Boro mieste, Žemutinio Naugardo srityje, griežtojo režimo pataisos kolonijoje Nr. 11 bausmę atlieka buvę Rusijos federalinio saugumo (FSB), Rusijos karinės žvalgybos (GRU), policijos ir užsienio žvalgybos (SVR) pareigūnai.
Svarbiausia – pažintys
Buvęs FSB kontržvalgybos karininkas, kalinimo įstaigoje praleidęs 12 metų, „The Insider“ atskleidė, kokia yra kolonijos, skirtos korumpuotiems policininkams ir slaptiesiems agentams, kasdienybė bei kaip atrodo „VIP barakas“, kuriame kadaise buvo kalinamas Sergejus Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, kuris 10-ajame dešimtmetyje ir naujojo tūkstantmečio pradžioje dirbo Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyboms kaip dvigubas agentas.
Kontržvalgybos karininkas pripažino, kad į kalėjimą jis pateko po absurdiškos istorijos. Statydamas sodybą, jis pasamdė brigadą, buvo sutarta dėl terminų ir kainos. Darbams einant į pabaigą brigadininkas netikėtai pareikalavo daugiau pinigų, bet jis atsisakė sumokėti. Vieną dieną užėjęs rado darbininkus girtus, dingo plytelės ir dažai. Iškvietė draugus, užrakino meistrą rūsyje ir reikalavo pinigų. Per konfliktą vienam trenkė – šis griuvo, trenkėsi galva ir mirė. Taip jis atsidūrė už grotų, o bausmę leido siūdamas darbo drabužius.
Kolonijoje – apie tūkstantis kalinių. Tvarka griežta. Jie keliasi 5.30 val., šviesa gesinama 22 val. Pusryčiams – košė su sviestu, pietums – sriuba ir kotletas, per šventes – bandelės. Kartą sugedus šaldytuvui, pašvinko ir mėsa, bet kažkas ją vistiek pardavė valgyklai – žmonės apsinuodijo.
Teritorijoje yra cerkvė, musulmonų maldos kambarys, biblioteka ir net autoservisas. Kartą rabinui apsilankius, administracija surinko rusų policininkus ir pristatė juos kaip žydus – vien dėl parodomojo efekto.
Čia kali FSB, policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai. Pagrindinė taisyklė – nekalbėti apie save ir kitus. Turtingų giminaičių turintys derasi dėl geresnių sąlygų. Savo patirtimi sutikęs pasidalinti rusų pareigūnas įtakingų giminaičių neturėjo, todėl atliko bausmę paprastame būryje.
Ketvirtadalis kalinių – buvę informatoriai su svetimomis tapatybėmis. Prižiūrėtojai ima kyšius, tačiau iš jo nieko neišgavo – atsisakė bendradarbiauti. Pagrindinė valiuta – arbata ir cigaretės, bet labiausiai vertinami generolai ir teisėjai su geromis pensijomis: aplink juos visada būna „palydos“, galinčios gauti papildomų prekių iš kalėjimo parduotuvės.
Pasakotojas prisiminė pulkininką su didele pensija, draugavusį su Maskvos policijos vadovu.
„Jis prievartavo savo nepilnamečius anūkus“, – sakė buvęs žvalgybininkas. Nusikaltimas išaiškėjo, kai dėl lėtinio sifilio užkrėtė vaikus. Pulkininkas nebuvo izoliuotas, gyveno bendrame būryje ir naudojosi tais pačiais dušais. Aplink jį visada sukiojosi pataikūnai. Tokie prievartautojai ir pedofilai buvo beveik kiekviename būryje.
Būryje gyveno ir buvęs KGB darbuotojas, po pensijos gatvėse apnuogindavęs moteris bei vaikus. Kalėjime tyčia vėluodavo į pirtį, užtrenkdavo duris ir provokuodavo kitus. Galiausiai jį perkėlė kitur. Rusijos kalėjimuose, pasak jo, nusikaltimo pobūdis nerūpi – svarbiau pinigai ir ryšiai.
Muštynės, žmogžudystės ir savižudybės
Jis girdėjo apie gaisrininką iš Osetijos, uždarytą už pedofiliją, kuris bandė paduoti koloniją į teismą dėl 17 mln. rublių, tvirtindamas, kad buvo žeminamas ir priverstas slėpti maistą tualeto bake. Paprastai tokius laikydavo atskirai.
Buvo ir „vilkolakių su uniformomis“ – korumpuotų Maskvos kriminalinės policijos pareigūnų. Vienas jų, Jevgenijus Taratorinas, buvęs vadovo pavaduotojas, pastatė koplytėlę ir pirtį, kurioje naktimis linksminosi prižiūrėtojai su žmonomis. Pirtį prižiūrėjo Ramzanui Kadyrovui lojalus buvęs specialiųjų pajėgų karys, kalinamas už kankinimus ir žmogžudystes – jis sprendė muštynes ir vagystes tarp būrių.
