būtina užmegzti ir palaikyti dialogą su konflikto šalimis, kad būtų galima pasiekti visus nukentėjusius žmones ir gauti reikiamas saugumo garantijas, kad mūsų komandos galėtų teikti gyvybes gelbstinčią pagalbą“, – priduriama pareiškime.

Raudonasis Kryžius sakė, kad svarsto galimybę atidaryti biurą Pietų Rusijoje.

„Mūsų vienintelis tikslas – palengvinti nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių žmonių kančias. O kančios šiuo metu yra tiesiog milžiniškos“, – pabrėžė organizacija.

Šalia Mariupolio aptiktos masinės kapavietės

14:39

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos kariuomenė masiškai laidoja nužudytus miesto gyventojus greta esančiame Mangušo kaime. 

„Ilgai ieškodami ir identifikuodami mirusių mariupoliečių masinio laidojimo vietas, nustatėme sutvarkymo ir masinio mirusių mariupoliečių laidojimo Mangušo kaime faktą“, – rašė P.Andriuščenka.

Jis pridūrė, kad „apvažiuojamojo kelio zonoje okupantai yra įrengę kelias masines iki 30 metrų kapavietes ir sunkvežimiais veža žuvusiųjų kūnus, faktiškai juos tiesiog suverčia čia“.

 

Kyjivo morguose – 1 020 žuvusių civilių kūnų

14:07

Rusijos kariams Ukrainoje atsitraukus iš sostinės apylinkėse esančių miestų Kyjivo regiono morguose saugoma daugiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų kūnų, ketvirtadienį pranešė viena ukrainiečių aukšto rango pareigūnė. 

„Viso Kijevo regiono teritorijose buvo aptikta 1 020 civilių kūnų – tik civilių," – naujienų agentūrai AFP Borodiankoje sakė Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna. 

„Tai yra tik civiliai, surinkti iš pastatų ir gatvėse“, – sakė ji ir patikslino, kad jie žuvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje vasario pabaigoje.

Anksčiau policija pranešė, kad maždaug už 54 km nuo Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Visi jie buvo palaidoti dvejose bendrose kapavietėse.

Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas nurodė, kad visi jie buvo „nužudyti arba mirtinai nukankinti“.

„Teismo medicinos ekspertai dabar tiria kūnus, bet mes matėme jų už nugaras surištas rankas, surištas kojas, jiems buvo šaudyta į galūnes ir į pakaušį“, – pridūrė jis.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Buča
Serhijaus Kazaniuko nuotr./Buča

Rusų pajėgoms atsitraukus iš miestų ir kaimų aplink Kyjivą, juose buvo rasta daugybė brutaliai nužudytų gyventojų. Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

Balandžio pradžioje Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova  žurnalistams sakė, kad po Rusijos kariuomenės pasitraukimo visame Kyjivo regione buvo rasta 410 civilių gyventojų kūnų.

Kipras atims pasus iš rusų, kuriems taikomos ES sankcijos

14:06

Kipras panaikins pilietybes dar keturiems rusams, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas dėl Maskvos karo prieš Ukrainą, trečiadienį pranešė Nikosija.

Vyriausybės sprendimu iki aštuonių padaugėjo bendras rusų, turinčių atsisakyti pasų, suteiktų pagal ES priklausančioje saloje veikusią kontroversišką investavimo schemą, skaičius.

„Tai keturi nauji asmenys, nurodyti atnaujintame Europos Komisijos įvestų sankcijų sąraše“, – sakoma vyriausybės atstovės spaudai Niovi Parisinu pareiškime.

„Šiandien priėmus šį sprendimą iš 1 091 žmogaus, kuriam taikomos ES sankcijos, iš viso yra aštuoni asmenys, kuriems nuspręsta panaikinti Kipro pilietybę“, – priduriama pareiškime.

Pasak N.Parisinu, sprendimas taip pat palies sankcijų sąrašuose atsidūrusių asmenų išlaikytinius, gavusius pasus.

