Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 27d. 10:15

Nauja melagiena: skiepų nuo ŽIV dar nėra, o nuo COVID-19 atsirado per metus, reiškia, nesaugūs

Vakcinos nuo COVID-19 bandymai Kinijoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Vakcinos nuo COVID-19 bandymai Kinijoje

Netikėtai pasaulį užpuolusi koronaviruso infekcija ir itin greitai sukurtos vakcinos duoda peno sąmokslo teorijų kūrėjams. Jie įsitikinę ne tik tuo, kad tokios ligos nėra, bet ir tuo, jog taip greitai sukurti skiepai negali būti saugūs. Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 sukurtos per rekordiškai trumpą laiką, nes buvo pasinaudota jau seniai tyrinėjama technologija, be to, tam buvo mestos viso pasaulio mokslininkų pastangos ir didžiulės lėšos.

Savo tikro vardo nemininti socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja atkreipė dėmesį, jog skiepų ar vaistų nuo kai kurių ligų nepavyko sukurti net po dešimtmečius trunkančių tyrimų.

Vakcina nuo COVID-19 atsirado greičiau nei per metus, todėl neva esanti nepatikima.

COVID-19 nėra tik kitoks gripas

„Po 40 metų tyrimų vakcinos nuo ŽIV nėra. Nuo peršalimo vakcinos nėra. Nėra ir vakcinos nuo vėžio po 100 metų tyrimų. Nėra. Staiga paslaptingai atsiranda virusas ir per metus sukuriama nauja vakcina, ir tikimasi, kad mes ją imsim. Ačiū, ne“, – savo paskyroje parašė ji. Šiomis abejonėmis pasidalijo net 2,3 tūkst. žmonių.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Abejojama vakcinos nuo COVID-19 efektyvumu ir saugumu, nes ji buvo sukurta itin greitai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Abejojama vakcinos nuo COVID-19 efektyvumu ir saugumu, nes ji buvo sukurta itin greitai

Kad COVID-19 tėra gripo atmaina – viena populiariausių sąmokslo teorijų.

Nors šios ligos simptomai išties panašūs į gripo ar peršalimo, jau pandemijos pradžioje buvo paneigta, kad COVID-19 sukeliantis virusas tėra modifikuota sezoninio gripo versija. Todėl reikėjo sukurti naujus skiepus nuo šios ligos.

Kadangi tai užtruko mažiau nei metus, daugelis abejoja jų efektyvumu ir saugumu.

Dar viena kai kam abejonių kelianti detalė – iRNR technologija, pagal kurią buvo sukurtos jau aktyviai naudojamos kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos.

Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR.

Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal iRNR užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.

„Wellcome Image Awards“ nuotr./miRNR kovos su vėžiu procese
„Wellcome Image Awards“ nuotr./miRNR kovos su vėžiu procese

Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą.

SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.

Tačiau pati iRNR technologija tiriama jau beveik du dešimtmečius, pavyzdžiui, aiškinamasi, ar ji būtų veiksminga gydant vėžį.

Tyrėjai net yra atradę būdą šiam tikslui iRNR įterpti į žmogaus organizmą (vadinamąją iRNR platformą).

Kuriant vakciną nuo COVID-19, tereikėjo nuskaityti ją sukeliančio viruso genomą.

Greičiau dirbti leido kitokia technologija

Tiesa, kad skiepų kūrimas yra lėtas ir ilgas procesas.

Anksčiau nė vienos visiškai naujos vakcinos nebuvo pavykę sukurti per trumpiau nei 5 metus, vidutiniškai šis procesas užtrukdavo dvigubai ilgiau.

Be kita ko, ir dėl skirtingos technologijos – dažniausiai skiepai kuriami susilpninant ar nužudant virusą arba laboratorijoje atkuriant viruso dalį.

Šiuokart nuspręsta panaudoti viruso genetinę informaciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ kuriamos vakcinos dozės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ kuriamos vakcinos dozės

Patys gamintojai pripažįsta, kad skiepai buvo sukurti per rekordiškai trumpą laiką, nes, planetą apėmus pandemijai, reikėjo skubėti.

Viso pasaulio mokslininkai, epidemiologai, medikai, farmacijos kompanijos ir įvairių šalių vyriausybės sutelkė pajėgas ir investavo didžiulius pinigus, kad kuo greičiau būtų rastas priešnuodis COVID-19.

Kinija iškart nuskaitė viruso genomą ir pasidalijo su kitų šalių mokslininkais, tad jie išsyk kibo į darbą.

Ir mokslininkai nepradėjo nuo nulio.

Vakcinos buvo pradėtos kurti jau po SARS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo) ir MERS (Vidurio Rytų respiracinio sindromo), kuriuos taip pat sukelia koronavirusas, protrūkių.

Platformos jau buvo sukurtos tam atvejui, jei kiltų pandemija.

Teliko nuspręsti, ką tiksliai įdėti į skiepus nuo COVID-19.

Platformų naudojimas leido vakcinas sukurti greičiau ir pigiau, turint daugiau žinių apie jų saugumą.

„Scanpix“/AP nuotr./Bandomosios "Moderna" vakcinos injekcija pacientui
„Scanpix“/AP nuotr./Bandomosios "Moderna" vakcinos injekcija pacientui

Farmacijos kompanijos, bandydamos ilgą kelią įveikti greitai, „nenukirto kampų“ ir nepraleido skiepų kūrimo etapų. Vyko kruopštūs klinikiniai vakcinų tyrimai, įvairios reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus.

Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs.

„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ vakcinos – 94 proc., Europos Sąjungoje dar nepatvirtinos „Johnson & Johnson“ vakcinos – 66 proc.

„AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas, priklausomai nuo vertinimo, svyruoja nuo 62 proc. iki tam tikrais atvejais 100 proc.

Procesą paspartino įvairios aplinkybės: socialiniai tinklai padėjo greitai rasti tūkstančius savanorių bandymams, COVID-19 yra tokia užkrečiama ir paplitusi, kad buvo iškart matyti, ar vakcina padeda.

Kai kurie procesai vyko ne vienas po kito, bet tuo pačiu metu (pavyzdžiui, vakcinas pradėta gaminti dar prieš patvirtinimą, kad, jo sulaukus, būtų galima iškart gabenti).

Kadangi farmacijos kampanijos jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šios neužtruko patvirtinti vakcinas.

Skiepų nuo ŽIV ir peršalimo beveik neįmanoma sukurti

Įraše „Facebook“ paminėta, kad vakcinos nei nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), nei nuo įprasto peršalimo nepavyksta sukurti.

Tam esama objektyvių priežasčių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulinės kovos su AIDS dienos minėjimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulinės kovos su AIDS dienos minėjimas

Skirtingas užkrečiamąsias ligas sukelia įvairūs virusai. Kai kurie iš jų (pavyzdžiui, gripo virusas) kasmet keičiasi, dėl to vargiai galima sukurti skiepus, kurie būtų veiksmingi ilgai.

Be to, vakcinas nuo kai kurių ligų sukurti sunkiau. Pavyzdžiui, ŽIV gali „pasislėpti“ ir tapti nematomas žmogaus imuninei sistemai, todėl sukurti skiepus nuo jo beveik neįmanoma.

Įprastą peršalimą sukelia šimtai skirtingų virusų, taigi vakcina nuo vieno ar kito nebūtų veiksminga.

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

01:00:04
01:26
01:59:13

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min