TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Su potvyniu žada kovoti pylimu ir durpėmis

Kartu su dviem kaimynais savo lėšomis pylimą susipylęs Kleboniškyje gyvenantis muzikantas P.Jucevičius teigė, kad ši apsauga nuo potvynio laikina
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kartu su dviem kaimynais savo lėšomis pylimą susipylęs Kleboniškyje gyvenantis muzikantas P.Jucevičius teigė, kad ši apsauga nuo potvynio laikina.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Ruošdamiesi potvyniui Kleboniškio gyventojai supylė pylimą. Tokiai jų iniciatyvai neprieštaraujantys valdininkai tikisi, kad šiemet potvynio pavyks išvengti, nes jau rasta būdų, kaip saugiai ištirpdyti ledą Neryje.

Teritorijoje nuo Kauno iki Radikių kaimo ant ledo sukaustytos upės bus barstomos durpės. Pirmieji bandymai parodė, kad jos – puikus tirpiklis.

Saugumu ėmė rūpintis patys

Pirmasis pylimas neseniai buvo supiltas Kleboniškyje, kurio gyventojai pernai kovą naktį buvo išversti iš lovų, kai jų namus apsėmė per kelias valandas patvinusi Neris. Supratę, kad valdžia, kaip ir pernai, jais pasirūpins tik tuomet, kai vanduo jau sieks namus, arčiausiai Neries gyvenantys žmonės apsisprendė patys rūpintis savo saugumu. Trys kaimynai savo lėšomis supylė pylimą.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pernai kovo pabaigoje netikėtai prasidėjęs potvynis nusiaubė Kleboniškyje, arčiausiai Neries, gyvenančių žmonių turtą.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pernai kovo pabaigoje netikėtai prasidėjęs potvynis nusiaubė Kleboniškyje arčiausiai Neries gyvenančių žmonių turtą.

„Toje vietoje numatytas kelias. Todėl suvežtos žemės neprapuls net ir tuo atveju, jei pylimas taps nebereikalingas. Dabar jis niekam netrukdo, o mes jaučiamės ramesni – bent kažką padarėme, kad apsisaugotume nuo potvynio“, – sakė Kleboniškyje gyvenantis muzikantas, grupės „16Hz“ narys Petras Jucevičius, pylimą greta savo namų užsakęs su dar dviem kaimynais.

Gyventojai apskaičiavo, kad pylimo statybos kainuos apie 20 tūkst. Lt. „Atsižvelgėme į praėjusių metų potvynio mastą. Todėl pylimas – per 1,5 metro. Aišku, jei šiemet vanduo pakils daugiau, pylimas neapsaugos“, – sakė Kleboniškyje taip pat gyvenantis Mindaugas.

Seniūnija neprieštarauja

Eigulių seniūnija, kurios teritorijai priskiriamas ir Kleboniškis, apie nelegaliai išdygusį pylimą žino. Seniūno Ovidijaus Adomaičio nuomone, tokia gyventojų iniciatyva sveikintina. Tačiau aiškintis, ar seniūnijos teritorijoje esantis pylimas legalus, esą nėra seniūnijos reikalas.

„Gerai, kad jie kažko imasi, siekia apsisaugoti. Tačiau tokie dalykai turi būti suderinti su savivaldybe. Aš asmeniškai nežinau, ar yra leidimas. Tai ne seniūnijos darbas“, – tikino O.Adomaitis.

Kleboniškio gyventojai neslėpė pylimo statybų nederinę nė su viena institucija, taip pat nesikonsultavę su specialistais. Todėl oficialiai pylimas – nelegalus.

„Neturime laiko formalumams išspręsti. Leidimui gauti reikėtų mažiausiai pusmečio. O potvynis gali prasidėti bet kada“, – aiškino pylimą Kleboniškyje pastatę gyventojai.

Ledus tirpdys durpėmis

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas, iš „15min“ išgirdęs apie Kleboniškyje gyventojų pastatytą pylimą, teigė, kad jų pavyzdžiu derėtų pasekti kitų į potvynio zoną patenkančių kaimų ir sodų bendrijų gyventojams.

„Mes tą vietą su gyventojais ir savivaldybės administracijos atstovais anksčiau buvome apžiūrėję. Matėsi, kad reikia paaukštinti teritoriją bent 10 cm“, – sakė jis.

Buvo pesimistų, sakančių, kad durpės nieko nepadarys. Kol buvo 10–15 laipsnių šalčio, iš tiesų jos nieko nedarė, netirpdė ledo. Tačiau atšilus sniegas ištirpo, ledą, atrodo, griaužia ne durpės, o kažkokia rūgštis.

Pašnekovas pateikė kitą pavyzdį, kaip nedidelės gyventojų pastangos gali padėti išvengti apsėmimo: „Vieno kauniečio, gyvenančio Armoniškių gatvėje (Aleksote – aut. past.), kieme pernai buvo apie 2 m vandens. Visas polydžio vanduo subėgdavo pas jį į kiemą, nes buvo žemiausioje vietoje. Rudenį žmogus pasidarė nedidelį pylimėlį – 30–40 cm. Šiemet jis išgelbėjo žmogų nuo potvynio: vanduo pakilo iki pylimo, bet jo neperlipo. Jei jo nebūtų buvę, gyventojas savo kieme vėl būtų turėjęs 2 metrų tvenkinį.“

Pareigūnas prasitarė, kad viliamasi, jog šiemet potvynio Kaune ir rajone pavyks iš viso išvengti. Kad vanduo Neryje nepakiltų staigiai ištirpus ledui, žadama ant jo barstyti durpes. Jų poveikis jau išbandytas mieste. Pirmadienį numatytame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje bus apsispręsta, kada durpės bus barstomos Neryje, ruože tarp Kauno ir Radikių.

„Buvo pesimistų, sakančių, kad durpės nieko nepadarys. Kol buvo 10–15 laipsnių šalčio, iš tiesų jos nieko nedarė, netirpdė ledo. Tačiau atšilus sniegas ištirpo, ledą, atrodo, griaužia ne durpės, o kažkokia rūgštis“, – kalbėjo V.Jokšas. Planuojama, kad durpės ant ledo Neryje bus barstomos iš lėktuvo.

Kada laukti potvynio?

Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas į potvynio zoną patenkančius pakaunės, Kauno ir Jonavos rajonų gyventojus ramino: artimiausią savaitę potvynio nebus. Dabar vandens lygis visose upėse, Neryje – taip pat, krinta. Ledas storas, tačiau netvirtas – snieginis.

„Žinoma, potvynis bus. Tačiau jo mastas priklausys nuo oro sąlygų: jei orai bus tokie, kaip dabar: dieną šviečia saulė, naktį – šaltukas, didelio potvynio nebus“, – sakė hidrologas. Pašnekovo teigimu, prognozuoti, kada šiemet Kaunui laukti pavasarinio potvynio, sudėtinga: „Aiškiau bus kitą savaitę, kai matysime, kaip keičiasi orai.“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min