Paveiktų žmonių vardai, taip pat išlaikytinių skaičius nebuvo atskleisti.

Šis žingsnis atliktas Kiprui anksčiau šį mėnesį nusprendus denatūralizuoti dar keturis rusus ir 17 jų išlaikytinių.

Į ES „juodąjį“ sąrašą įtraukti aukšto rango Kremliaus pareigūnai, oligarchai ir kiti įtakingi Rusijos piliečiai, veikiantys energetikos, žiniasklaidos bei ginklų pramonės srityse.

Kipras 2007–2020 metais suteikė pilietybę šimtams turtingų rusų ir jų šeimų narių.

Jie yra tarp beveik 7 tūkst. asmenų, gavusių pilietybę už mažiausiai 2 mln. eurų vertės investicijas šalyje.

2020 metų lapkritį Viduržemio jūros sala atsisakė šios pasų išdavimo schemos, kilus įtarimams dėl korupcijos.

Transliuotojas „Al Jazeera“ paskelbė dokumentinį filmą, kuriame rodoma, kaip žurnalistai apsimeta Kinijos verslininko, siekusio gauti Kipro pasą, nors ir turėjo teistumą, tarpininkais.

Atlikus viešą tyrimą nustatyta, kad 53 proc. visų 6 779 pasų buvo išduoti neteisėtai, nes nebuvo pakankamai kruopščiai tikrinama gavėjų veikla ir biografija.

Pagal 13 metų veikusią pasų programą buvo gauta daugiau kaip 8 mlrd. eurų pajamų.

V.Zelenskis: karine jėga nutraukti Mariupolio blokados negalime

13:30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Prancūzijos naujienų kanalui BFM TV teigia, kad Ukrainos valdžios institucijos daro viską, kas įmanoma, kad būtų atblokuotas Mariupolis, tačiau pripažino, kad karine jėga to neįmanoma padaryti.

„Tai, kad kalbame apie valandas, yra tiesa, nes nežinome, kiek valandų ar dienų jie gali ten išsilaikyti. Kalbant apie mūsų kariuomenę, šiandien mums neleidžia Rusijos Federacijos technika įveikti šių okupuotų 120 km ir pasiekti, kad kariuomenė atblokuotų Mariupolio miestą. Tai tiesa. Šiandien to padaryti negalime“, – sakė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje

Prezidentas mano, kad Rusijos vykdoma Mariupolio blokada labiau primena „tokią teroristinę Rusijos Federacijos operaciją“, o ne karą, nes, be ukrainiečių gynėjų, mieste taip pat blokuojami vaikai ir pagyvenę žmonės.

„Ten viskas sugriauta – 95–98 proc. visų pastatų“, – pabrėžė V.Zelenskis ir pridūrė, kad kalbama apie mokyklas, vaikų darželius, gyvenamuosius rajonus, gamyklas ir pan. „Jei ten lieka 3–4 proc. kažko gyvo – tai maksimumas“, – sakė prezidentas.

Ukrainos pusė siūlo Rusijai derybas dėl Mariupolio gyventojų bei jame likusių karių evakavimo, taip pat siūlo mainyti Rusijos karius į Mariupolį tebeginančius Ukrainos karius. Tačiau Maskva į tai kol kas nereaguoja, tik reikalauja, kad Ukrainos kariai sudėtų ginklus. Esą tik taip jie išsaugos gyvybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė nutraukti „Azovstal“ gamyklos teritorijos, kurioje įsitvirtinę gynėjai, šturmą, tačiau apsupti ją taip, kad „nė musė nepraskristų“.

Iš apsiausto Mariupolio išvažiavo keturi autobusai su evakuojamais žmonėmis

11:45

Keturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

„Keturi evakuacijos autobusai vakar sugebėjo išvažiuoti iš miesto humanitariniu koridoriumi“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime. Pareigūnė pridūrė, kad ketvirtadienį bus tęsiamos pastangos evakuoti iš Mariupolio moteris, vaikus ir senyvus gyventojus.

