Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Parlamento nario statistika: milijonas balsavimų ir 300 skrydžių

Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka.
Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka.
Šaltinis: 15min
0
A A

Įprastomis tapusios 600 kilometrų kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro, beveik milijonas balsavimų ir 300 skrydžių per penkerių metų kadenciją. Tokią įdomią ir kartais sunkiai įtikėtiną darbo Europos Parlamente (EP) statistiką Kauno technologijos universitete (KTU) susirinkusiems moksleiviams pirmadienį atskleidė Justas Vincas Paleckis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Juozas Imbrasas.

Vieną ar daugiau kadencijų EP dirbantys parlamentarai dalyvavo nacionalinėje tiesiogiai transliuotoje diskusijoje „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“. Diskusija yra dalis KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) inicijuoto pilietinio projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“. Į jį yra įsijungę virš 120 šalies mokyklų.

Pasibaigus diskusijai KTU Europos instituto direktorius Kęstutis Kriščiūnas paskelbė esė konkurso „Kas yra geras pilietis?“ nugalėtojus. Jais tapo Rūta Budrytė ir Gabrielė Būtaitė iš Salantų gimnazijos (Kretingos r.), Luka Bertašiūtė iš „Versmės“ gimnazijos (Tauragė) ir Erikas Jankūnas iš „Saulės“ gimnazijos (Kaunas).

Balandžio 30 d., 11 val. bus surengta antroji diskusija „Kaip man pasirinkti kandidatą?“, o gegužės 3-4 d. vyks svarbiausias projekto renginys – mokomieji elektroniniai EP rinkimai. Juose balsuoti galės visi 9-12 klasių moksleiviai. Su EP veikla ir funkcijomis moksleiviai jau galėjo susipažinti ir kovo 21 d. vykusioje nacionalinėje pamokoje „EP: veikla, atstovai, galimybės“.

Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka
Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka

Pasisakymams registruojasi prieš savaitę

Diskusiją „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ KTU VPAI direktorius Algis Krupavičius pradėjo klausimu apie pirmuosius politikų įspūdžius atvykus į Briuselį.

„Paskutinysis tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, kurį teko pažinoti, sakydavo: „Pasaulis didelis, o Lietuva – maža“. Tuo įsitikinau atvykęs į Briuselį. Pamačiau, kokia įvairi ir didelė yra Europa. Supratome, kad mums teks dvigubai dirbti, kad Lietuva būtų išgirsta“, – prisiminimais dalinosi antrą kadenciją EP dirbantis J. Paleckis.

Jauniausiai Lietuvos europarlamentarei R. Morkūnaitei-Mikulėnienei (30 m.) nepamirštamą įspūdį paliko viename didžiausių pasaulyje parlamentų dirbančių žmonių skaičius. 754 parlamentarai turi daug padėjėjų, patarėjų, dirba daugybė techninio personalo, lobistų. Įspūdingas yra ir kasdien gaunamas elektroninių laiškų, informacijos kiekis.

 „Kad gautum pusę minutės ar minutę laiko pasisakyti Strasbūre vykstančiame plenariniame posėdyje, turi prašyti prieš savaitę. EP biurokratinis aparatas yra didžiulis ir komplikuotas“, – teigė J. Imbrasas.

Buvęs Vilniaus meras prisipažino, kad jam prireikė pusmečio susigaudyti ir atsiminti kuriuose rūmuose ir salėse vyksta renginiai.

Daugiau galios – daugiau demokratijos

1952 m. buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) Bendroji asamblėja, kuri 1958 m. pervadinta Europos parlamentine asamblėja, o 1962 m. tapo Europos Parlamentu. Pirmieji tiesioginiai rinkimai įvyko 1979 m.

„Europarlamentui turi būti suteikiama daugiau galių, nes tai vienintelė institucija ES, kurią tiesiogiai renka ES piliečiai. Kuo daugiau EP turi teisių ir galių, tuo daugiau demokratijos.

Tuo laiku EP beveik neturėjo įtakos Bendrijoje priimamiems svarbiausiems sprendimas, tačiau, J. Paleckio teigimu, šiandien EP jau nebėra tik simbolinę reikšmė turinti institucija. Jo vaidmuo padidėjo 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuri išplėtė EP teisėkūros galias.

Projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ diskusijoje dalyvavę europarlamentarai vieningai sutarė, kad EP galių didinimas yra teigiamas sprendimas.

„Europarlamentui turi būti suteikiama daugiau galių, nes tai vienintelė institucija ES, kurią tiesiogiai renka ES piliečiai. Kuo daugiau EP turi teisių ir galių, tuo daugiau demokratijos. Visuomenė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus“, – svarstė EP nariai.

