Maskva jau trejus su puse metų vykdo ukrainiečių turto konfiskavimo kampaniją, pažymima straipsnyje, kuriame remiamasi ištirtais dokumentais, ukrainiečių liudijimais ir duomenimis iš atvirųjų šaltinių.
Rusijos valdžia tokius namus vadina „nuosavybe be savininkų“, motyvuodama tuo, kad ji nėra įtraukta į Rusijos registrus.
Pažymima, kad daugiausia būstų konfiskuota Mariupolyje – mažiausiai 13 tūkst. būstų.
Didelis būstų konfiskavimo mastas taip pat pastebimas Enerhodare (esančiame už kelių kilometrų nuo Zaporižios AE) – dauguma gyventojų pabėgo nuo okupacijos, o jų namus užėmė rusai.
Anot „Le Figaro“, Donecke – rusai nusavino butus miesto centrinėse gatvėse. Tuo tarpu Briankoje, kalnakasybos mieste netoli Luhansko, remiantis oficialiais dokumentais, valdžia ketina konfiskuoti 400 butų sovietinių laikų namų komplekse.
Kurortiniame Kirilovkos kaime Zaporižios srityje, Azovo jūros pakrantėje konfiskuota mažiausiai 70 objektų: be gyvenamųjų namų, konfiskuoti viešbučiai, restoranai ir sanatorijos.
Dažniausiai konfiskuotuose butuose gyvena rusai: specialiųjų tarnybų nariai, kariškiai ir pareigūnai. Karo veteranai taip pat naudojasi privilegijomis gauti būstams ir žemės sklypams užgrobtose teritorijose.
Pavyzdžiui, Kryme nuo sausio mėnesio apie 2,5 tūkst. veteranų gavo žemės sklypus, daugiausia turistinėse vietovėse ir prie jūros.
Jei konfiskuotuose būstuose negyvena pareigūnai ar teisėsaugos pareigūnai, būstai parduodami aukcione, paaiškino „Le Figaro“.
„Pagrindinis konfiskavimo tikslas – praturtinti valstybę“, – teigė Gunola Inizan iš Liono universiteto.
Kryme per pirmąjį 2025 m. pusmetį Rusijos valdžios institucijos, nacionalizavusios ukrainiečių turtą, gavo daugiau kaip 24 mln. eurų, pažymima straipsnyje.
Nekilnojamo turto konfiskavimą palengvina vietos gyventojų perėjimas prie Rusijos pilietybės. 2025 m. kovą Maskva paskelbė apie 3,5 mln. dokumentų išdavimą „naujuose regionuose). Nuo 2023 m. spalio mėn. konfiskavimo procedūrą galima sustabdyti tik pateikus rusišką pasą.
Laikui bėgant tokia politika vis labiau apsunkina būsimos deokupacijos perspektyvą, pastebėjo „Le Figaro“.
„Įsivaizduokite, kad iš tiesų įvyks išlaisvinimas: įeinu į savo namus, atidarau duris ir matau ten rusus, kurie teigia, kad sumokėjo, paėmė paskolą ir dabar tai yra jų namai... Kas bus tada?“ – klausia Ukrainos žmogaus teisių organizacijos „Rytų žmogaus teisių grupė“ direktorė Vera Jastrebova, kurios butą Debalcevės mieste užėmė Rusijos kariuomenė.