„Saugumo padėtis yra sudėtinga. Situacija gali pasikeisti“, – sakė I.Vereščuk. 

Panašu, kad mūšis dėl Mariupolio artėja prie lūžio taško po beveik du mėnesius vykstančių kruvinų kautynių, įkalinusių mieste tūkstančius civilių ir pareikalavusių daugybės gyvybių.   

Prorusiškų separatistų kontroliuojamo rytinio Donbaso regiono ir Mariupolio užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių į  Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės.

Trečiadienį ukrainiečių aukšto rango derybininkas ir prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas pasiūlė surengti „specialų derybų raundą“ Mariupolyje, „kad išgelbėtume mūsų vaikinus“.  

V.Zelenskis: blėsta tikėjimas, kad derybos duos rezultatų

11:39

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikėjimas, jog derybos su Rusija dėl paliaubų duos rezultatų, mažėja kiekvieną dieną.

Tai šalies vadovas sakė interviu Prancūzijos naujienų kanalui BFM TV.
Paklaustas, ar tęsti derybas su Rusija ir Vladimiru Putinu, V.Zelenskis teigė, kad jam sunku atsakyti į šį klausimą.

„Labai sunku po to, kas atsitiko, ir po to, kai pasaulis pamatė, ką Rusija padarė Ukrainoje“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

Kartu jis pabrėžė, kad šiandien Ukraina, oficiali jos delegacija, kalbasi su Rusijos atstovais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ir mes iš principo esame už tai, kad susitikimas vyktų Rusijos ir Ukrainos lyderių lygiu. Nes lyderių lygmeniu šis karas gali būti sustabdytas.

Tačiau kiekvieną dieną, su kiekvienu tokiu įvykiu kaip Buča, su kiekvienu Mariupoliu, su kiekviena Volnovacha prarandame tikėjimą, kad derybos duos rezultatą“, – sakė V.Zelenskis.

V.Putinas nurodė atšaukti „Azovstal“ puolimą, bet liepė apsupti teritoriją taip, kad iš ten niekas neprasprūstų

10:48

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Azovstal“ pramoninės zonos puolimą Mariupolyje pavadino netinkamu ir nurodė jį atšaukti. Jo žodžiai paskelbti oficialioje Kremliaus svetainėje.

„Tai yra atvejis, kai turime galvoti – tai yra, turime galvoti visada, bet šiuo atveju dar labiau – apie mūsų karių ir pareigūnų gyvybės bei sveikatos išsaugojimą. Nereikia lipti į šias katakombas ir šliaužti po žeme per pramonės objektus“, – sakė jis susitikime su gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

V.Putinas nurodė blokuoti gamyklos pramoninę zoną taip, kad „musė nepraskristų“.

Putinas
Putinas

Kremliaus vadovas taip pat tikino kad „visiems Mariupolyje pasidavusiems yra garantuojamas gyvybė ir gydymas pagal atitinkamus tarptautinius teisės aktus“.

Pasak S.Šoigu, gamyklos teritorijoje tebėra likę daugiau kaip 2 000 Ukrainos karių, o visą kitą Mariupolio teritoriją, anot jo, kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „Azovstal“ įmonės teritorijoje liko daugiau nei tūkstantis civilių. Gamyklos teritoriją gina 36 brigados jūrų pėstininkai ir „Azov“ pulko kariai. 

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną V.Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. 

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš „Azovstal“ komplekso.

Maskva anksčiau paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

M.Podoliakas: karą užbaigti galėtų V.Zelenskio ir V.Putino tiesioginės derybos

10:37

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pranešė, kad agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis tiesioginėmis abiejų valstybių vadovų derybomis. 

Pasak jo, Ukrainos pusės pozicija šiose derybose turi būti tvirta, gerai apgalvota ir teisiškai pagrįsta.

