Kartoja seną propagandą apie vaidybą
Tokią versiją pastarosiomis dienomis paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas: „Šiandien (įrašas paskelbtas liepos 17 d. – red. past.) visas pasaulis prisimena JAV-JK-ES-Ukrainos smogikų numušto MH17 skrydžio aukas.
Prieš 11 metų šią dieną Ukrainos marionetinio nacistinio režimo smogikai, vadovaujami JAV-JK-NATO instruktorių-karo nusikaltėlių, numušė Malaizijos civilinį lėktuvą mirtina Ukrainos zenitinės raketų paleidimo sistemos BUK raketa, nužudydami visus 298 keleivius.
JAV-JK-ES-NATO melagienų kurpėjai išvystė precedento neturinčią melo ir dezinformacijos kampaniją, kad Vakarų sąmoningai įvykdytu šiuo nusikaltimu apkaltintų Rusiją ir taip išvengtų atsakomybės. Užuot pripažinę savo kaltę ir sumokėję kompensacijas aukų artimiesiems, Vakarų šalių propagandos ruporai skleidė beprotiškus melus ir sąmokslo teorijas, klastojo net tarptautinių teisminių institucijų sprendimus tuo dar labiau padidindami aukų artimųjų skausmą.“
Taip pat skaitykite: Kraupių Bučos skerdynių liudijimai: nuolat girdėjosi, kaip šaudomi žmonės
Taip pat skaitykite: Rusų propagandininkai pažėrė melagienų apie Bučos skerdynes: prieštarauja patys sau
Taip pat skaitykite: Kariai žuvusius Bučos gyventojus tempė ne ruošdami filmavimui, o ieškodami minų
Taip pat skaitykite: Vėl skamba propagandos melas apie Bučos žudynes: ar jos tikrai buvo suvaidintos?
Taip pat skaitykite: Rusų propagandininkai apsigavo: panaudojo kadrus iš rusiško serialo užkulisių
Internautas pakartojo propagandos ne kartą skelbtus teiginius, neva žudynės ir atakos prieš Ukrainos miestus Bučą, Mariupolį, Kramatorską, Irpinę bei kitus buvo klastotės.
Taip pat skaitykite: Rusija po atakos Kramatorske neigė naudojanti „Točka U“, vaizdo įrašai rodo ką kita
Taip pat skaitykite: 8 mėnesiai po atakų prieš Irpinę: internautai sugalvojo, kad žurnalistas jas suvaidino
Taip pat skaitykite: Siaubo dienos Bučoje: kaip Rusijos kariai vykdė taikių gyventojų „valymo“ operaciją
Taip pat skaitykite: Melagiena apie Mariupolio nėščiąją: atrodė nestipriai sužeista, todėl „vaidino“
Taip pat skaitykite: Melas dėl atakos prieš Mariupolio ligoninę nesiliauja, bet vaizdo įrašas jį paneigia
Buvo įspėję apie pavojus
„Malaysia Airlines“ 17-uoju reisu iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą (MH17) skridęs keleivinis lėktuvas sudužo ir sudegė Rytų Ukrainoje 2014 m. liepos 17 d. Per katastrofą žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės – 283 keleiviai ir 15 įgulos narių.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija įspėjo vyriausybes, kad komerciniams keleiviniams lėktuvams skristi virš pietryčių Ukrainos pavojinga.
Daugiau nei du trečdaliai keleivių buvo Nyderlandų, o visi įgulos nariai – Malaizijos piliečiai. Orlaiviu skrido mažiausiai dvidešimt šeimų, aštuoniasdešimt keleivių buvo nepilnamečiai.
Nyderlandų tyrimas nustatė, kad „Boeing 777-200ER“ numušė Rusijoje pagaminta raketa „žemė-oras“. Šioms oro linijoms tai buvo antra katastrofa 2014-aisiais – kovo 8 d. dingo 370-uoju reisu skridęs lėktuvas.
Aviakatastrofa įvyko karo Donbase metu virš Rytų Ukrainos teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistinių jėgų.
Dėl ginkluoto konflikto tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karinių pajėgų kai kurios oro linijos jau nuo 2014 m. kovo vengė Rytų Ukrainos oro erdvės. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) savo ruožtu įspėjo vyriausybes, kad komerciniams keleiviniams lėktuvams skristi virš pietryčių Ukrainos pavojinga. Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad sukilėliai disponavo ginklais, įskaitant raketas „žemė-oras“.
