Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos cheminę ataką

Volodymyras Zelenskis išplatintame vaizdo pranešime pasiūlė Rusijai mainus – sulaikytą Viktorą Medvedčuką iškeisti į belaisviais paimtus ukrainiečius.

Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas paskelbė, kad per specialią operaciją buvo sulaikytas anksčiau iš namų arešto pabėgęs artimu Kremliui laikomas Viktoras Medvedčukas.

V.Zelenskis paskelbė ir V.Medvedčuko nuotrauką, kurioje jis įamžintas surakintas antrankiais ir vilkintis karinę uniformą.

„Labai simboliška, kad V.Medvedčiukas buvo sulaikytas Kosmonautikos dieną“, – išplatintame vaizdo pranešime ironizavo V.Zelenskis.

Antradienį pasaulyje buvo minima Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.

Savo kalboje Ukrainos prezidentas akcentavo, kad yra ciniška, jog sulaikytas V.Medvedčiukas vilkėjo karinę uniformą, tačiau, jei jis taip padarė, jam „taikomos karo taisyklės“.

„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jaunuolį į mūsų vaikinus ir merginas, kurie šiuo metu yra Rusijos nelaisvėje“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad antradienį buvo numuštas Rusijos atakos lėktuvas Su-25.

Tai, kaip pažymima pranešime, yra 300-asis taikinys, kurį numušė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Bučoje rasti 403 civiliai, kurie, manoma, buvo nužudyti per Rusijos karių okupaciją, rašo BBC.

Miesto meras Anatolijus Fedorukas sako, kad žuvusiųjų skaičius vis dar auga, vis dar yra gyventojų, kurie laikomi dingusiais be žinios.

Kyjivo srityje jau rasta daugiau nei 720 civilių gyventojų, žuvusių per Rusijos puolimą, kūnų, dar 200 žmonių laikomi dingusiais be žinios.

Tokią informaciją pateikia Kijevo srities policijos viršininkas Andrijus Nyebitovas, praneša pravda.ua.

„Kijevo regione dėl Rusijos agresijos žuvusių civilių gyventojų atpažintų ir apžiūrėtų kūnų skaičius jau viršijo 720 žmonių, dar daugiau kaip 200 laikomi dingusiais be žinios“, – cituojamas pareigūnas.

Pravda.ua rašo, kad nuo karo pradžios Ukrainos sostinės regiono teritorijoje užregistruota apie 3050 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos kariškių įvykdytų nusikaltimų.

Nyderlandų valdžios institucijos konfiskavo 20 jachtų dėl karo sankcijų Ukrainai, skelbia „The Guardian“.

„Po sankcijų Rusijai ir Baltarusijai muitinė konfiskavo 20 jachtų, kurioms taikoma sustiprinta priežiūra“, – pranešė Nyderlandų muitinė. „Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti.“

Keturiolika iš šių jachtų yra statomos, šešios – sandėliuojamos arba prižiūrimos.

Pasak valdžios institucijų, keturios iš jų yra susijusios su asmenimis, įtrauktais į ES sankcijų sąrašą.

Per specialią operaciją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-osios jūrų pėstininkų brigados dalinys išsiveržė iš Rusijos apsupties ir prisijungė prie „Azovo“ pulko Mariupolyje.

„Negaliu pateikti visų detalių, bet galiu pasakyti, kad šiuo metu mes prisijungėme prie „Azovo“ pulko. Keliems šimtams jūrų pėstininkų pavyko pabėgti, įskaitant sužeistuosius“, – pravda.ua cituoja sakė 36-osios brigados karininką.

Pirmadienį Mariupolį ginanti 36-oji kontradmirolo Michailo Bilinskio jūrų pėstininkų brigada savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad ruošiasi paskutiniam mūšiui, nes baigiasi šaudmenys.

Balandžio pradžioje socialinius tinklus sukrėtė siaubingi vaizdai – vienas invazinių Rusijos pajėgų karys – Aleksejus Byčkovas, kaip manoma, būdamas Ukrainoje, nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jis tvirkina kūdikį.

Nors įrašo pradžioje jis pasako savo vardą ir pavardę, neslepia savo veido, o, žiniasklaidos duomenimis, vos atvykęs į Rusiją buvo sulaikytas vietos pareigūnų, socialiniuose tinkluose atsiranda „užtarėjų“, aiškinančių, jog šie vaizdai tėra ukrainiečių provokacija, siekiant „pakišti“ Rusijos karius.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pravda.ua skelbiama nuotr./Aleksejus Byčkovas

Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“.

