Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 11d. 14:33

Vaistai nuo COVID-19: kada turėsime piliulę, kurią galėsime išgerti lyg tabletę nuo gripo?

Vaistai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Vaistai
Pasauliui vis aktyviau skiepijantis nuo COVID-19 ir farmacijos kompanijoms ieškant kuo efektyvesnių vakcinų nuo šią ligą sukeliančio viruso bei jo atmainų, mokslininkai kuria ir vaistus, aiškinasi, ar tam netiktų jau naudojami medikamentai. Tarp jų yra ir lietuvių įmonė „Biotechpharma“. Vaistų reikia, mat ne visi norės ar galės pasiskiepyti. Tai būtų nesudėtinga pagalba namuose žmonėms netrukus po kontakto su sergančiuoju ar jau užsikrėtusiems, bet sergantiems ne taip sunkiai, kad reikėtų gultis į ligoninę. Vaistai taip pat užkirstų kelią ligai išsivystyti į sunkesnes formas.

COVID-19 pandemija yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais kada nors susidūrė modernioji medicina.

Ir gydytojai ligoninėse, ir mokslininkai laboratorijose ieško vaistų ir gydymo būdų, kurie padėtų išgelbėti susirgusiųjų gyvybes, o gal ir net rimtai susirgti.

Būtų idealu rasti vaistą lyg nuo gripo

Rekordiniu greičiu sukurtos vakcinos nuo SARS-CoV-2 pristabdė vaistų nuo COVID-19 paiešką.

Tikrai efektyvių vaistų nuo šios ligos iki šiol niekas nesukūrė.

O jų vis dar reikia, nes skiepijimas nėra itin greitas procesas, juoba kad ir vakcinų dar nėra tiek, kad pakaktų visiems.

123rf.com nuotr./Vaistai
123rf.com nuotr./Vaistai

Jungtinė Karalystė prieš kelias savaites paskelbė ieškosianti vaistų, kuriuos žmonės po kontakto su sergančiuoju ar patys pradėję sirgti galėtų galėtų išgerti tiesiog namie.

Anot premjero Boriso Johnsono, tikslas yra tokius vaistus turėti jau rudenį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atlieka savo tyrimą.

Europos vaistų agentūros (EVA) Žmogaus vaistinių preparatų komiteto pakaitinės narės, Kauno klinikų gydytojos, klinikinės farmakologės Simonos Stankevičiūtės žodžiais, vakcinas reikia kurti, bet negalima kliautis vien jomis.

Reikia medikamentų ir tiems žmonėms, kurie jau serga. Be to, bus žmonių, kurie nesiskiepys ar kuriems imuninis atsakas nesusidarys.

„Tai yra normalu, taip būna. Turime turėti priemonių tokiems pacientams padėti, – portalui 15min sakė medikė. – Gal ir neišrasime vaistų. Yra daugybė ligų, nuo kurių vaistų neturime. Bet vis tiek reikia tyrimus tęsti. Tikrai nesakyčiau, kad dabar – viskas, reikia tik į vakcinas susitelkti, jokiu būdu.“

Anot pašnekovės, vaistai praverstų ir tiems žmonėms, kurie serga nesunkiai ir į ligoninę neturėtų būti guldomi, arba pačioje ligos pradžioje, kol ji dar neparodė visos galios.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simona Stankevičiūtė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simona Stankevičiūtė

„Yra toks vaistas nuo gripo oseltamiviras (daugeliui žinomas kaip „Tamiflu“ – red. past.). Realiai jį reikėtų skirti per 48 val. nuo užsikrėtimo, per pirmąsias dvi dienas, tada geriausiai veikia ir yra veiksmingas, – lygino S.Stankevičiūtė. – Jei rastume tokį vaistą… Žmogus užsikrečia, žinome, kad tai įvyko neseniai, išgeria vaisto – būtų ūmi profilaktika. Būtų idealu, bet čia – tik svajonės. Ar pavyks tokį rasti, niekas negali pasakyti.“

Vaistų dar nėra, nes virusas menkai pažįstamas

Kad vaistai nuo COVID-19 būtini, įsitikinęs ir biotechnologijų bendrovės „Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Jo komanda kartu su Šveicarijos kompanija „Memo Therapeutics AG“ kuria vaistą, skirtą gydyti koronavirusu užsikrėtusius ligonius.