Buvo pranešimų, kad ukrainiečiai sunaikino sukilėlių netoli Donecko oro uosto naudotą „žemė-oras“ raketų sistemą, kad buvo konfiskuota tokių raketų. Dar iki katastrofos Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad sukilėliai, perėmę vieno Ukrainos karinio dalinio kontrolę, gavo „Buk“ raketų sistemą. Donecko Liaudies Respublikos (DLR) atstovai taip pat nurodė ją turintys.
Liepos 17 d. „Associated Press“ žurnalistas Snižnėje (Donecko sritis), 16 km į pietryčius nuo katastrofos vietos, pastebėjo „Buk“ ir septynis separatistų tankus.
Ukrainos saugumo tarnyba jau vėliau pranešė, kad tuo metu separatistų kontroliuojamoje teritorijoje buvo trys „Buk“ raketų sistemos. Naktį iš liepos 17-osios į 18-ąją buvo pastebėta, kad du paleidimo įrenginiai, iš kurių vienas gabeno tik tris raketas iš įprastų keturių, juda į Rusiją.
Iki katastrofos buvo numušti keli Ukrainos oro pajėgų lėktuvai. Būta ir patvirtinimų, kad panaudota „Buk“.
Pilotai žuvo akimirksniu
Boingas į skrydį reisu MH17 iš Amsterdamo Schipholio oro uosto pakilo liepos 17 d. 12.13 val. vietos (13.13 val. Lietuvos) laiku.
Po trijų valandų įgula kurį laiką aptarinėjo su Ukrainos miesto Dnipropetrovsko oro eismo kontrolė galimybes pakeisti aukštį ir šiek tiek – kryptį, kad būtų išvengta nepalankaus oro.
Skrydžio duomenų įrenginiai neužfiksavo jokių įspėjimo signalų ar neįprastų reiškinių, tik paskutinėmis milisekundėmis girdėti itin stiprus garsas.
16.19 val. vietos ir Lietuvos laiku kontrolieriai pastebėjo, kad lėktuvas buvo keliais kilometrais šiauriau patvirtintos skrydžio trajektorijos, ir nurodė grįžti į ją. Tai buvo paskutinė komunikacija su lėktuvu. Po minutės „Dnipro Control“ specialistai jokio atsakymo nebegavo. Jų kolegos iš Rusijos oro eismo kontrolės Rostove prie Dono („RND Control“) patvirtino, kad lėktuvas dingo.
Ir balso, ir skrydžio duomenų įrašymo įrenginiai nustojo veikti 16:20:03. Paskutiniai duomenys rodė, kad lėktuvas buvo netoli Hrabovo 32 998 pėdų (10 058 m) aukštyje virš jūros lygio, skrido 915 km/h. Skrydžio duomenų įrenginiai neužfiksavo jokių įspėjimo signalų ar neįprastų reiškinių, tik paskutinėmis milisekundėmis girdėti itin stiprus garsas.
Tyrėjai nustatė, kad tuo metu prie pat boingo, šiek tiek virš ir į kairę nuo pilotų kabinos detonavo „Buk“ raketa, paleista iš į pietryčius esančios teritorijos. Sprogimas bei raketos skeveldros smarkiai apgadino kabiną ir akimirksniu pražudė tris joje buvusius įgulos narius. Sprogstamoji dekompresija suplėšė lėktuvo priekį į gabalus. Vidurinė ir galinė dalys suskilo į tris dalis. Kabinoje iškart sumažėjus slėgiui galėjo žūti ar bent prarasti sąmonę dauguma keleivių, bet tyrėjai neatmetė galimybės, kad kai kurie vis dar buvo sąmoningi, orlaiviui atsitrenkus į žemę.
Prasitarė patys separatistai
Olandai vadovavo dviem lygiagretiems tyrimams: dėl techninės katastrofos priežasties ir kriminaliniam. Remiantis Tarptautine civilinės aviacijos konvenciją, už tyrimą būna atsakinga šalis, kurioje aviakatastrofa įvyko, bet ji gali deleguoti šią atsakomybę kitai valstybei.
Dėl didelio žuvusių olandų skaičiaus ir dėl to, kad skrydis prasidėjo Amsterdame, Ukrainos nacionalinis oro incidentų tyrimo biuras šį darbą patikėjo kolegoms iš Nyderlandų.
Tačiau tyrime dalyvavo ir daugybė ekspertų iš Malaizijos, Australijos (mat tarp keleivių buvo nemažai jos piliečių), Belgijos, Jungtinės Karalystės.
Jau netrukus po nelaimės ir JAV, ir Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad labiausiai tikėtina katastrofos priežastis buvo 9M38 serijos žemė-oras raketa.
