Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė publikaciją, skambia antrašte: „Zacharova: Jungtinių Tautų užkulisiuose pripažinta, kad Bučos byla nutylima dėl jos melagingumo“.
Straipsnio įžangoje rašoma: „Maskva ne kartą teigė, kad šie įvykiai yra provokacija, dezinformacija ir siaubingas melas, priminė oficiali Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė“.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet M.Zacharova platina melagienas apie Bučos skerdynes. Praėjusių metų spalį ji pareiškė, kad JT sekretoriato teisinio departamento atsakymas į Rusijos užklausą dėl Bučos incidento tyrimo yra tik formalus atsirašinėjimas.
Ji piktinosi, kad Rusijai nebuvo pateikti pareikalauti duomenys. Jos teigimu, JT sekretoriatas sąmoningai vengia konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusijos puse, taip pažeisdamas nusistovėjusią praktiką bendradarbiauti su valstybėmis narėmis.
Iš tikrųjų Jungtinės Tautos ne tik „netyli“ apie Bučą, bet ir reguliariai skelbia išsamias ataskaitas, kuriose patvirtinami šie ir kiti Rusijos kariuomenės įvykdyti karo nusikaltimai.
Kas nutiko?
Nuo pat Bučos tragedijos tyrimų pradžios, Rusija siekė iš JT gauti vienašalę prieigą prie duomenų apie okupantų nužudytus ukrainiečius, šių nusikaltimų liudininkus ir visą tarptautinės tyrėjų komandos surinktą medžiagą dėl Bučos įvykių.
Reikėtų pabrėžti, kad Maskva pati atsisako bendradarbiauti su tarptautiniais karo nusikaltimų tyrėjais.
Didelio masto dezinformacijos banga išplito po to, kai Jungtinių Tautų Teisinių reikalų valdyba 2025 m. liepos 29 d. oficialiai pranešė, jog JT atsisako pateikti Rusijai dalį konfidencialių Ukrainos piliečių duomenų bei medžiagų apie Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Bučoje (2022 m.) tyrimo eigą.
Konkrečiai, Rusija prašė JT pateikti:
-
Pilnus liudytojų (tiesioginių įvykių liudininkų) ir nukentėjusiųjų asmens duomenis;
-
Tyrimo medžiagų kopijas (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų protokolus, įvykio vietos ir lavonų apžiūros protokolus, ekspertų išvadas, foto ir vaizdo medžiagą);
-
Turimą informaciją apie asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant ir už akių, už nusikaltimus Bučos civiliams gyventojams.
Atsakydamas į Rusijos prašymą, Jungtinių Tautų Teisinių reikalų departamentas pranešė, kad Organizacija negali perduoti prašomos informacijos.
Pasak JT, tokios informacijos atskleidimas pažeistų Organizacijos įsipareigojimus dėl konfidencialumo laikymosi trečiųjų šalių atžvilgiu ir galėtų kelti grėsmę JT operacijų ar veiklos saugumui bei sklandžiam vykdymui.
Tuo pačiu Jungtinės Tautos dar kartą pabrėžė savo pasirengimą bendradarbiauti su Rusijos puse, jei ši sutiktų suteikti parodymus Komisijos darbuotojams.
Daugybę kartų patvirtino, kad rusai meluoja
Jau 2022 m. balandžio 4 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pareiškė, kad pranešimai iš Bučos kelia „rimtų ir nerimą keliančių klausimų dėl galimų karo nusikaltimų“ ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
Vyriausioji komisarė Michelle Bachelet paragino ekshumuoti ir identifikuoti žuvusiųjų kūnus, nustatyti mirties priežastis bei užtikrinti visų įrodymų išsaugojimą, pabrėždama tiesos, teisingumo ir kaltųjų atsakomybės svarbą.
Teiginius apie tariamą „inscenizaciją“ paneigia daugybė nepriklausomų tyrimų. Žmogaus teisių organizacijų ataskaitos, palydoviniai vaizdai, OSINT analizė ir liudininkų parodymai rodo, kad civilių gyventojų žudymai vyko tuo metu, kai miestas buvo Rusijos pajėgų okupacijoje.
Tai patvirtina ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2022 m. gruodžio ataskaita, kurioje detaliai dokumentuoti ukrainiečių nužudymai Bučoje, įskaitant neteismines egzekucijas.
Žuvusiųjų sąrašai nėra „JT paslaptis“ – jie yra Ukrainos teisėsaugos institucijų dispozicijoje ir paskelbti įvairiuose nepriklausomuose tyrimuose. Tarptautinių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „The New York Times“ ir „Reuters“, žurnalistai, taip pat žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“, atliko nepriklausomą aukų identifikavimo ir aplinkybių patikrinimą, sulygindami vardus, nuotraukas ir mirties aplinkybes.
Bučos įvykius taip pat tyrė ir analizavo tarptautinės žurnalistų bei tyrėjų grupės. Jų analizės parodė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos teiginiai, esą Rusijos okupacijos metu „nė vienas vietos gyventojas nenukentėjo nuo smurto“, neatitinka faktinių duomenų.
Reikšminga ir tai, kad JT Teisės reikalų biuras aiškiai nurodė, kad Rusijos prašymai perduoti dokumentus buvo susiję su duomenimis, kuriuos Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras surinko tirdamas nužudymus Bučoje.
Šios informacijos atskleidimas būtų pažeidęs konfidencialumo įsipareigojimus ir galėjęs pakenkti JT tyrimams.