„Dalijamės šia informacija su Ukraina... ir tiesiogiai kalbamės su partneriais, mėgindami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta – taigi, tai realus susirūpinimas“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

Pajėgos tvirtino, kad žmonėms sutriko kvėpavimas ir pasireiškė neurologinių sutrikimų.

„Trims žmonėms pasireiškė aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų, kuriais taip pat pasidalijo Ukrainos įstatymų leidėjai, negalėjo patvirtinti.

Mariupolis yra apsuptas jau kelias savaites, o Ukrainos kariuomenė baiminasi, kad miestas greitai gali būti užimtas.

Ukrainos saugumo tarnyba feisbuke paskelbė dar vieną sulaikyto V.Medvedčuko nuotrauką.

„Galite būti prorusiškas politikas ir ilgus metus dirbti agresoriui. Galite net apsirengti Ukrainos karinę uniformą, kad prisidengtumėte. Bet ar tai padės jums išvengti bausmės? Visai ne“, – rašome žinutėje prie paskelbtos nuotraukos.

Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumui, tad būtina peržiūrėti NATO gynybos planus, antradienį viešėdamas Lenkijoje sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos Prezidentais ir Estijos Užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.

Susitikime kalbėdamas su regiono partneriais šalies vadovas teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumo situacijai ir architektūrai regione.

Prezidentas akcentavo, kad būtina peržiūrėti esamus NATO gynybos planus, atsižvelgiant į išaugusią Rusijos grėsmę, toliau didinti sąjungininkų pajėgas regione ir užtikrinti, kad būtų pereita nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. 

Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia parama Ukrainai yra karinė. Ją, pasak Prezidento, reikia teikti nedelsiant, nes laikas yra lemiamas veiksnys.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovai taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės klausimus.

„Tai nėra ekonomikos išsaugojimo klausimas, tai yra gyvybių išsaugojimo klausimas. Diversifikuodami energijos tiekimo šaltinius nustosime būti Kremliaus režimo energetiniais įkaitais, turėsime saugesnę ir patikimesnę energetikos sistemą, taip pat padėsime Ukrainai stabdyti agresorių“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos Prezidentai bei Estijos Užsienio reikalų ministrė sutarė ir toliau aktyviai pasisakyti už spartesnę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir raginti jos institucijas greitinti biurokratines procedūras dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.

Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis feisbuke paskelbė, kad per specialią operaciją sulaikytas anksčiau iš namų arešto pabėgęs artimu Kremliui laikomas Viktoras Medvedčukas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių, procesijoje dalyvaujant popiežiui Pranciškui.

Šis geros valios ženklas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą turėtų būti parodytas per Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje penktadienio vakarą.

Ambasadorius Andrijus Jurašas per „Twitter“ parašė „suprantantis ir pritariantis bendram susirūpinimui Ukrainoje ir daugelyje kitų bendruomenių dėl idėjos suburti Ukrainos ir Rusijos moteris nešti kryžių“.

„Dabar dirbame prie šio klausimo, mėgindami išaiškinti jo realizavimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – pridūrė diplomatas.

A.Jurašas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti savo poziciją. Vatikanas komentarų šia tema taip pat kol kas nepaskelbė.

Planuojama, kad abiem šalims atstovaujančios moterys kartu neštų kryžių per tradicinę procesiją, atvaizduojančią Kristaus kančią ir mirtį.

Ši ceremonija rengiama Didįjį penktadienį, kurį krikščionys laiko Kristaus nukryžiavimo diena. Jis minimas dvi dienos iki Velykų – svarbiausios šventės krikščionių kalendoriuje.

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 ir 2021 metais buvo rengiamos daug mažesnės procesijos Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Pontifikui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro per „Twitter“ patvirtino, kad sumanymui, jog rusai ir ukrainiečiai galėtų nešti kryžių kartu, buvo prieštaraujama.

„Reikia suprasti viena: Pranciškus yra ganytojas, ne politikas“, – pabrėžė jis.

Ukrainos rytiniame Siverskodonecko mieste netoli fronto linijos nuo Rusijos invazijos pradžios buvo palaidota maždaug 400 civilių gyventojų, antradienį pranešė Luhansko srities gubernatorius.