V.A.Bumelio nuomone, kurti vaistus nuo COVID-19 reikia, nes daug žmonių nenori skiepytis.

„Reikia turėti normalių vaistų, normalių gydymo metodų – ne vien pumpuojant deguonį“, – interviu 15min sakė jis.

Lietuvių ir šveicarų kuriamas biologinis vaistas, paremtas technologijomis, skirtomis COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai, yra klinikinių tyrimų stadijoje.

„Tas virusas irgi labai savotiškas. Jei nori kažką sukurti prieš kokį nors virusą, reikia tą virusą geriau pažinti, – teigė pašnekovas, paklaustas, kodėl iki šiol nesukurti vaistai nuo COVID-19. – Šis virusas nėra tiek pažintas, kad būtų labai aišku, ką su juo daryti. […]

Koronavirusas turi tą vadinamą S baltymą – tai tie išlindę spygliai. Visi sako, kad prieš tą S baltymą viską ir kuriame. Dabar taip ir yra – ir vakcinos kuriamos prieš S baltymą, kuomet atsiranda antikūnai, kurie prisikabina prie S baltymo, kai vyksta vankcinacija.

Ir vaistai kuriami iš esmės prieš tą S baltymą – tiesiogiai suleidžiamas vadinamasis monokloninis antikūnas, sukurtas bioreaktoriuose, ir jis blokuoja to S baltymo susijungimą su mūsų, žinduolių, ląstele.“

Remdesiviras atnešė neblogas pajamas

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išduotas leidimas vienintelį remdesivirą naudoti COVID-19 gydyti, bet ir jo poveikis pacientams nėra itin stiprus, rodo tyrimai.

123RF.com nuotr./Remdesiviras
123RF.com nuotr./Remdesiviras

Jis priskiriamas virusą blokuojantiems medikamentams, kurie gali sulaikyti tokius virusus, kaip žmogaus imunodeficito (ŽIV) ar hepatito C, nuo mūsų ląstelių „užgrobimo“.

Mokslininkai ieško tokio tipo vaistų, kurie pristabdytų ir SARS-CoV-2.

„Veklury“ (vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra remdesiviras) gamina „Gilead Sciences“.

Šis antivirusinis vaistas skirtas gydyti suaugusiems žmonėms ir paaugliams nuo 12 metų, kuriems diagnozuota pneumonija ir kuriems reikia papildomo deguonies.

Jį, kaip tinkamą gydyti COVID-19, yra patvirtinusi tiek EVA, tiek JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA).

Žmogus užsikrečia, žinome, kad tai įvyko neseniai, išgeria vaisto – būtų ūmi profilaktika. Būtų idealu, bet čia – tik svajonės.

Remdesiviro molekulė įsiskverbia į koronaviruso geną ir sustabdo jį nuo dauginimosi.

Šis vaistas buvo sukurtas hepatitui C gydyti, vėliau buvo tirtas jo efektyvumas gydant Ebolos ir Marburgo virusų sukeltas ligas (tiesa, nenustatytas didelis efektyvumas).

Jau pandemijos pradžioje buvo pradėta tikrinti, ar jis negali padėti COVID-19 sergantiems žmonėms. Mat mokslininkai pastebėjo, kad remdesiviras gali pristabdyti SARS-CoV-2 dauginimąsi ląstelėse.

Per vieną tyrimą nustatyta, kad pacientų ligoninėse praleidžiamas laikas sutrumpėjo vidutiniškai nuo 15 iki 11 dienų.

Todėl pernai gegužę FDA išdavė leidimą naudoti remdesivirą pacientams, kuriems reikia papildomo deguonies.