Tai reiškia, kad raketa buvo paleista iš mobilios sovietų gamybos „Buk“ raketų sistemos (NATO panaudotas pavadinimas – SA-11 „Gadfly“). Tuo metu „Buk“ buvo vienintelė žinoma regione dislokuota žemė-oras raketų sistema, galinti pasiekti komercinių oro eismo kreiserinį aukštį.
„Buk“ buvo vienintelė žinoma regione dislokuota žemė-oras raketų sistema, galinti pasiekti komercinių oro eismo kreiserinį aukštį.
Šios oro gynybos sistemos negali patikimai atpažinti ir išvengti civilių orlaivių, nebent gauna informaciją iš didesnių tinklų.
Gynybos analitiko Reedo Fosterio iš pasaulinės atvirų šaltinių žvalgybos kompanijos „Janes“ teigimu, aliuminio kontūras ir dažų pūslės aplink daugelį skylių lėktuvo skeveldrose rodo, kad mažos, dideliu greičiu atskriejusios skeveldros pateko į lėktuvo vidų iš išorės, o toks pažeidimo modelis būdingas „Buk“ raketai.
Tam pritarė balistikos specialistas Stephanas Fruhlingas iš Australijos nacionalinio universiteto Strateginių ir gynybos studijų centro. Jo žodžiais, kadangi raketa pataikė į kabiną, o ne į variklį, tai greičiausiai buvo radaru valdoma, o ne šilumos ieškanti raketa su artumo sprogdinimo įtaisu aprūpinta kovine galvute, tokia kaip „Buk“.
Netrukus po katastrofos Donbaso separatistų lyderis Igoris Girkinas socialiniame tinkle „VKontakte“ prisiėmė atsakomybę už Ukrainos lėktuvo „An-26“ numušimą. Šią naujieną pasigavo Rusijos kanalai, o „LifeNews“ pranešė ir apie „naują Donecko savigynos pergalę, kai buvo numuštas dar vienas Ukrainos lėktuvas“.
„Buk“ sistema buvo atvežta iš Rusijos tą pačią dieną, o vėliau, jau be vienos raketos, pargabenta atgal.
TASS savo ruožtu citavo liudininkų pasakojimus, kad Donbaso kovotojai ką tik raketa numušė Ukrainos karinį lėktuvą „An-26“. Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė, kad DLR premjeras Aleksandras Borodajus 40 min. po katastrofos paskambino vienam iš Maskvos žiniasklaidos vadovų ir pasakė, kad „tikriausiai numušėme civilinį lėktuvą“.
Vėliau separatistai neigė savo dalyvavimą, teigdami, kad neturėjo įrangos ar apmokymų pataikyti į taikinį tokiame aukštyje.
Tačiau įvairūs žiniasklaidos leidiniai citavo liudininkus, kurie teigė tą dieną separatistų kontroliuojamoje teritorijoje matę „Buk“ raketų leistuvą. Prie jo buvę uniformuoti vyrai esą kalbėjo rusiškai su maskvietišku akcentu. Kartu buvo skelbiami įvairūs įrodymai ir detalės, kas galėjo nutikti liepos 17-ąją.
Trims skyrė kalėjimą iki gyvos galvos
2014 m. rugsėjo 9 d. Nyderlandų saugumo valdyba (DSB) paskelbė preliminarią tyrimo ataskaitą. Joje padaryta išvada, kad iki juodųjų dėžių įrašų pabaigos nebuvo jokių orlaivio ar įgulos techninių ar eksploatacinių gedimų įrodymų. „Priekinio fiuzeliažo ir kabinos dalies pažeidimai rodo, kad į orlaivį atsitrenkė daugybė didelės energijos objektų iš išorės“, – pažymėta dokumente.
Galutinė techninė ataskaita buvo paskelbta 2015 m. spalio 13 d. Joje padaryta išvada, kad katastrofą sukėlė „Buk 9M38“ serijos žemė-oras raketa su 9N314M kovine galvute. Ši sprogo už kabinos ribų, jos skeveldros pražudė tris kabinoje buvusius žmones ir apgadino skrendantį lėktuvą. Dėl to orlaivis subyrėjo į gabalus, žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai, o nuolaužos išsibarstė 50 kv. km plote.
Įrodymai leido atmesti kitas versijas: meteorų smūgius, boingo techninius defektus, bombą, ataką iš oro.
2016 m. rugsėjį buvo paskelbtos kai kurios baudžiamojo tyrimo – didžiausio Nyderlandų istorijoje – išvados. Jį vykdė Nyderlandų, Australijos, Malaizijos, Belgijos ir Ukrainos suburta Jungtinė tyrimo komanda (Joint Investigation Team, JIT). Tyrėjai apklausė 200 liudininkų, surinko pusę milijono nuotraukų ir vaizdo įrašų, išanalizavo 150 tūkst. perimtų telefono skambučių ir 5 mlrd. interneto puslapių.