„Siverskodonecke traktoriai kasa duobes, o kapai užrašomi registre... Per 48 karo dienas – apie 400 palaidojimų“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus, kalbėdamas apie palaidotus civilius.

Netoliese esančiame Lysyčanske, pasak jo, mirusieji „laidojami masinėse kapavietėse“.

Mažesniuose rajonuose, kur vyksta susirėmimai, „gyventojai laidoja gyvenamųjų rajonų kiemuose“ arba „palaikai lieka gulėti gatvėse“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva kategoriškai neigia, kad jos pajėgos Ukrainoje įvykdė kokių nors karo nusikaltimų.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Frankas-Walteris Steinmeieris

Šio akibrokšto sulaukęs F.-W.Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Kalbėdamas per vizitą Varšuvoje F.-W.Steinmeieris sakė planavęs šią savaitę nuvažiuoti į Kyjivą kartu su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais, kad „pasiųstų stiprų signalą apie Europos bendrą solidarumą su Ukraina.

„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams sakė formalus Vokietijos vadovas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad antradienį iš nuo mūšių nukentėjusių teritorijų evakuota beveik 3 000 žmonių, rašo CNN.

Buvusios komunistinės šalys Vidurio Europoje antradienį per užsienio reikalų ministrų susitikimą netoli Prahos nesutarė, ar nutraukti itin svarbų energijos importą iš Rusijos.

Energijos importo diversifikavimas tapo opiu klausimu visai Europos Sąjungai, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

2021 metais rusiškos anglys sudarė 45 proc. į ES importuojamų anglių. Blokas iš Rusijos taip pat gavo 25 proc. importuojamos naftos ir maždaug 45 proc. importuojamų gamtinių dujų.

Angliavandeniliai yra svarbiausios Rusijos eksporto prekės, o ES yra didžiausia jų vartotoja.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivas antradienį sakė, kad tebevykstančios derybos su Rusija dėl karo užbaigimo yra „itin sunkios“, Maskvai apkaltinus Ukrainos derybininkus stabdant diskusijas vis keičiamais reikalavimais.

„Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Derybos dėl beveik du mėnesius trunkančios Rusijos invazijos užbaigimo vyksta beveik nuo karo pradžios, bet konkrečių rezultatų nebuvo.

Maskvos ir Kyjivo atstovai du kartus Turkijoje buvo susitikę akis į akį. Antras toks susitikimas įvyko kovo pabaigoje.

„Aišku, kad derybų proceso emocinis fonas šiandien yra sunkus. Aišku, kad Ukrainos delegacija dirba tik pagal proukrainietiškas ir skaidrias gaires“, – rašė M.Podoliakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau antradienį sakė, kad derybas dėl Rusijos karinės operacijos užbaigimo stabdo Ukrainos reikalavimų „nenuoseklumas“.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsitraukęs į nekrikščionišką ir beprasmišką karą prieš Ukrainos žmones, antradienį pareiškė įtakingas Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas.

Arkivyskupas Chrizostomas II viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, nors palaiko glaudžius ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. 

Tuo metu Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas laimina savo šalies konfliktus užsienyje ir yra vienas iš V. Putino valdančiojo aparato ramsčių.

„Nėra jokio pasiteisinimo įsiveržimui į kitą šalį ir jos naikinimui“, – visuomeniniam transliuotojui CyBC sakė Kipro ortodoksų dvasinis lyderis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černihivas

„Eiti ir lyginti kitą šalį su žeme be jokios priežasties nėra jokios prasmės, – pridūrė Chrizostomas. – Mane liūdina, kad žudomi žmonės.“

Pasak dvasininko, V.Putino veiksmuose „nėra logikos“, jie rodo, kad jis „nesielgia kaip krikščionis“.

Arkivyskupas taip pat suabejojo V.Putino psichikos būkle, pareiškęs: „Aš nežinau, kad šiam žmogui viskas gerai, jei jis taip elgiasi“.

Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus taip pat pasmerkė šį karą, kuriame kenčia „beginkliai civiliai“ ir yra vykdomos „baisios žudynės bei žiaurumai“.

Pirmadienį prancūzų policijos ekspertų komanda atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šios misijos tikslas yra „sufabrikuoti kaltinimus“.

Praėjusią savaitę į Kipro parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakęs ne vieną kalbą vaizdo ryšiu įvairių valstybių įstatymų leidėjams.

