Pasak ekspertų, tai verčia rusus nukreipti vertingus išteklius nuo fronto linijos, kad apsaugotų svarbiausius objektus nuo Ukrainos atakų.
Kaip pažymima ataskaitoje, Rusijos geografija kelia didžiulę problemą gynybai, ypač atsižvelgiant į tradicines oro gynybos sistemas, kuriomis rusai vis dar kliaujasi, siekdami apsaugoti šalį nuo Ukrainos dronų atakų.
„Būtinybė apimti didelius plotus kelia naštą Rusijos oro gynybai, ypač atsižvelgiant į didelio masto Ukrainos smūgių kampaniją prieš Rusijos radarus“, – teigiama ataskaitoje.
Pastebima, kad Rusija taip ir nesukūrė bei iki galo neišplėtojo mobiliųjų ugnies ar dronų perėmėjų grupių, kurios galėtų ginti nuo pakartotinių masinių Ukrainos dronų smūgių.
Nors Kremlius leido privačioms įmonėms įsirengti savo nebrangias gynybos priemones, tačiau, kaip atkreipė dėmesį analitikai, taikiniai, į kuriuos smūgiuoja Ukrainos pajėgos, matyt, nebuvo tinkamai apsaugoti net ir tokiomis priemonėmis.
„Ukrainos tolimųjų smūgių kampanija, tikėtina, privers Rusijos pajėgas nukreipti vertingus išteklius ir žmogiškąsias pajėgas į priešlėktuvinę gynybą, atitraukdama jas nuo kovos su pačia Ukraina.
Rusijos pajėgos, tikėtina, laikui bėgant prisitaikys, atsižvelgiant į jų pirminius bandymus naudoti dronų perėmėjus ir diskusijas apie mobilias ugnies grupes, tačiau gali, kaip ir anksčiau, laikyti sudėtingu uždaviniu daugybės didelių objektų apsaugą dideliais atstumais“, – pabrėžė analitikai.
Pasipylė kritika
Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų neveiksnumą aršiai kritikuoja taip vadinami rusų kariniai tinklaraštininkai.
Pirmadienį vienas su Kremliumi susijęs Rusijos karinis tinklaraštininkas pareiškė, kad nuolatiniai Ukrainos smūgiai Rusijos objektams „ištempia“ Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų „žemė-oras“ pajėgas „iki ribos“ ir „pagreitintu tempu“ išeikvoja amuniciją, nes Rusija negali tiesiog „iš oro“ pasigaminti „tūkstančių" raketų oro gynybos sistemoms „Pancyr“.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat atkreipė dėmesį į resursus, sunaudojamus Ukrainos smūgių padarytai žalai atitaisyti, į tai, kad Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai dienos metu išsekina Rusijos oro gynybą, į sistemingą Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgių pobūdį ir į Ukrainos bepiločių orlaivių veikimo zonoje esančiose bazėse dislokuotų Rusijos karo laivų pažeidžiamumą.
Žiniasklaidos duomenimis, Ukrainos smūgiai apsunkina Rusijos galimybes pasipelnyti iš naftos kainų augimo, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
Intensyvios atakos prieš Primorską ir Ust Lugą Rusijos energijos eksportuotojams kainavo apie 840 mln. eurų prarastų pajamų per savaitę iki kovo 29 d.
Šie du uostai sudaro daugiau nei 40 proc, Rusijos naftos žaliavos eksporto jūra pajėgumų. Vien tik Primorske dėl atakų sudegė naftos už 173 milijonų eurų.