Šios kadencijos EP nuveiktais svarbiausiais darbais politikai įvardino Europos bankų sąjungos sukūrimą, Paslaugų direktyvos įsigaliojimą, ES biudžeto priėmimą. Žmonėms realiai „apčiuopiamas“ darbas – atpigę pokalbių tarp ES šalių tarifai.

Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka
Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka

Per 10 metų balsavo 1,8 mln. kartų

Nuo 2004-ųjų EP dirbantis J. Paleckis suskaičiavo, kad per dešimt metų jam teko balsuoti apie milijoną ir 800 tūkst. kartų. Taigi per vieną kadenciją politikas EP vidutiniškai savo nuomonę balsuodamas pareiškia beveik milijoną kartų.

„Apytikriai tiek kartų balsuojant teko spausti mygtuką arba kelti ranką. Balsuojama ne tik plenariniuose posėdžiuose, bet ir parlamentiniuose komitetuose, balsavimai juose užtrunka kelias valandas. Išdalinamos „špargalkės“, kuriose reikia pažymėti daug pliusiukų arba minusiukų“, – aiškino politikas.

Kelionės kainuoja 180 mln. eurų

J.Paleckis ir kiti Lietuvos europarlamentarai KTU surengtame susitikime su moksleiviais pripažino, kad Briuselyje yra per daug biurokratijos, o lėšos ne visada naudojamos efektyviai. A. Krupavičius juokavo, kad europarlamentarų, jų padėjėjų ir kitų darbuotojų kasmėnesinės kelionės iš Briuselio į Strasbūrą dažnai vadinamos keliaujančiu cirku.

J. Imbraso duomenimis, šios kelionės Europos Sąjungai kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų. Taupiau būtų posėdžiauti tik Briuselyje, bet politikai pripažįsta, kad priimti tokį sprendimą yra labai sudėtinga. Prancūzija lengva ranka neatsisakys pinigų, kuriuos Strasbūre išleidžia kiekvieną mėnesį atvykstantys tūkstančiai politikų, aptarnaujančio personalo, žurnalistų ir turistų.

J. Paleckis pasakojo, kad Strasbūrui mainais už EP plenarinius posėdžius svarstoma galimybė pasiūlyti rengti kitus aukšto lygio renginius, o dabartinį EP pastatą atiduoti universitetui.

Sprendimų priėmimas – lėtas

Nuotoliniu būdu diskusijoje „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ dalyvavę Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos moksleiviai domėjosi, per kiek laiko EP įmanoma priimti svarbius sprendimus.

„Nėra vieno atsakymo. Gali prireikti net 2 metų. Visos trys sprendimus priimančios institucijos - Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija – turi suderinti savo pozicijas. Dažnai tai užtrunka keletą mėnesių“, – teigė J. Imbrasas.

J. Paleckis įsitikinęs, kad, nors EP kaltinamas per didele biurokratija, lėtumu, tokie procesai yra neatsiejama demokratijos dalis.

Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka
Nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ renginio akimirka

Rinkėjus klaidina populistai

Nepaisant didėjančių Europos Parlamento galių ir svarbos priimant visoms ES narėms svarbius sprendimus, į rinkimus ateina vis mažiau gyventojų. Itin mažai balsuotojų savo valią pareiškia Lietuvoje. 2009 m. EP rinkimuose dalyvavo tik 21 proc. rinkimų teisę turinčių mūsų šalies gyventojų, o jaunų rinkėjų skaičius siekė vos 12 proc.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, tik 20 proc. Lietuvos piliečių domisi politika, tai – vienas žemiausių rodiklių visoje ES. Kodėl žmonės nesidomi politika ir kaip keisti esamą situaciją? R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad daug žalos rinkėjų nusivylimui EP daro neatsakingi Lietuvos politikų pareiškimai.

„Partijos žada populistinius sprendimus, bet jų neįmanoma įgyvendinti. Pavyzdžiui, visos ES lygiu suvienodinti atlyginimus ir pensijas. Tai neįmanoma, nes ES neturi galios spręsti socialinės politikos klausimų. Juos sprendžia kiekviena ES šalis, pagal savo finansines galimybes. Populistiniais pareiškimais žaidžiama rinkėjų jausmais. Rinkėjai nusivilia, nes pažadai neįvykdomi“, – įsitikinusi jauna politikė.

„Kuo mažiau ateina žmonių į rinkimus, tuo blogesnis parlamentas išrenkamas, nes į jį patenka ir atsitiktiniai žmonės“, – svarsto J. Paleckis.

Vienintelis būdas didinti rinkėjų aktyvumą – skatinti jų politinį sąmoningumą. Jei piliečiai supras, ką gali ir ko negali savivaldybių tarybos, Seimas, Europos Parlamentas, juos mažiau veiks populistiniai politikų pažadai, jie aktyviau balsuos rinkimuose. EP rinkimai vyks gegužės 25 d.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min