Jis paragino Kiprą atšaukti pasų išdavimą Rusijos piliečiams pagal investicijų schemą. Pasak V.Zelenskio, Europos Sąjungos narė turi „priemonių daryti spaudimą“ Rusijai, su kuria tradiciškai ją siejo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai. 

Kipras palaiko ES taikomas sankcijas Rusijai.

Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį.

„Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Vatikano naujienų portale „Vatican News“ remiantis „Caritas“ vietos šaltiniais“ nurodoma, kad šaudė rusų tankas.

Rusijos pajėgos kelias savaites bando užimti strategiškai svarbioje vietoje esantį Mariupolį prieš prognozuojamą didžiulį puolimą Ukrainos rytuose, o miestą ginančios pajėgos iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti.

Su žmonėmis apgultame Mariupolyje sunku palaikyti ryšį, todėl nedaug žinoma apie civilių aukas, šią informaciją sunku patikrinti.

„Caritas“ nurodė negalintis užtikrintai pasakyti, kas nutiko, bet mano, kad dvi darbuotojos ir „jų šeimos per apšaudymą ieškojo saugios buveinės šiame centre“.

„Ši dramatiška žinia pribloškė ir sukrėtė visą „Caritas“ šeimą“, – pareiškė Aloysius Johnas, „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. Jis prašė tarptautinės bendruomenės daryti neįmanomus dalykus, kad nedelsiant liautųsi civilių žudynės. 

Kovo 13 dieną popiežius Pranciškus Dievo vardu prašė „sustabdyti šias žudynes“, „nutraukti nepriimtiną ginkluotą agresiją“ ir Mariupolio miestą pavadino kankiniu.

Manoma, kad Rusija bando sujungti 2014 metais okupuotą Krymą su Maskvos remiamomis separatistinėmis teritorijomis Donbase ir dėl šios priežasties apsiautė Mariupolį, kur prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Lvive

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as (Maniuelis Fontenas).

„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“

„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 645 877 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 701 741 žmogus iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 433 083 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 428 954 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 413 374 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 320 246 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 21 292 pabėgėliai.

 Europoje siaučiant karui Europos Sąjunga turėtų vengti nesutarimų, antradienį pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga, blokui svarstant atimti iš vengrų vyriausybės finansavimą reaguojant į demokratinių nuostatų nesilaikymą.

Atkreipdama dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą J.Varga pabrėžė, kad šiuo metu būtina „rodyti Europos partnerių solidarumą, vienybę ir stiprybę“. 

Blokas turėtų „sutelkti dėmesį į tas temas, kurios mus vienija, o ne į tas, kurios varo pleištus tarp mūsų“, –  žurnalistams sakė ministrė, atvykusi į ES ministrų susitikimą Liuksemburge.

Praėjusią savaitę ES vykdomoji institucija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą prieš Vengriją, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos standartų nepaisymą.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų Vengrijoje, sumažėjusios žiniasklaidos įvairovės. Budapeštas taip pat kaltinamas nesugebėjimu kovoti su korupcija.

Tačiau J.Varga pabrėžė, kad anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo perrinktas didžiule balsų persvara, o tai reiškia, kad „mūsų rinkėjai... nepritaria šiam susirūpinimui“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku laikomas nacionalistinių pažiūrų V.Orbanas Briuselyje dažnai kaltinamas demokratijos normų nesilaikymu.

Apie tai vėl kalbėta antradienį, viso bloko Europos reikalų ministrams susirinkus aptarti pagarbos teisinės valstybės principams Vengrijoje ir dar keturiose valstybėse narėse.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas žurnalistams sakė, kad netoliese Ukrainoje vykstantis karas išryškino būtinybę „būti labai atidiems įstatymų viršenybei ir taisyklėmis pagrįstai sistemai Europos Sąjungoje“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen balandžio 5 dieną paskelbė, kad EK pradės procedūrą, po kurios Budapeštas gali netekti ES finansavimo, jei tokiam žingsniui pritars bent 15 iš 27 valstybių narių.

Tikimasi, kad oficialus raštas, informuojantis Vengrijos vyriausybę apie procedūros pradėjimą, bus paskelbtas balandžio pabaigoje, kai tik Europos Komisijos nariai jį patvirtins, sakė šaltinis Europos institucijoje.

J.Varga, paprašyta pakomentuoti šį procesą, atsakė: „Pirmiausia mes turime pamatyti raštus... ir atidžiai juos išanalizuoti.“

Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.