Vėliau buvo leista šį vaistą skirti visiems ligoninėje atsidūrusiems ligoniams, nepriklausomai nuo COVID-19 sunkumo, mat kitas tyrimas atskleidė teigiamą jo poveikį po 5 dienų kurso.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Remdesiviras gaminamas ne tik „Gillead“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Remdesiviras gaminamas ne tik „Gillead“

Tiesa, kai kurie ekspertai pastarąjį sprendimą kritikavo kaip esą priimtą be pakankamai stiprių įrodymų (šis skepsis išlikęs).

Bet, kai pernai spalį būtent tokį gydymą gavo tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, FDA remdisivirą palaimino kaip tinkamą visiems sergantiems COVID-19 nuo 12 metų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Po kelių savaičių PSO priėmė priešingą sprendimą – rekomendavo remdesiviro nenaudoti, nes efektas yra nedidelis arba jo visai nėra.

„Gilead“ vadovas Danielis O’Day sausį nurodė, jog kas antras ligoninėje dėl COVID-19 atsidūręs amerikietis gavo remdesiviro.

Vien pernai kompanija už šį vaistą susišlavė 2,8 mlrd. dolerių. 5 dienų kursas, kuriam reikia 6 vaisto buteliukų, kainuoja 2 340 dolerių.

Jau naudojama nemažai vaistų

S.Stankevičiūtės teigimu, COVID-19 pacientams naudojami ir kiti preparatai, kurie – esama įrodymų – tikrai padeda.

Pirmiausiai ji paminėjo deksametazoną, skiriamą pacientams su kvėpavimo nepakankamumu, turintiems virusinę pneumoniją.

Šis vaistas slopina imuninę sistemą, kad ji, reaguodama į užkratą pernelyg aktyviai, žmogui nepakenktų.

Jau praėjusių metų pradžioje, gydydami COVID-19 susirgusius žmones, medikai pastebėjo, jog kai kuriems plaučiuose išsivysto toks stiprus uždegimas, kad gali nuvaryti į kapus.

Britai pradėjo klinikinius tyrimus, siekdami nustatyti, kurie priešuždegiminiai vaistai galėtų padėti.

Tarp jų buvo ir nebrangus, saugus deksametazonas, kuris padėjo sumažinti mirčių nuo COVID-19 skaičių.

Zumapress / Scanpix nuotr./Deksametazonas
Zumapress / Scanpix nuotr./Deksametazonas

Remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. žmonių, duomenimis, jis pacientų, kuriems buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, mirčių skaičių sumažino trečdaliu, o kuriems buvo taikoma deguonies terapija, – penktadaliu.

Tiesa, panašu, kad deksametazonas ne taip efektyviai padeda (ir net gali pakenkti) ankstyvoje ligos stadijoje.

Buvo atlikti ir tyrimai su kitais steroidiniais preparatais – hidrokortizonu bei metilprednizolonu.

Nustatyta, kad nuramindami uždegimą, kuris yra imuninio atsako dalis ir gali tapti pragaištingu, mirčių nuo COVID-19 skaičių jie padėjo sumažinti trečdaliu.

Jungtinės Karalystės vyriausybė kovą paskelbė, kad deksametazonas visame pasaulyje padėjo išsaugoti milijoną gyvybių.

Dar vienas preparatas – tocilizumabas, kuris, anot S.Stankevičiūtės, jau minimas COVID-19 gydymo gairėse ir skiriamas Lietuvoje.

Jis skiriamas padidėjus uždegimą sukeliančių citokinų IL-6 lygiui.

Zumapress / Scanpix nuotr./Deksametazonas
Zumapress / Scanpix nuotr./Deksametazonas

Vienas tyrimas parodė, kad tocilizumabas sustiprino deksametazono efektą saugant ligonį nuo mirties.

Atritu sergantiems žmonėms skiriamas vaistas, kaip vasarį paskelbė britų tyrėjai, per klinikinį tyrimą padėjo pasiekti teigiamų rezultatų.