Tai rodo, kad informacija nebuvo perduota Rusijai ne dėl to, jog JT laikytų Bučos įvykius „provokacija“, o dėl teisinių ir procedūrinių konfidencialumo reikalavimų.
Neigė surengę civilių žudynes
Po neįtikėtino žiaurumo skerdynių Ukrainos Bučos mieste, Rusijos valdžia ėmė aiškinti, esą šalies kariai „nenužudė nė vieno civilio“, o visą pasaulį šokiravę vaizdai neva surežisuoti ir tėra „Ukrainos provokacija“.
Pagrindinis argumentas, kuriuo remiamasi bandant išsisukti, – aiškinimai, neva rusų kariai pasitraukė iš Bučos prieš kelias dienas.
Balandžio 3 dieną tarptautinei žiniasklaidai pavyko pakalbinti Rusijos karių vykdytų skerdynių Kyjivo priemiestyje Bučoje liudininkus.
Vietos gyventojai žurnalistams atskleidė, kaip rusų kariai elgėsi užimtoje teritorijoje – civiliai buvo žudomi be atvangos, o nužudytųjų kūnai dienomis gulėdavo gatvėse.
„Tiesa ta, kad Rusijos kariuomenė išvyko iš Bučos, kai persigrupavo likus kelioms dienoms iki „okupacijos aukų“ aptikimo.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne iš karto tai suprato ir dar beveik tris dienas apšaudė miestą artilerija, nuo kurios galėjo nukentėti civiliai“, – tuo metu tvirtino karo korespondentu prisistatantis „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Aleksandras Kocas, netrukus po įvykių parašęs straipsnį, pavadintą „Kodėl Bučos skerdynės yra melas?“.
Balandžio 1 dieną oficiali Rusijos gynybos ministerijos žiniasklaidos priemonė – televizija ir naujienų portalas „Zvezda“ – paskelbė, kad rusai „pilnai kontroliuoja“ Bučos rajoną, taip pat teritorijas nuo Irpinės upės.
Tačiau jau balandžio 3 dieną tas pats naujienų portalas paskelbė, kad Rusijos kariai paliko Bučą „likus keturioms dienoms iki to, kai žiniasklaidoje pasirodė karo nusikaltimų įrodymai“ – tai yra kovo 30 dieną.
Palydovų padarytos nuotraukos taip pat paneigė Maskvos pareiškimus, kad Bučos gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.
JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad jie ten gulėjo mažiausiai tris savaites, taigi, tuo laiku, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.
Žurnalistai atrado žudikus
Šių metų birželį Laisvosios Europos radijo Ukrainos tarnyba paskelbė tyrimą, kuriame atskleidžiama, kaip Rusijos pajėgos sistemingai ir sąmoningai žudė civilius gyventojus Bučoje.
Naudodamiesi vaizdo įrašais, filmuota dronų medžiaga ir kariniais dokumentais, žurnalistai sudarė išsamų kruviniausių dienų Jablunskos gatvėje vaizdą ir nustatė kai kuriuos atsakingus pareigūnus.
Pirmosiomis neišprovokuotos plataus masto Rusijos invazijos dienomis Buča tapo svarbiausiu tašku siekiant užimti Ukrainos sostinę Kyjivą.
Po nesėkmingo bandymo užimti miestą, kovo 3 d. Rusijos kariai grįžo, surengė antrą puolimą ir greitai užėmė Jablunskos gatvę – strateginį koridorių, vedantį į Irpinę ir Kyjivą.
Tai, kas įvyko po to, pasak žurnalistų, yra ne apšaudymas, o skerdynės.
Remdamiesi Bučoje paliktais kariniais dokumentais ir susiedami juos su socialinių tinklų profiliais, žurnalistai nustatė kelis su žudynėmis susijusius 234-ojo Pskovo pulko narius.
Tarp jų yra 25 metų seržantas Vladimiras Borzunovas. Kai Laisvosios Europos radijas susisiekė su juo telefonu, jis neišreiškė jokio apgailestavimo.
„Ar man tai rūpi? – kalbėjo jis. – Man nerūpi“.
2022 m. kovo pabaigoje Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, ir tik tuomet ėmė sklisti vaizdai, atskleidžiantys šokiruojantį civilių žūčių mastą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kategoriškai neigė savo pajėgų dalyvavimą ir užsiminė, kad žudynių įrodymai buvo inscenizuoti.
Tačiau išgyvenusiųjų pasakojimai ir patikrinti vaizdai iš Jablunskos gatvės pasakoja visai kitokią istoriją.
Ukrainos teismai už akių pateikė kaltinimus Rusijos pareigūnams, o Kyjivas paprašė Tarptautinio baudžiamojo teismo ištirti civilių gyventojų kankinimus ir žudynes Bučoje.
JT Žmogaus teisių taryba pavedė nepriklausomai tarptautinei komisijai, kurią sudaro ekspertai iš viso pasaulio, vykdyti nešališką ir išsamų tyrimą dėl įvykių, nutikusių Rusijos okupacijos metu Ukrainos regionuose.
Atskiras tyrimas dėl Bučos buvo atliktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Rusijos karo nusikaltimus, padarytus Ukrainoje, taip pat tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas.
15min verdiktas: melas. Rusijos propaganda sistemingai bando paneigti karo nusikaltimus ir sukurti alternatyvią realybę, kaltindama pačią Ukrainą. Tokia dezinformacija skirta sumažinti tarptautinį spaudimą, suklaidinti auditoriją ir apsunkinti atsakomybės procesus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