„Tam tikslui šiandien dirba teisininkų, konsultantų ir derybų komanda iš Ukrainos pusės. Todėl tikimės, kad prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos šiose derybose bus itin stiprios“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas

M.Podoliakas išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos valstybės vadovas per derybas sugebės perduoti svarbius, esminius Ukrainai dalykus „kolegai iš šalies agresorės“.

Kartu, pasak prezidentūros vadovo patarėjo, reikia sulaukti, kaip susiklostys situacija Ukrainos rytuose ir įvertinti, kiek rimtas bus Rusijos puolimas.

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

10:31

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad nuo vasario 24 dienos Rusija neteko 21 tūkst. savo karių. 

Teigiama taip pat, kad Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 829 rusų tankus, 172 lėktuvus, 151 sraigtasparnį. 

Generalinis štabas pridūrė, kad šie duomenys tikslinami.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča

 

Ispanijos ir Danijos premjerai atvyko į Kyjivą

10:04

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė.

P.Sanchezas sakė perduosiantis V.Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą... taikai“.

Pasak jo, Ispanija toliau dės pastangas, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje, taip pat siųs „visą reikiamą humanitarinę ir karinę pagalbą“ ir priims ukrainiečių pabėgėlių.

„Vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ką tik atvyko į Kyjivą, kur jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su juo vyksta Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen“, – pranešė Ispanijos vyriausybė.

„Po derybų visi trys lyderiai susitiks su žiniasklaida“, – pridūrė kabinetas.

Ispanija jau yra priėmusi 134 tūkst. ukrainiečių, iš kurių 64 tūkst. suteiktas laikinosios apsaugos statusas, įskaitant leidimus gyventi ir dirbti.

Madridas pasiuntė keliolika lėktuvų, nugabenusių į Ukrainą „šimtus tonų“ ginkluotės ir humanitarinių atsargų, pirmadienį sakė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.

Pirmadienį P.Sanchezas paskelbė kitą paramos Kyjivui žingsnį – Ispanija „per kelias dienas“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Ambasada dėl saugumo priežasčių sustabdė darbą kitą dieną nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

CNN: Rusijos pajėgos Rubižnės miesto centre juda laisvai

09:57

Rusijos pajėgos Ukrainos Luhansko srityje užėmė centrinę Rubižnės dalį ir netoliese esantį Kreminnos miestelį, rodo socialinėje žiniasklaidoje platinami vaizdo įrašai.

CNN nustatė geografinę vietą ir patikrino vaizdo įrašų autentiškumą. Trečiadienį paskelbtų propagandinių vaizdo įrašų CNN netransliuoja, nes juos parengė ir paskelbė Rusijos remiamos separatistų pajėgos ir prorusiškos žiniasklaidos priemonės. 

Vaizdo įrašuose iš Rubižnės matyti dideli sugriovimai miesto centre ir šiauriniuose rajonuose. Atrodo, kad Rusijos pajėgos ir Rusijos remiami separatistai Rubižnėje juda laisvai. 

Antradienį Luhansko srities karinis administratorius Serhijus Gaidajus neigė pranešimus, kad Rubižnė krito, jis teigė, kad Rusijos ir jos remiamų separatistų pajėgos kontroliuoja tik dalį miesto. Tačiau jis CNN sakė, kad 80 % Luhansko srities kontroliuoja Rusija.

Kreminnoje, miestelyje, esančiame maždaug už 11 km į vakarus nuo Rubižnės, padarytame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos remiamos separatistų pajėgos ant vyriausybinių pastatų kabina Rusijos ir separatistų vėliavas.

Rubižnės miestelis yra prie pat Sjeverodonecko miesto, kurį pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudo Rusijos pajėgos.

