Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 16d. 23:00

Vieneri „geltonųjų liemenių“ protestų metai: judėjimas jaučia nepasiekęs tikslų

„Geltonųjų liemenių“ protestuotojai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai

Lygiai prieš metus šimtai tūkstančių geltonas liemenes dėvinčių protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves – piktinosi planais pabranginti degalus. Šiandien „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyviai mano nepasiekę tikslų bei skundžiasi policijos represijomis, tačiau įžvelgia ir šviesiąją demonstracijų pusę: buvo atkreiptas dėmesys į nematomomis laikomas prancūzų grupes.

Pastarosiomis savaitėmis aikštės, kuriose prieš metus rinkdavosi tūkstančiai protestuotojų, buvo tuščios.

„Euronews“ apžvelgia, ką pasiekė šis judėjimas ir kokia ateitis jo laukia.

Kaip viskas prasidėjo?

2018-ųjų lapkričio 17-ąją – šeštadienį – atsiliepę į raginimus feisbuke, daugiau nei 280 tūkst. žmonių, dėvinčių geltonas šviesą atspindinčias liemenes, rinkosi šalies aikštėse ir žiedinėse sankryžose.

Jie nebuvo susiję su jokia politine partija ar profsąjunga, neturėjo lyderio.

Kurį laiką kiekvieną šeštadienį didžiuosiuose Prancūzijos miestuose vykdavo masinės antivyriausybinės demonstracijos, darbo dienomis piliečiai užimdavo žiedines sankryžas.

Iš pradžių buvę taikūs, vėliau protestai prasiveržė smurtu. Kelis mėnesius ašarinės dujos tvyrojo Paryžiaus bulvaruose, o protestuotojai grūmėsi su riaušių malšinimo pareigūnais. Griežtą pastarųjų atsaką į demonstracijas pasmerkė dešiniųjų grupės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuniokoto Triumfo arka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuniokoto Triumfo arka

Brutaliausių riaušių Paryžiuje per pastaruosius dešimtmečius metu buvo nusiaubtos prabangios parduotuvės, padegti automobiliai ir išniekinti nacionaliniai paminklai, įskaitant Triumfo arką.

Nors „geltonųjų liemenių“ demonstracijas išprovokavo siūlymas pabranginti degalus, jos greitai peraugo į platesnius protestus prieš socialinę nelygybę, aukštą pragyvenimo kainą ir verslui draugišką prezidento Emmanuelio Macrono politiką.

J.Rodriguesas: „Visi šie žmonės nori sugebėti išgyventi iš atlyginimų. Tiesiog turėti pakankamai maisto iki mėnesio pabaigos ir išgalėti kartais vaikus nusivesti į kiną.“

Žinomas judėjimo dalyvis Jerome Rodriguesas „Euronews“ sakė, kad žmones į gatves išvedė gana paprasta priežastis.

„Visi šie žmonės nori sugebėti išgyventi iš atlyginimų. Tiesiog turėti pakankamai maisto iki mėnesio pabaigos ir išgalėti kartais vaikus nusivesti į kiną“, – sakė J.Rodriguesas.

„Geltonosios liemenės“ ėmė kelti reikalavimus tik ne tik dėl socioekonominių klausimų, bet ir politinio atstovavimo, pavyzdžiui, kad piliečiai galėtų inicijuoti referendumus.

Kaip reagavo vyriausybė?

Vyriausybė greitai atmetė siūlomą mokestį degalams, tačiau tai nenumalšino protestų.

Po mėnesio prezidentas E.Macronas bandė nuraminti protestuotojus pažadėdamas didinti minimalų atlyginimą ir siūlydamas mokesčių lengvatas

Vyriausybė sausį surengė „Didžiuosius nacionalinius debatus“: pats E.Macronas keliavo po šalį ir dalyvaudavo diskusijose su vietos merais bei bendruomenėmis. Pasak „Euronews“, taip jis siekė pakeisti savo, kaip nuo tautos atitrūkusio elitisto, įvaizdį. Šimtai tūkstančių žmonių užpildė klausimynus internetu ar pateikė savo siūlymus oficialiame debatų tinklalapyje.

Tiesa, šios viešos diskusijos buvo vertinamos prieštaringai – kritikai jas vadino „nacionaliniais tauškalais“.

Galiausiai konsultacijos su visuomene lėmė 17 mrld. eurų vertės mokesčių apkarpymus ir padidintas išmokas, pavyzdžiui, neįgaliesiems.

Parlamentas Ericas Bothorelas iš E.Macrono partijos „Respublika, pirmyn“ (pranc. La République en Marche) „Euronews“ sakė, kad „Geltonųjų liemenių“ judėjimas visiškai apvertė tų metų parlamento darbotvarkę.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./E.Macronas pažadėjo per 5 metus atstatyti Paryžiaus katedrą
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./E.Macronas pažadėjo per 5 metus atstatyti Paryžiaus katedrą

Nacionalinė Asamblėja rengė parlamentines sesijas gruodį, kad priimtų pirmąsias E.Macrono paskelbtas priemones, taip pat ruošėsi „Didiesiems nacionaliniams debatams“.