Komanda paskelbė tą pačią išvadą – lėktuvas buvo numuštas „Buk 9M38“ raketa, paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos. Jie nurodė ir galimą atakos vietą – netoli Pervomaisko, miesto už 6 km į pietus nuo minėtos Snižnės. Nustatyta, kad 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados „Buk“ sistema buvo atvežta iš Rusijos tą pačią dieną, o vėliau, jau be vienos raketos, pargabenta atgal.
Nyderlandų ir Australijos vyriausybės 2018 m. gegužę paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atsakinga už dalyvavimą aviakatastrofoje paskelbė Rusiją.
Remdamasi šio tyrimo rezultatais, Nyderlandų prokuratūra patraukė baudžiamojon atsakomybėn keturis įtariamuosius dėl dalyvavimo numušant „Malaysia Airlines“ lėktuvą. Trims iš jų (įskaitant I.Girkiną) už akių skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, vienas buvo išteisintas.
Rusijos vyriausybė ne kartą neigė esanti susijusi su lėktuvo numušimu. Jos teikiama informacija apie įvykį ne tik skyrėsi nuo viešai skelbiamos, bet ir laikui bėgant keitėsi. Šios šalies žiniasklaidos pranešimai taip pat skyrėsi nuo kitų šalių: nuo „Ukrainos oro pajėgų transporto lėktuvo An-26“ numušimo“ iki kaltinimų Ukrainos pajėgoms dėl nelaimės.
EŽTT verdiktas – toks pats: Rusija prisidėjo
Cituotas „Facebook“ liepos 10 d. – likus savaitei iki katastrofos metinių – rašė: „EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismas – red. past.) apkaltino Rusiją dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo MH17 numušimo Donbase 2014 m. liepos 17 d. (Filantropo George’o) Soroso valdomas korumpuotas EŽT teismas „nustatė“, nors nėra jokių tiesioginių įrodymų, tačiau Maskva yra atsakinga už 2014 m. tragediją, per kurią žuvo 298 žmonės. Vakarų teisingumas – tai tūkstantį kartų pakartotas melas.“
Visai rimtu veidu teisėjas iš EŽTT porina, kad „teismas nustatė, kad raketą, pataikiusią į MH17 reisą, paleido arba Rusijos karinės įgulos narys, valdęs raketų paleidimo įrenginį, arba pasiskelbusios Donecko Liaudies Respublikos narys. Teismui nereikėjo tiksliai nustatyti, kas paleido raketą, nes Rusija bet kokiu atveju yra atsakinga už visus JAV-JK-ES-NATO karo nusikaltėlių specialiųjų tarnybų, jų kontroliuojamų paramilitarinių grupuočių, teroristinių organizacijų, kolonijų ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotų separatistų veiksmus.“
EŽTT atmetė visus Rusijos pateiktus įrodymus, kad raketos paleidimo vietą tuo metu kontroliavo JAV-JK valdomi Ukrainos nacistai, kad raketa, kuria buvo numuštas lėktuvas, buvo perduota Ukrainai dar tarybų valdžios metais, kad JAV-JK-NATO specialios tarnybos neuždarė oro erdvės karo veiksmų zonoje ir tyčia nukreipė keleivinį lėktuvą į pavojingą erdvę, kad lainerio korpuso pažeidimo padarytas Ukrainos kariuomenėje naudojamais elementais, pagaliau, Rusijos pajėgų iki 2022 metų vasario 24 d. Donbase apskritai nebuvo.
2020-ųjų liepą Nyderlandų vyriausybė pranešė ketinanti paduoti Rusiją į EŽTT dėl „jos vaidmens numušant“ MH17 reiso lėktuvą.
Šių metų liepos 9 d. EŽTT paskelbė, kad Rusija yra atsakinga už lėktuvo numušimą ir visų jame buvusių asmenų žūtį. Jis taip pat nusprendė, kad Rusija neatliko jokio tyrimo, nebendradarbiavo su tarptautiniu tyrimu ir aktyviai į jį kišosi, taip pat nesuteikė jokių teisinių teisių gynimo priemonių aukoms.
JT Aviacijos taryba šiemet gegužę taip pat pripažino Rusiją atsakinga už „Malaysia Airlines“ skrydžio numušimą.
15min verdiktas: melas. Tyrimas parodė, jog katastrofą sukėlė „Buk 9M38“ serijos žemė-oras raketa su 9N314M kovine galvute. Ši „Buk“ sistema buvo atvežta iš Rusijos tą pačią dieną, o vėliau, jau be vienos raketos, pargabenta atgal.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