Iki šiol šis mechanizmas dar nebuvo panaudotas. Jį pradėjus visa jo įgyvendinimo procedūra turėtų užtrukti 6–9 mėnesius.

Korupcijos problema taip pat yra viena priežasčių, dėl kurių Komisija blokuoja 7,2 mlrd. eurų finansavimą, turintį padėti atgaivinti pandemijos sukrėstą ekonomiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose.

„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V.Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą įvykių Ukrainoje kontekstu yra numatytos bausmės.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas.

Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas sakė, kad įtariamasis buvo sulaikytas balandžio 6 dieną, „remiantis karinės kontržvalgybos (SKW) surinkta medžiaga“, ir yra įtariamas „veikimu Rusijos žvalgybos tarnybos naudai“.

S.Zaryno pareiškime sakoma, kad „šis vyras, dirbęs Rusijos specialiosioms tarnyboms, pakenkė Lenkijai“.

„SKW surinko įrodymų, kad šis vyras, gavęs Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus, rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO karių karinį pasirengimą“, – sakė S.Zarynas. 

Jo komentaras anglų kalba cituojamas vyriausybės svetainėje gov.pl.

Suomijos politikams vis garsiau kalbant apie galimybę jau greitai pateikti prašymą dėl narystės NATO, Rusija esą jau pasiuntė sunkiąją ginkluotę, įskaitant raketų sistemas, prie sienos su šia Šiaurės šalimi.

Tiesa, tokie duomenys nėra patvirtinti – remiamasi socialiniuose tinkluose pasirodžiusiu vaizdo įrašu, kuriame matomos dvi netoli Rusijos ir Suomijos sienos, prie Vyborgo miesto, keliu gabenamos raketų sistemos.

Manoma, kad tai kranto gynybos sistemos „Bastion-P“, kuriomis galima atakuoti laivus ir net lėktuvnešius.

Jei pranešimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusija reaguoja į Suomijoje vis garsėjančius svarstymus, esą reikia diskutuoti apie galimą narystę NATO. Premjerė Sanna Marin neseniai pareiškė, kad vyriausybė iki birželio nutars, ar kreiptis į Aljansą dėl narystės.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas jau spėjo nurodyti, esą toks ėjimas „nepagerins“ saugumo padėties Europoje. Jis pakartojo, kad NATO neva yra „konfrontacijos didinimo įrankis“.

Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai.

Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.

„Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant vieną privatų būstą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Taip pat nurodoma, kad šie žmonės buvo nužudyti netoli sostinės esančiame Brovarų mieste.

Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios šios teritorijos kontrolę ankstyvuoju invazijos etapu, nurodė Generalinė prokuratūra, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti keli žibintuvėliu apšviesti kūnai, gulintys tamsioje betoninėje duobėje. 

Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios daug žiaurumų prieš civilius gyventojus įvairiose Ukrainos vietose, ypač Kyjivo apylinkėse, iš kurių jau atsitraukė. Maskvai šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.   

Ukraina sako, kad Kyjivo regione rasta daugiau kaip 1 200 kūnų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Lietuvos Seimą sakė, kad pareigūnai Kyjive toliau tiria Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus.  

„Beveik kasdien randama naujų masinių kapaviečių. Renkami liudijimai. Tūkstančiai, tūkstančiai aukų. Šimtai kankinimo atvejų. Nutekamuosiuose grioviuose ir rūsiuose toliau randami kūnai“, – sakė jis.  

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Marie-Agnes Strack-Zimmermann iš liberaliosios partijos FDP, O.Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.

M.Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“.

Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

Tačiau pastarosiomis dienomis užpultoje šalyje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, kritikai pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O.Scholzas.

Kol B.Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio“, „O.Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Olafas Scholzas

„Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris.

O.Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.

Berlynas dėl istorinių priežasčių iš pradžių nenorėjo siųsti ginklų Ukrainai, bet vėliau, reaguodamas į karą, perdavė šaliai prieštankinių ginklų, raketų paleidimo įrenginių ir „žemė–oras“ klasės raketų.

Tačiau kritikai nori, kad O.Scholzas žengtų dar vieną žingsnį – pristatytų sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai.

Visi trys antradienį Ukrainoje viešintys vokiečių politikai pritaria šios ginkluotės tiekimui Kyjivui.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose išreiškė paramą tokiam žingsniui.