Ką pasiekė „Geltonosios liemenės“?

Daug „geltonųjų liemenių“ protestuotojų neįtikino vyriausybės pasiūlytos priemones.

J.Rodriguesas „Euronews“ sakė, kad praėjus vieneriems metams rezultatai – „menki“, išskyrus neapmokestinamas premijas. 2018-ųjų pabaigoje vyriausybė pranešė, kad išgalinčios tai padaryti įmonės darbuotojams metų gale išmokės premijas, kurios nebus apmokestintos.

Politologas Christianas Le Bartas sutinka su J.Rodriguesu. Esą „Geltonosios liemenės“ iškovojo iš vyriausybės „mažų nuolaidų“, tačiau iš esmės nepakeitė situacijos.

Savo ruožtu įgyvendintas priemones ir jų kainas vardijantis parlamentaras E.Bothorelas tikino, kad „visada bus žmonių, kuriems to nebus gana, kurie sakys, kad sudėtinga išgyventi iš minimalaus atlyginimo“.

„Negaliu nieko pasakyti. Tai – tiesa. Tačiau dirbame ties tuo“, – tikino parlamentaras iš E.Macrono partijos.

Pasak J.Rodrigueso, „geltonosios liemenės“ ne tik mažai pasiekė socioekonominių reformų prasme, bet ir nukentėjo nuo policijos represijų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jerome Rodriguesas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jerome Rodriguesas

Jis prarado regą viena akimi po to, kai, pasak J.Rodrigueso, jį sausį „užpuolė“ saugumo pajėgos. Tačiau kitą šeštadienį jis ir toliau protestavo.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, iš viso regą viena akimi nuo pareigūnų kulkų prarado 24 protestuotojai.

Prancūzijos tarnybų teigimu, iš viso per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas buvo sužeista 2,5 tūkst. protestuotojų ir 1,8 tūkst. pareigūnų. Dar 11 žmonių žuvo.

Pasak Ch.Le Barto, dėl politinio atstovavimo „geltonosios liemenės“ taip pat mažai pasiekė.

Su judėjimu susiję kandidatai pavasarį dalyvavo Europos Parlamento (EP) rinkimai, tačiau nesurinko nė 1 proc. balsų. Politologo teigimu, perspektyvos kovą numatytuose Prancūzijoje savivaldos rinkimuose taip pat niūrios.

Vis dėlto, pasak J.Rodrigueso, judėjimas sužadino piliečių sąmoningumą socialinio teisingumo ar pernelyg didelių mokesčių klausimais.

J.Rodriguesas „Euronews“ tikino, kad protestai leido piliečiams susiburti ir aptarti galimus problemų sprendimus. Esą tai leido atkurti prarastą brolybę.

Politologas Ch.Le Bartas sakė, kad šis judėjimas gali būti geriau įvertintas vidutinio laikotarpio perspektyvoje.

„Akivaizdu, kad egzistuoja „prieš“ ir „po“ „geltonųjų liemenių“ viešosiose diskusijose“, – teigė jis.

Jis pridūrė, kad „Geltonosios liemenės“ atkreipė dėmesį į tas socialines grupes, kurios laiko save nematomomis – į „Prancūziją, kuri patiria sunkumų mėnesio pabaigoje“. Ch.Le Bartas šią grupę pavadino „finansinio nesaugumo Prancūzija, kuri riboja savo pačios vartojimą“.

Kas laukia „Geltonųjų liemenių“?

Protestų piko metu į gatves buvo išėję 280 tūkst. protestuotojų, tačiau birželį šis skaičius nesiekė 6 tūkst., skaičiuoja Prancūzijos vidaus reikalų ministerija.

Vėliau ėmė susirinkti dar mažiau žmonių – vos po kelis šimtus – todėl pareigūnai jų nebeskaičiavo.

J.Rodriguesas „Euronews“ tikino, kad kiekvieną savaitgalį į protestus ateina mažiau žmonių ne todėl, kad jie prarado susidomėjimą judėjimu, bet dėl policijos represijų.

Šeštadienį, pirmųjų metinių proga, „Geltonosios liemenės“ sušaukė masinį protestą. Policija Paryžiuje sulaikė per 30 žmonių, panaudojo ašarines dujas prieš aktyvistų grupes.

Prieš dvi savaites paviešintos „Odoxa“ apklausos duomenimis, vienas iš dviejų prancūzų tiki, kad „geltonųjų liemenių“ judėjimas gali atsigauti.

Valdžia nerimauja, kad „geltonosios liemenės“ gali susijungti su kitomis nepasitenkinimą jaučiančiomis grupėmis, pavyzdžiui, transporto ar sveikatos apsaugos sektorių darbuotojais, studentais. Tai galėtų nulemti dar vieną nepasitenkinimo žiemą.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min