Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 18:26

Šiltuoju metų laiku padaugėja depresija sergančių paauglių. Kodėl?

Vyras
123RF.com nuotr. / Paauglys

Nors vasara galėtų būti laimingiausias paauglių sezonas, kai atsikratoma visų vargų, nereikia į mokyklą ir galima kiauras dienas praleisti su draugais prie ežero, tačiau specialistai teigia, jog vasara – paradoksaliai – kaip tik padažnėjusių sutrikimų metas.

Kaip pagrindinius sutrikimus, su kuriais susiduria ir dėl kurių vis dažniau pagalbos kreipiasi paaugliai, psichologai įvardija depresiją, panikos priepuolius, nerimą, bipolinį sutrikimą bei priklausomybes.

Anot psichologės Sonatos Vizgaudienės, depresiją, bipolinį sutrikimą bei nerimą paaugliams neretai paskatina informacijos perteklius nuolat ir be saiko naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis.

Sonatos Vizgaudienės asmeninio archyvo nuotr. Sonata Vizgaudienė
Sonatos Vizgaudienės asmeninio archyvo nuotr. Sonata Vizgaudienė

– Kaip informacijos perteklius skatina sutrikimų išsivystymą?

– Šiandieniniams paaugliams depresija labiau būdinga negu prieš dvidešimt metų. Dabar yra labai pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas ir paaugliai iš tikrųjų gauna labai daug perdėtos informacijos, su kuria nelabai gali susidoroti arba kuriai jie yra dar nepasiruošę. Pavyzdžiui, kiek jie dabar gali sužinoti interneto platybėse, jie tiesiog tam yra nepasirengę.

Dažnas atvejis, kai sužinota informacija labai susikerta su jų gyvenimo realybe. Tai gali išprovokuoti labai neigiamų pasekmių. Prieinama informacija apie savižudybes paskatina daugiau galvoti apie tai. Kuo mes labiau tą temą eskaluojam, tuo labiau ji yra prisimenama. Paaugliai dar imliau nei suaugę gali pradėti galvoti apie tai vien dėl to, kad visuomenėje stipriai paskleista informacija.

Šiandieniniams paaugliams depresija labiau būdinga negu prieš dvidešimt metų.

Dar yra tam tikras atsiribojimas, dėl kurio paaugliai mažiau bendrauja tarpusavyje, o sumažėjęs socialinis kontaktas taip pat skatina depresyvumą, nes iš prigimties mes žmonės esam sutverti tam, kad bendrautumėm ir tas pats dėmesio trūkumas iš aplinkos sukelia susvetimėjimą.

123rf.com nuotr./Paauglio depresija
123rf.com nuotr./Paauglio depresija

– Kokia tikimybė susirgti prisiskaičius simptomų ir stipriai save įtikinant, jog jie visi atitinka?

– Šansas rimtai susirgti labai nedidelis, gal net neįmanomas vien tik nuo pasiskaitymo, nes gali būti tik tam tikras epizodinis, kelių dienų ar savaitės saviįtaigos laikotarpis.

Suprastėjusios nuotaikos, stipriai kamuojančių įkyrių minčių, pavyzdžiui, apie savo savijautą, savo gyvenimą, kad užsikrėstum depresija neužtenka, tai nėra užkrečiama liga.

Kam iš vidaus nėra šio emocinio sutrikimo, tas jo ir neturės, jis gali būti tik tam tikrą laiką su įvairiausiom mintim, kurios greičiausiai praeis, taip pat, kaip jos atėjo. Depresijai turi būti daug rimtesnės priežastys negu įsivaizdavimas.

– Taigi kokie veiksniai lemia padidėjusį paauglių, turinčių sutrikimų, skaičių?

– Gyvenimas dabar yra labiau neapibrėžtas, o vertybės – išskydusios, ne tokios tvirtos, kaip ankščiau, ir jaunam žmogui yra sunku visa tai suvaldyti, dėl to depresiškumo daugėja.

Yra nemažai atvejų, kai paaugliai iš artimųjų negauna pakankamai dėmesio, tvyro susvetimėjimas, nesusikalbėjimas, tėvai dažnai nesupranta šiuolaikinio paauglio, jo mąstymo, jo pasaulio ir tie susikirtimai kenkia, dėl to mes, psichiatrai, psichologai, turime didėjantį pacientų skaičių.