M.Rothas interviu radijui „Deutschlandfunk“ A.Baerbock požiūrį pavadino „tikrai teisingu“ ir pareiškė, kad Ukraina turi turėti galimybę „derėtis su Rusija iš jėgos ir pasirengimo pozicijos“.

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone.

Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Severodonecke, Luhansko srityje, okupantai sunaikino humanitarinės pagalbos centrą – į jį buvo paleisti aštuoni sviediniai.

Apie tai feisbuke paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova.

Ji pažymi, kad dėl apšaudymo buvo apgriautos sienos, kilo didelis gaisras sandėlyje.

„Centras kasdien maitindavo iki 300 žmonių, o lovoje gulinčius žmones aprūpindavo maitinimu ir higienos priemonėmis. Visuomenės aktyvistai kasdien sudėdavo rinkinius riboto judumo žmonėms ir pristatydavo juos miestiečiams automobiliu, dviračiu ar net pėsčiomis“, – rašoma pranešime.

„Azov“ bataliono kariai tviteryje paidalino vaizdo įrašu, kuriame papasakojo, kokias pasekmes turėjo Rusijos esą panaudotas cheminis ginklas Mariupolyje.

„Mariupolio mieste nuo neaiškios kilmės nuodingos medžiagos nukentėjusių būklė yra patenkinama. Civilių gyventojų kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes jos panaudojimo epicentras buvo tam tikru atstumu nuo žmonių buvimo vietos“, – rašė „Azov“ batalionas. 

Pagrindiniai nukentėjusiųjų simptomai yra veido hiperemija, padidėjęs kraujospūdis, nosiaryklės sausumas ir deginimas, akių gleivinės, tachikardija, spengimas ausyse, dusulys ir galvos svaigimas.

Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“.

Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.

„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey  televizijai „Sky News“.

„Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.

Kiek anksčiau JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss nurodė, kad Britanija drauge su partneriais tikrina pranešimus, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą per ataką Mariupolyje.

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – parašė ji tviteryje.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.

„Azov“ teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Tokiais pat pranešimais dalijosi ir ukrainiečių įstatymų leidėjai.

Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris pirmadienį paskelbė, kad Bratislava derasi su sąjungininkais dėl galimybės perleisti sovietinių naikintuvų MiG Ukrainai. E.Hegeris tikina, kad Slovakijai vis dėlto reikalingos garantijos, kad būtų ginama jau šios šalies oro erdvė.

Kyjivas jau kuris laikas prašo Vakarų šalių atsiųsti daugiau ginklų ir karinės technikos, nes Donbase laukiama naujo Rusijos puolimo.

Anot E.Hegerio, Slovakija šiaip ar taip nori nusipurtyti priklausomybės nuo naikintuvų MiG, nes esą „neįmanoma laikyti sovietinės įrangos nebendraujant su Rusija“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Naikintuvas MiG-29

„Tai yra įranga, kurios mes bet kokiu atveju nenorime naudoti, nes laukiame naikintuvų F-16“, – pareiškė Slovakijos premjeras, turėdamas omenyje JAV orlaivius, kurie šalį turėtų pasiekti 2024 metais.

E.Hegeris taip pat teigė, esą Slovakija „labai intensyviai“ diskutuoja su partneriais dėl to, kas turėtų saugoti Slovakijos oro erdvę – suprask, sulaukusi konkrečių garantijų iš Vakarų sąjungininkų Bratislava galėtų perduoti naikintuvų Ukrainai.

Slovakija nepraneša, kiek konkrečiai naikintuvų MiG Ukrainai galėtų perduoti, nors jų turi apie tuziną. Bratislava pastarosiomis dienomis perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Mainais į šalį atkeliauji amerikietiška sistema „Patriot“.

Ukrainos karinė vadovybė tikrina informaciją apie galimą Rusijos okupantų cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje.

„Kol kas tikriname šią informaciją, bandome suprasti, kas tai buvo. Galime kalbėti apie preliminarius duomenis, daroma prielaida, kad tai greičiausiai buvo fosforo šaudmenys. Galutinė oficiali informacija bus pateikta vėliau“, – televizijos transliacijoje antradienį sakė gynybos ministro pavaduotoja Anna Maliar.

A.Maliar pabrėžė, kad Rusijos cheminio ginklo panaudojimo rizika egzistuoja ir yra gana didelė, praneša pravda.ua.