Konfliktų netrūko: tarp agresyvių kalinių muštynės buvo kasdienybė. Kartą vienas buvęs pareigūnas, žaisdamas šachmatais su prokuroru, vienu smūgiu sulaužė jam žandikaulį. Tokie incidentai į ataskaitas nepatekdavo – „smogikas“ viską užglaistydavo. Vienas karštakošis mėgino sukelti sukilimą, bet vieną rytą tiesiog dingo.
Garsiausias nužudymas įvyko 2010 m., kai FSB pulkininkas Olegas Jefremovas buvo mirtinai sumuštas bandant išgauti informaciją apie paslėptus pinigus. Už tai nuteisti du prižiūrėtojai, bet užsakovai liko kalėjime.
Mirčių būta daug, ypač vasarą: infarktai, insultai, apsinuodijimai maistu. COVID beveik dvejus metus keliavo iš būrio į būrį – pasakotojas sirgo tris kartus. Net karščiuojant tekdavo stoti į rikiuotę – sykį dėl skambučio apie neva padėtą bombą.
Savižudybės nebuvo retenybė. 2021 m. pasikorė buvęs Tyrimų komiteto vadovas Michailas Maksimenka, kalėjęs už kyšį iš Šakro Molodijaus. Kiti FSB kolegos palūžo – vienas persipjovė riešus, kitas po žodžių „Mane išteisino – atidarykite vartus“ buvo rastas pasikoręs.
Pasak su žurnalistais sutikusio pasikalbėti bausmę atliekančio pareigūno, buvo ir psichiką praradusių. Vienas deklamavo: „Juoda saulė Amerikoje, raudona saulė Rusijoje“, badavo iki skeletą primenančios būklės ir buvo išvežtas į psichiatrinę. Kitas, iš Kaukazo, po trejų metų kalėjime pabėgo nuo šeimos ir slėpėsi šulinyje.
Skundikai buvo nuolatinė kolonijos realybė – už skardinę troškinio ar pakelį rūkalų jie parduotų ir artimiausią žmogų. Pasakotojas prisiminė kitą kalinį, kuriuo pasitikėjo ir dalijosi maistu. Vieną vakarą šis paprašė telefono, o kitą rytą žingsniavo į operatyvinį kabinetą – netrukus telefonas atsidūrė pas prižiūrėtojus, o pasakotojas – drausmės izoliatoriuje.
Kitas – pravarde Mentovas – nuolat pranešinėjo apie menkiausius pažeidimus. Jis sėdėjo už viršininko nužudymą, bet paleistas anksčiau laiko neišdrįso grįžti namo – Bore vairavo taksi. Dar vienas pirtyje siūlydavo užsiimti seksu, rodydavo pornografiją, o po to skųsdavo tariamus užpuolikus, kad jiems padidintų bausmę. Iki kalėjimo buvo prisidėjęs prie kelių homoseksualių asmenų nužudymo.
Kalėjimas ypatingai svarbiems asmenims
Anot straipsnio, S.Skripalis ir kiti šnipai gyveno atskirame „VIP barake“ – su obelimis, fontanu ir treniruokliais. Čia kalėjo ir buvęs SVR pareigūnas Aleksandras Zaporožskis, tapęs CŽV agentu, vadovavęs valgyklai. Gyveno ir policininkų, nuteistų už šnipinėjimą CŽV ar Ukrainai, taip pat ukrainiečių, kuriuos Rusija kaltino šnipinėjimu. Su pastaraisiais mažai kas bendravo – per daug rizikos. Apie karą nekalbėta – „per daug šnipų su atkištomis ausimis“.
Prigožinas taip ir nepasirodė
Kaip ir kitose Rusijos kalinimo įstaigose kaliniai gali savo bausmę iškeisti į tarnybą šalies invazinėse ginkluotosiose pajėgose, kariaujančiose Ukrainoje.
Kalinius verbavęs samdinių bendrovės „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas čia nepasirodė – vietoje jo atvyko Aleksandras Kuznecovas, „Wagner“ patikėtinis Nr. 3, šaukiniu Ratiboras. Jis sėdėjo štabe, jam atnešdavo bylų, jis kviesdavosi kalinius pokalbiams.
Per pirmąją bangą jam pavyko užverbuoti apie 60 vyrų. Kiek girdėta, apie 10 jų grįžo cinko karstuose. Per J.Prigožino maištą Ratiboras vadovavo Rostovo prie Dono užėmimui, vėliau prisijungė prie R.Kadyrovo „Achmat“ pajėgų.
Pasakotojas prisiminė, kad jo dalinyje buvo ir toks Goša Siukajevas iš Pietų Osetijos – 2015 m. Donbase jis nužudė savo vadą. Sugautas ir nuteistas, pateko į koloniją. Prasidėjus karui Ukrainoje, užsirašė į „Wagner“ gretas. Po pusmečio grįžo su medaliu, gyrėsi, o netrukus Cchinvalyje peiliu mirtinai subadė cerebriniu paralyžiumi sergantį vyrą. Kaip „specialiosios karinės operacijos“ veteranas už tai gavo tik ketverių metų bausmę. Tikėtina, kad likusią bausmę jam vėl „nurašys“ – už naują kontraktą.