Jis sutrumpino ligoninėje praleistą laiką ir taip pat sumažino mirčių skaičių, mat apsaugojo pacientus nuo tokio būklės pablogėjimo, kad jiems reikėtų ventiliuoti plaučius,

Panašų efektą sukelia ir kitas priešuždegiminis vaistas sarilumabas.

Jį, kaip ir tocilizumabą, rekomenduojama duoti pacientams, kurių būklė blogėja nepaisant gydymo deksametazonu.

Šis virusas nėra tiek pažintas, kad būtų labai aišku, ką su juo daryti.

Vienas tyrimas parodė, kad padėti gali ir astma sergantiems žmonėms skiriamas vaistas budezonidas – nebrangus ir daug kur prieinamas inhaliuojamas steroidas.

Dvi savaites dukart per dieną šį vaistą vartojusiems žmonės COVID-19 simptomai išnyko 3 dienomis anksčiau nei tiems, kurie gavo placebo.

Izraelio medikai skelbė radę ginklą prieš citokinų audrą

Minėti citokinai yra baltymai, kuriuos išskiria ląstelės, per juos vyksta imuninės sistemos ląstelių komunikacija. Normalaus imuninio atsako metu citokinai išskiriami trumpą laiką ir veikia tik aplinkines ląsteles.

Jei citokinus pradeda gaminti daug ląstelių, jie patenka į kraują ir prasideda sisteminis organizmo atsakas į virusą.

Taip kyla viena sunkiausių ligos komplikacijų – citokinų audra, kuomet imuninė sistema atakuoja savus organus.

„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19 Izraelyje
„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19 Izraelyje

Izraelio medikai žiemą paskelbė sukūrę pigų ir efektyvų, šalutinio poveikio nesukeliantį vaistą, skirtą padėti citokinų audrą patiriantiems ligoniams.

EXO-CD24 pavadintas vaistas yra inhaliuojamas, tad patenka tiesiai į trachėją ir keliauja į plaučius. Dėl veikimo principo jo koncentracija mažesnė (palyginti su intraveniniais vaistais).

Vaistas pasirodė esąs efektyvus, net skiriant nedideles dozes.

Tiesa, kol kas jį išbandė vos kelios dešimtys žmonių ir realiam efektyvumui nustatyti dar reikia išsamesnių tyrimų.

Panašiu metu Izraelio gydytojai pranešė ir apie kitą vaistą „Allocetra“, sukurtą Jeruzalės Hadassah ligoninėje, kuris taip pat skirtas citokinų audrą patiriantiems pacientams.

Gali padėti net tam tikra gulėjimo poza

Vartojami ir simptominiai vaistai, pavyzdžiui antikoaguliantai – kraujo krešėjimą mažinantys vaistai.

Mat sergant COVID-19, ypač jei kamuoja šalutinės ligos, gali padidėti kraujo krešumas ir susidaryti trombai.

Tiesa, jau atlikti nedideli tyrimai džiuginančių rezultatų nepateikė. Jie nepatvirtino, kad, skiriant tokių medikamentų, reanimacijoje atsidūrę pacientai pasveiktų greičiau.

Tyrimai tęsiami, aiškinantis net aspirino, kuris skystina kraują, poveikį.

123RF.com nuotr./Kraujo krešulys
123RF.com nuotr./Kraujo krešulys

Anot S.Stankevičiūtės, šiuo metu tiriami ar kuriami trejopi vaistai COVID-19 gydyti.

Vieni jų nukreipti tiesiogiai prieš SARS-CoV-2 – paveikti viruso gebėjimą skverbtis į ląsteles, kiti skirti suvaldyti organizmo imuninį atsaką, treti yra antikūnai, sukurti laboratorijoje arba paimti iš persirgusio žmogaus kraujo plazmos.

Tiesa, antikūnų prieš COVID-19 registracija Europos Sąjungoje – tik dalinė, yra išsakyta tik nuomonė apie šį gydymo būdą. Tačiau JAV šis metodas naudojamas aktyviai.

Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“ suskaičiavo daugiau nei dvi dešimtis medikamentų ir gydymo priemonių, kurie jau naudojami ar svarstomi kaip galimi vaistai nuo COVID-19.

Nedidelė dalis jau pasirodė esantys daugiau ar mažiau efektyvūs laboratorijose arba ligoninėse, kitų poveikis pacientams dar tik pradėtas tirti, kai kurie jau įvertinti kaip nesukeliantys laukiamo efekto ar net galintys būti pavojingi.

Be minėtųjų, minimi medikamentai, skirti virusui blokuoti (pavyzdžiui, vartojami užsikrėtus gripu arba ŽIV ar net siekiant apsisaugoti nuo parazitinių kirmėlių) ar mėgdžiojantys imuninę sistemą, kamieninės ląstelės, kraujo filtravimas siekiant apmalšinti citokinų audrą.

123rf.com nuotr./Gripas
123rf.com nuotr./Gripas

Žiemą buvo pradėti tyrimai, kiek efektyvu būtų naudoti interferoną beta, kuriuo gydoma išsėtinė sklerozė.

Pirmieji tyrimai rodė, kad jis beveik 80 proc. sumažina grėsmę išsivystyti sunkiai COVID-19 formai, kuomet jau reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Interferonai yra molekulės mūsų ląstelėse, kurios natūraliai sukuria reakciją į virusus.

Kad užpultų žmogaus organizmą, SARS-CoV-2 juos prislopina. Todėl manoma, kad, padidinus interferonų kiekį, organizmas būtų pajėgus geriau kovoti su užkratu.

Straipsnyje paminėti ir tokie keistais galintys pasirodyti būklės gerinimo būdai, kaip vitaminai, maisto papildai ir net tinkama kūno poza.

Jau seniai žinoma, kad sunkių kvėpavimo sutrikimų kamuojamų žmonių paguldymas ant pilvo gali atverti jų plaučius.

Nei baliklis, nei UV spinduliai negydo

Bet jau buvo paneigtas spėjimas, kad sergantiesiems COVID-19 gali padėti chlorokinas – vaistas maliarijai gydyti.

Šią medžiagą vokiečių chemikai susintetino praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

Mažiau toksiška jos versija hidrochlorokinas buvo išrasta 1946 m., vėliau taip pat patvirtinta kaip vaistas, pavyzdžiui, nuo reumatinio artrito.

123RF.com nuotr./Baliklis
123RF.com nuotr./Baliklis

Kadangi šie medikamentai turi antivirusinių ir imunitetą slopinančių savybių, pandemijos pradžioje mokslininkams pasirodė, kad jie gali padėti ir sustabdyti koronaviruso dauginimąsi.

Ši teorija išpopuliarėjo, kai JAV prezidentas D.Trumpas viešai aiškino naudojantis chlorokiną kaip prevencinę priemonę.

Tačiau su beždžionėmis atlikti tyrimai parodė, kad jis šiuo atveju neveiksmingas. PSO nustojo tirti vaisto poveikį ir net įspėjo jo nenaudoti gydant COVID-19.

Esama ir daugiau medžiagų ar gydymo būdų, kurie ne tik nesaugo nuo šios ligos ar jos negydo, bet ir yra kenksmingi.

FDA yra paskelbusi jų sąrašą, kuriame yra net 140 pavadinimų.

PSO savo ruožtu yra paneigusi kai kurių iš jų efektyvumą.

Tarp šių medžiagų minimi balikliai ir dezinfekcinis skystis. Pastarasis tikrai saugo nuo COVID-19, bet tik naudojamas pagal paskirtį – rankoms ar įvairiems daiktams ir paviršiams dezinfekuoti.

D.Trumpas pandemijos pradžioje siūlė COVID-19 gydyti ne tik sušvirkščiant dezinfekcinio skysčio, bet ir švitinant ultravioletiniais spinduliais.

Susirgus nepadeda nė sidabras, nors kai kurie metalai išties turi antimikrobinių savybių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min