Balandžio 11 d. vakare Mariupolį ginantis pulkas „Azov“ pranešė, kad Rusijos okupantai ant Mariupolio numetė neaiškios kilmės nuodingąsias medžiagas. Pasak „Azov“ įkūrėjo  Andrijaus Bileckio, Rusijos kariuomenė panaudojo cheminį ginklą virš gamyklos „Azovstal“, kur įsitvirtinę „Azov“ pulko kovotojai. Jis pranešė, kad trys kovotojai nukentėjo, tačiau jų gyvybėms pavojus negresia.

Šios informacijos patikrinti nepriklausomai neįmanoma. Vakarų šalys išsakė susirūpinimą dėl galimo cheminio ginklo panaudojimo, Jungtinė Karalystė ir JAV paskelbė tikrinančios šiuos pranešimus.

Rusijos karas Ukrainoje gali beveik perpus sulėtinti pasaulio prekybos augimą, taip pat ir pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą šiais metais, prognozuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Pirmadienį vakare PPO išplatintame pranešime teigiama, kad Rusijos invazija ne tik sukėlė „milžiniško masto“ humanitarinę krizę, bet ir sudavė „stiprų smūgį“ pasaulio ekonomikai.

PPO sumažino tarptautinės prekybos augimo 2022-aisiais prognozę iki 2,4-3 proc. nuo pernai spalį skelbtos 4,7 proc., o pasaulio BVP augimo prognozę apkarpė 0,7-1,3 procentinio punkto iki 3,1-3,7 procento.

Pranešime pažymima, kad nors Rusijos ir Ukrainos bendra dalis visoje tarptautinėje prekyboje bei gamyboje yra palyginti nedidelė, jos yra svarbios pagrindinės produkcijos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, tiekėjos. Labiausiai dėl šio konflikto pažeidžiami tapo Afrikos ir Artimųjų Rytų regionai, kurie daugiau kaip pusę jiems reikalingų grūdų importuoja iš Ukrainos ir (arba) iš Rusijos.

Ženevoje įsikūrusios organizacijos ekspertai taip pat pranašauja, kad ilgainiui konfliktas gali net paskatinti pasaulio ekonomikos skilimą į atskirus blokus – didžiosios ekonomikos gali pasirinkti geopolitiniais sumetimais pagrįstą „atsiskyrimą“, siekdamos didesnio gamybos ir prekybos savarankiškumo, o tai sumažintų įplaukas į besiformuojančias ir besivystančias ekonomikas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, pirmadienį surengusi posėdį dėl sunkios moterų ir vaikų padėties Ukrainoje, kitą savaitę vėl susitiks aptarti humanitarinės situacijos šioje karo purtomoje šalyje, siekdama toliau spausti Rusiją, nors ji turi veto teisę šioje institucijoje, sakė diplomatai.

Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.

Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė 15 posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.

Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.

Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.

Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.

„Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė „sėja bombas Ukrainos laukuose, o Rusijos karo laivai blokavo dešimtis prekybos laivų, pilnų kviečių“.

„Jie bombarduoja ir naikina kviečių atsargas, neleidžia šių kviečių eksportuoti“, – sakė J.Borrellis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

ES diplomatijos vadovas įspėjo, kad be žiaurių mūšių Ukrainoje „vyksta dar vienas mūšis – naratyvų mūšis“.

Jo žodžiais, nors Maskva bando pavaizduoti Vakarų sankcijas kaip „atsakingas už maisto stygių ir kainų augimą“, tačiau būtent Rusija „provokuoja badą pasaulyje, blokuodama uostus, kviečių tiekimą, naikindama kviečių atsargas Ukrainoje“.

„Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą“, – pabrėžė J.Borrellis.

Tokius komentarus jis pateikė po to, kai Jungtinės Tautos praėjusią savaitę paskelbė, kad kovo mėnesį, po Rusijos invazijos į žemės ūkio milžinę Ukrainą, pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą.

Prancūzija išsiunčia šešis įtariamus rusų šnipus, dirbusius po diplomatine priedanga, žvalgybos tarnyboms išsiaiškinus apie šalies teritorijoje vykdytą slaptą operaciją, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Šeši po diplomatine priedanga veikę rusų agentai, kurių veikla kirtosi su mūsų nacionaliniais interesais, buvo paskelbti personae non gratae", – nurodė Užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak URM, Prancūzijos vidaus saugumo agentūra DGSI balandžio 10 dieną po ilgo tyrimo atskleidė „slaptą operaciją, kurią Rusijos žvalgybos tarnybos vykdė mūsų teritorijoje“.

