Daugiau nei 70 procentų atvykėlių buvo smurto liudytojai ir daugiau nei pusė jų patys tapo smurto, dažnai kankinimų, aukomis, sakė rūmų prezidentas Dietrichas Munzas.
„Mažiausiai pusė pabėgėlių turi psichikos susirgimų“, – sakė D.Munzas spaudos konferencijoje Berlyne, remdamasis pastarųjų metų tyrimais, kurie buvo atlikti iki Europos pabėgėlių krizės.
Dažniausiai pasitaikantys susirgimai yra potrauminis stresas ir depresija, kartais pasireiškiantys tokia sunkia forma, kad pacientai yra linkę į savižudybę.
40 procentų pabėgėlių vaikų matė smurtą ir „26 procentai turėjo žiūrėti, kaip puolami jų šeimos nariai“, sakė jis.
Daugiau nei 40 procentų pabėgėlių sapnuoja košmarus, o 50 procentų prisimena traumą sukėlusį įvykį taip, lyg jis iš naujo kartotųsi, kalbėjo D.Munzas.
Daugelis pabėgėlių kenčia nuo padidėjusio uoslės jautrumo, dirglumo arba nemigos, jiems dažnai sunku būti uždarose arba sausakimšose patalpose, nurodoma pranešime.
Daugelis jų yra gydomi vaistais, kurie slopina ligos simptomus, bet ne pagrindines jos priežastis, sakė D.Muzas, ragindamas daugiau dėmesio skirti pabėgėlių psichinei sveikatai.
Iki šiol pabėgėliams Vokietijoje būdavo skiriama 3 – 4 tūkst. psichoterapijos seansų, sakė gydytojas, pasak kurio, dėl išaugusio pabėgėlių antplūdžio šis skaičius turėtų išaugti 20 kartų.