Tačiau galima pasidžiaugti tuo, jog paaugliai, kurie jaučiasi blogai, turi suicidinių minčių, kreipiasi pagalbos, ta tendencija ieškoti psichologo tikrai jaučiama.

123rf.com nuotr./Vienatvė
123rf.com nuotr./Vienatvė

– O kaip dėl paauglių bendravimo tarpusavyje? Ar sakyti, jog turi sutrikimų, netampa it mada, kuri padeda atkreipti į save dėmesį, o gal net pritapti?

– Jeigu jie tarpusavy apie tai daug bendrauja, daug kalba ir jaučiasi, kad jiems tos problemos kartu labai artimos, tai, aišku, gali būti, kad jie tuo metu vienas kitą skatina. Su ta niūria nuotaika gali kurį laiką ir gyventi, bet neretai žmonės, kurie linkę į depresiją, pagal tai renkasi ir draugus, ir grupes. Gali būti, kad tiesiog panašūs žmonės susirenka, bendrauja tarpusavy ir jiems tada ne tik įsivaizduojama depresija, bet gal tos užuomazgos gali būti ir jie visa tai tik stiprina kartu būdami.

Socialinė įtaka yra labai svarbi, jeigu žmogus iš prigimties yra labiau pesimistinio tipo ir turi polinkį į depresiją. Jeigu jo draugai ar aplinka irgi bus tokia depresinė, tai paauglys gali auginti šitą jausmą ir patį sutrikimą.

Tarp paauglių noras sirgti ar vidinis noras nesirgti šita liga, nežinia, kiek turi įtakos tam rimtam išsivystymui, nes jeigu tu save skatini ir tą niūrumą palaikai, gali ir auginti po truputėlį sutrikimus. O žmonės, kurie pajaučia tas užuomazgas ir kaip tik nori tai suvaldyti, gali greičiau išsikapstyti, rasti pagalbos.

„Fotolia“ nuotr./Liūdna mergina
„Fotolia“ nuotr./Liūdna mergina

Remiantis 2018 metų Jaunimo linijos duomenimis, paprastai per metus Jaunimo linija sulaukia 64 387 bandymų prisiskambinti, tai yra vidutiniškai 5366 bandymai per mėnesį.

Tačiau pastebima, kad balandžio-liepos mėnesiais kreipimųsi padaugėja. Tuomet per mėnesį sulaukiama vidutiniškai 6000 bandymų pasiekti Jaunimo linijos savanorius. Atsiliepiama į 70 proc. kreipimųsi.

Kreipimaisi – tai ir skambučiai, ir el.laiškai, ir internetiniai pokalbiai.

Tokį padažnėjusį kreipimąsi Jaunimo linija aiškina keliomis priežastimis. Pirma, šiltuoju metų laiku blogai besijaučiantiems žmonėms būna sunkiau iškęsti savo sunkią vidinę būseną, nes ji ypač kontrastuoja su geru oru, vasarišku lengvabūdiškumu.

Neatmetama, kad prie padažnėjusių skambučių prisidėjo Jaunimo linijos balandžio mėnesį vykdyta kampanija, skatinanti pokalbius iš širdies.

Taip pat kreiptis pagalbos skatina bendra vyraujanti tendencija mažinti psichinės sveikatos stigmą visuomenėje, įžymių žmonių atviri pasisakymai apie persirgtą depresiją ar psichines ligas, todėl daugiau jaunuolių išdrįsta ir patys pasidalinti juos slegiančiais jausmais.

Jaunimo linijos manymu, tai galima vertinti teigiamai, nes bet koks kalbėjimas apie jausmus gali padėti juos išgyventi.

Jaunimo linijai skambinantys žmonės daugiausiai kalba apie: santykius (25 proc), gyvenimo prasmę (18 proc), psichikos problemos (9 proc.), savęs žalojimą (9 proc.), fizinę sveikatą (6 proc.), neigiamą savęs vertinimą (5 proc.), priklausomybes (5 proc.).

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
II-IV (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
Darbo dienomis:
I-V (8 - 20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

23:56
01:17
01:11

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min