Pareiškime nepateikta išsamesnės informacijos apie tos operacijos pobūdį.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad DGSI „išardė Rusijos slaptųjų agentų, veikusių prieš mūsų interesus, tinklą“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča

Ministras sakė, kad DGSI atliko „puikią kontržvalgybos operaciją“, ir gyrė agentūrą už tai, kad ji „būdama šešėlyje rūpinasi mūsų pagrindiniais interesais“.

Balandžio 4 dieną Prancūzija paskelbė, kad išsiunčia 35 Rusijos diplomatus, prisijungdama prie bendrų Europos veiksmų po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tąsyk Paryžius nurodė, kad nusprendė išsiųsti grupę „Prancūzijoje dirbančių rusų, turinčių diplomatinį statusą, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad minėti šeši įtariami šnipai išsiunčiami papildomai.

Nuo balandžio pradžios virtinė Europos Sąjungos šalių „dėl nacionalinio saugumo priežasčių“ ar vykdyto šnipinėjimo išsiuntė kelis šimtus rusų diplomatų.

Išsiuntimų banga kilo pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G.Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje oponentų, pirmadienį buvo sulaikytas šalia savo namų, pranešė jo advokatas.

Pasak Vadimo Prochorovo, opozicionierius nakčiai paliktas Maskvos Chamovnikų vidaus reikalų skyriuje.

„Man, kaip advokatui, nebuvo leista su juo susitikti – tai yra grubus jo teisės į gynybą pažeidimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė teisininkas.

V.Prochorovas nurodė, kad V.Kara-Murzai pavyko telefonu susisiekti su žmona. Jai opozicionierius pranešė, kad jam inkriminuotas teisėsaugos pareigūno teisėto nurodymo nepaisymas.

„Bėda ta, kad šiame straipsnyje numatytas galimas administracinis areštas iki 15 parų“, – sakė advokatas.

Valdžios institucijos jokių komentarų nepateikė. V.Kara-Murza ne kartą kritikavo Maskvos karą Ukrainoje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Lygiagrečiai su Rusijos intervencija Ukrainoje Rusijoje buvo imtasi griežtų represijų: suimta tūkstančiai protestuotojų, uždaryta nevyriausybinių organizacijų, nepriklausomos žiniasklaidos leidinių, uždrausti keli socialiniai tinklai.

40 metų V.Kara-Murza yra buvęs žurnalistas, artimas opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, ir Michailui Chodorkovskiui, buvusiam oligarchui, tapusiam prezidento Vladimiro Putino kritiku.

V.Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais.

Nepaisant šių incidentų, jis ir toliau gyvena Rusijoje, kur daugelis opozicijos veikėjų pasirinko tremtį, ypač po to, kai praėjusiais metais buvo įkalintas pagrindinis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.

Jungtinė Karalystė mėgina patikrinti pranešimus, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą per ataką apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį pranešė britų diplomatijos vadovė.

Vakarų pareigūnai anksčiau yra išreiškę susirūpinimą, kad Rusija, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, gali griebtis kraštutinių priemonių, įskaitant cheminius ginklus.

„Pranešimai, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti chemines medžiagas per ataką prieš Mariupolio gyventojus. Skubiai dirbame su partneriais, kad patikrintume informaciją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmonių kūnai karo sugriautame Mariupolyje

Ukrainos įstatymų leidėja Ivana Klympuš sakė, kad Rusija Mariupolyje panaudojo „nežinomą medžiagą“ ir kad žmonėms sutriko kvėpavimas.

„Greičiausiai cheminiai ginklai!“ – parašė ji tviteryje.

Tuo metu Mariupolio mero padėjėjas platformoje „Telegram“ parašė, kad cheminė ataka „šiuo metu nėra patvirtinta“.

„Laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – rašė Petro Andriuščenka.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.

Pajėgos taip pat teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ judėjimo įkūrėjas Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apgultas, o Ukrainos pajėgos įspėja apie jo kritimą.

JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.

„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.

Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.

Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Po šio kreipimosi parlamentarai planuoja svarstyti ir priimti rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje.

Ukrainos vadovo kalbos Lietuvos Seime klausysis ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Karinę invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kariniu puolimu jo šalis siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.

Nuo karo pradžios V.Zelenskis nuotoliniu būdu kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.