Iš apsiausto Mariupolio išvažiavo keturi autobusai su evakuojamais žmonėmis

09:57

Keturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sugriautas Mariupolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sugriautas Mariupolis

„Keturi evakuacijos autobusai vakar sugebėjo išvažiuoti iš miesto humanitariniu koridoriumi“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime. Pareigūnė pridūrė, kad ketvirtadienį bus tęsiamos pastangos evakuoti iš Mariupolio moteris, vaikus ir senyvus gyventojus.

Vokietijos žiniasklaidos grupė įvertino V.Zelenskį, S.Cichanouskają ir M.Ovsianikovą

09:56

Vokietijos žiniasklaidos grupė „Weimer Media Group“ savo kasmetinę „Žiniasklaidos premiją už laisvę“ skyrė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir prieštaringai vertinamai rusei žurnalistei Marinai Ovsianikovai.

Šis apdovanojimas šiemet buvo skirtas už kovą dėl žiniasklaidos laisvės Rytų Europoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova
AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

M.Ovsianikova išgarsėjo, kai per Rusijos valstybinės televizijos žinių laidos tiesioginę transliaciją prieš kameras iškėlė plakatą su užrašu „Karui – ne“. Jai buvo skirta bauda, moteris jau rašo vokiečių dienraščiui „Die Welt“.

Vis dėlto daugelis ukrainiečių kritikuoja M.Ovsianikovą ir laiko ilgametės propagandinio kanalo darbuotojos atgailą dėl Kremliaus melų retransliavimo nenuoširdžia. Negana to, M.Ovsianikova po incidento renkasi dažniau kalbėti ne apie kankinamų ir žudomų ukrainiečių, o apie „paprastų rusų“ skausmą, patiriamą dėl Vakarų šaliai taikomų sankcijų.

Rusija įvardijo, kurios šalys galėtų garantuoti Ukrainos saugumą

09:42

Rusijos užsienio reikalų ministerijos NVS departamento antrojo departamento direktorius Aleksejus Poliščukas agentūrai TASS įvardijo penkias galimas šalis garantes Ukrainai.

Anot A.Poliščiuko, tokiomis šalimis galėtų tapti penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, JAV ir Prancūzija).

Pasak A.Poliščiuko, neatmetamos ir kitos galimybės, todėl tikslus sąrašas dar nesudarytas.

Šias šalis kaip galimas saugumo garantes buvo įvardijusi ir Ukraina.

Rusija atsisako įvesti „humanitarinę pauzę“ Ukrainoje stačiatikių Velykų laikotarpiui

09:37

Rusija atmetė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasiūlymą įvesti „Velykų humanitarinę pauzę“ Ukrainoje.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Serhijus Kyslyca.

„Maskvos fiurerio pozicija buvo paskelbta po kelių valandų Saugumo Taryboje“, – rašė jis, publikuodamas Rusijos atstovo kalbos vaizdo įrašą.

Įraše Kremliaus propagandos dvasia Rusijos atstovas skaito apie Ukrainos „denacizaciją“ ir „išvadavimą“, raginimą sudaryti paliaubas vadina „noru suteikti Kyjivo nacionalistams ir radikalams atokvėpį, kad jie galėtų persigrupuoti“.

 

JAV karo analitikai: Rusijos puolimas kol kas be didesnių laimėjimų

09:36

JAV analitinio centro „Karo tyrimų institutas“ (Institute for the Study of War) išsamioje balandžio 20 d. kovos veiksmų vertinimo ataskaitoje teigiama, kad trečiadienį Rusijos pajėgos padarė tik nedidelę pažangą Rytų Ukrainoje, užėmė kelias gyvenvietes ir šiek tiek pasistūmėjo į priekį Rubižnės ir Popasnos miestuose. Tačiau apskritai jie dar neįrodė, kad gali padaryti esminį proveržį, teigiama pranešime.

„Rusijos pajėgos [...] toliau kuria logistikos ir vadovavimo infrastruktūrą, reikalingą dideliam puolimui. Rusijos pajėgos nepasiekė jokių didelių laimėjimų ir neįrodo, kad gali vienu metu pradėti sėkmingas atakas daugelyje frontų“, – rašė „Karo tyrimų instituto“ ekspertai.

