Įstatymuose būtų numatyta, kad pabėgėliai privalo išmokti vokiečių kalbos, turėti darbą ir leisti dirbti savo sutuoktinei. Jei jie nepaklustų šiems reikalavimams ir po trejų metų neįrodytų sėkmingos integracijos, leidimas likti Vokietijoje jiems nebūtų pratęstas.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere teigė: „Tie, kurie atsisako mokytis vokiečių kalbos, kurie neleidžia savo artimiesiems – moterims, merginoms – susirasti darbo, jiems leidimas gyventi šalyje baigsis po trejų metų“.
Th.de Maiziere manymu, būtina nustatyti ribą sėkmingai integracijai, kad dosnia šalies socialine politika nebūtų naudojamasi vienašališkai.
„Mes ne tik turime palaikyti integracijos idėją, bet ir reikalauti jos“, – teigė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
Vokietijoje vis labiau auga visuomenės nepasitenkinimas „atvirų durų“ politika, kuri lėmė, kad į šalį jau atvyko daugiau nei 1,1 milijono pabėgėlių. Migrantų krizė ir žiniasklaidos dėmesio sulaukę prasižengimai prisidėjo ir prie kraštutinių dešiniųjų partijų populiarėjimo.
Šios partijos teigia, kad pabėgėliai net neketina integruotis į vietos bendruomenes, o Vokietiją laiko lengvo ir paprasto gyvenimo garantu.
Sausio mėnesį pasipiktinimo audrą sukėlė Naujųjų metų nakties išpuoliai Kelne, kai šiaurės afrikiečių gauja užpuldinėjo ir priekabiavo prie moterų. Tiesa, policijos tyrimas parodė, kad tik nedidelė dalis jų buvo naujosios migrantų bangos atstovai.