Balandžio 20 d. ataskaitoje, pagrįstoje atvirais šaltiniais, teigiama, kad rusai greičiausiai padarė tik nedidelę pažangą didžiulėje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje, kurioje ginasi Ukrainos pajėgos.

Šiaurės Donbase Rusijos pajėgos tęsė puolimus prieš Rubižnę ir Popasną ir, atrodo, užėmė kai kuriuos Popasnos kvartalus ir Severodonecko apylinkes.

Balandžio 20 d. išpuoliai iš pietų link Huliaipilio ir Temirivkos (siekiant apsupti Ukrainos karių grupę netoli Donecko) buvo nesėkmingi.

Borodjankoje buvo rastos dvi masinės kapavietės

09:30

Kyjivo srities Borodjankos kaime buvo rastos dvi masinės kapavietės su 9 civilių, tarp jų ir 15-metės mergaitės, kūnais, pranešė Kyjivo srities policija.

Balandžio 20 d. Borodjankos kaime buvo rastos dvi rusų okupantų nužudytų civilių palaidojimo vietos.

Viename kape buvo du 35 metų bendražygiai, o šalia jo – 15 metų paauglė.

Antroje palaidojimo vietoje teisėsaugininkai aptiko šešių žmonių – 4 vyrų ir 2 moterų – kūnus. Keturis asmenis pavyko atpažinti – jie taip pat vietiniai, dviejų aukų vardai lieka nežinomi.

Kyjivo srities policijos nuotr./Masinė kapavietė Borodjankoje
Kyjivo srities policijos nuotr./Masinė kapavietė Borodjankoje

Visų žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kyjivo srities morgą tolesnei apžiūrai. Tada atpažinti palaikai bus perduoti artimiesiems palaidoti.

 „Šiuos žmones nužudė okupantai, kai kurie žuvusieji turi kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės yra civiliai“, - teigė Kijevo srities policijos viršininkas Andrijaus Nebitovas.

Kyjivo srities policijos nuotr./Masinė kapavietė Borodjankoje
Kyjivo srities policijos nuotr./Masinė kapavietė Borodjankoje

 

Turkija apkaltino NATO sąjungininkes stengiantis prailginti karą Ukrainoje

08:15

Turkija trečiadienį apkaltino kai kurias NATO nares stengiantis, kad karas Ukrainoje tęstųsi kuo ilgiau, tikintis tokiu būdu susilpninti į tą šalį įsiveržusią Rusiją.

„NATO esama šalių, kurios nori, kad karas tęstųsi“, – duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Jos nori, kad Rusija susilpnėtų“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mevlutas Cavusoglu
„Scanpix“/AP nuotr./Mevlutas Cavusoglu

Šie komentarai buvo išsakyti Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms akivaizdžiai patekus į aklavietę po vėliausio abiejų šalių delegacijų tiesioginio susitikimo Stambule praeitą mėnesį. Vėliau diskusijos vyko tik virtualiai.

M.Cavusoglu jokios konkrečios šalies nepaminėjo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad ukrainiečiai „atsitraukė nuo to, dėl ko jau buvo sudaryti susitarimai“.

NATO narė Turkija tiekia Ukrainai atakos dronus, bet vengė griežtinti sankcijas Rusijai, kitaip negu Ankaros sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, Turkija stengėsi tarpininkauti, kad konfliktas būtų užbaigtas ir siūlėsi organizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.

Turkijoje dukart vyko abiejų šalių tiesioginės derybos. Kovo 10-ąją pietiniame Antalijos kurorte buvo susitikę rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrai, o kovo 29-ąją Stambule posėdžiavo derybininkų delegacijos.

JAV iždo sekretorė ir Ukrainos ministras išėjo iš G-20 susitikimo kalbant Rusijos atstovui

08:14

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.  

Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.

ZUMAPRESS.com/Janet Yellen
ZUMAPRESS.com/Janet Yellen

Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.  

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki, komentuodama J.Yellen išėjimą iš susitikimo, sakė: „Be abejo, mes palaikome jos žingsnius, ir tai rodo, kad prezidentas Putinas ir Rusija tapo parijais pasaulinėje arenoje.“ 

Incidentas įvyko per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimus, kuriuose finansų vadovai bando spręsti opiausias pasaulio problemas. Jų metu dėmesio centre atsidūrė žiaurūs Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, o Iždo departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad Y.Jellen stengsis vengti kontaktų su rusais, virtualiai dalyvausiančiais kai kuriuose G-20 susitikimuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš G-20 – didžiausias pasaulio ekonomikas vienijančio tarptautinio forumo, skatinančio šalių ekonominį bendradarbiavimą. Lapkritį numatytas G-20 viršūnių susitikimas vyks Indonezijoje.

Didysis septynetas (G-7), kuriam Rusija nepriklauso, trečiadienį vakare išplatintame pareiškime nurodė: „Tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu... Todėl apgailestaujame dėl Rusijos dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, įskaitant G-20, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko šios savaitės susitikimus.“

Anksčiau Rusija priklausė tuometiniam Didžiajam aštuonetui (G-8), tačiau jos narystė buvo suspenduota 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.   

Indonezijos finansų ministrė Sri Mulyani Indrawati, paklausta apie Rusijos dalyvavimą G-20 susitikimuose ir ministrų išėjimą iš trečiadienio posėdžio, sakė, kad šis daugiašalis forumas yra vieta, kur visi nariai ir pakviestieji gali reikšti savo nuomonę. 

J.Psaki pakartojo JAV administracijos poziciją, kad G-20 ir kituose tarptautiniuose forumuose, kalbant apie Rusiją, „negalime elgtis įprastai“. 

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių

06:58

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių: jų skaičius neįvardijamas, tačiau visos perduotos karinės paramos likutinė vertė siekia dešimtis milijonų eurų.

„Mes Ukrainai perdavėme kaip paramą sunkiuosius minosvaidžius, skaičiaus neįvardinsiu, tačiau perdavėme tikrai ne vieną“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, Ukrainai jau perduotos ne tik raketų sistemos „Stinger“, tačiau ir kita prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, amunicija, granatos, kulkosvaidžiai, automatai, ryšių priemonės ir t. t.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Sunku viską išvardinti. Prieš mėnesį skaičiavau, tai buvo 35 pozicijos įvairių rūšių“, – teigė Lietuvos gynybos ministras.

Anot jo, likutinė suteiktos paramos vertė siekia kelias dešimtis milijonų eurų, o atkuriamoji vertė gali būti 5–10 kartų didesnė.

Rusijos pajėgos kontroliuoja 80 proc. Luhansko srities

06:56

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 80 proc. srities, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančios Donbaso regioną, teritorijos.

Vienas iš Rusijos pradėto naujo intensyvaus puolimo Ukrainos rytuose tikslų – išplėsti Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamą teritoriją visame Donbaso regione.

Prieš Rusijai įsiveržiant vasario 24 dieną, Kyjivo vyriausybė kontroliavo 60 proc. Luhansko srities teritorijos.

Srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos, šią savaitę atnaujinusios puolimą rytų ir pietų Ukrainoje, suintensyvino atakas Luhansko srityje.

Pasak pareigūno, užėmusios Kreminos miestelį rusų pajėgos dabar kelia pavojų Rubižnei ir Popasnai. Jis taip pat ragino visus gyventojus nedelsiant evakuotis.

Tuo metu Donecko srityje taip pat vyko itin įnirtingos kautynės, ypač aplink apsiaustą Mariupolio uostamiestį ir jo teritorijoje.

Paskutinis atnaujinimas 2022-04-21 06:56

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min