Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 05 28, 10:02

I.Rutavičiūtė – pagalba kelyje į aukštąjį mokslą turintiesiems specialiųjų poreikių

„Dažnai ne pandusų, o asistentų, konspektuotojų ar gestų kalbos vertėjų bei individualizuotos pagalbos šiandien reikia aukštosiose mokyklose mūsų studentams, turintiems specialiųjų poreikių“, – tvirtina Valstybinio studijų fondo atstovė, projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė.
Studentai
Studijų prieinamumo gerinimas – būtina žmogaus teisių įgyvendinimo prielaida / 123RF.com nuotr.

Neretai būtent tai ir tampa kliūtimi siekti aukštojo mokslo, taigi ši problema trukdo įgyvendinti ir žmogaus teises Lietuvoje.

15min pokalbis su pašnekove apie tai, kas jau nuveikta bei su kokiomis kliūtimis susiduriame siekdami užtikrinti visiems lygias sąlygas į studijas Lietuvoje.

Asmeninio archyvo nuotr./„Studentai, turintys negalią, yra tokie pat svarbūs kaip ir visi kiti. Jų teisės studijuoti negali būti ribojamos“, – įsitikinusi Valstybinio studijų fondo atstovė, projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė
Asmeninio archyvo nuotr./„Studentai, turintys negalią, yra tokie pat svarbūs kaip ir visi kiti. Jų teisės studijuoti negali būti ribojamos“, – įsitikinusi Valstybinio studijų fondo atstovė, projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė

– Kuo gyvena Valstybinis studijų fondas šiomis dienomis?

– Pirmiausia, džiaugiamės, kad projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ buvo pratęstas dar vieneriems metams, ir intensyviai planuojame būsimus darbus.

Fondo vykdomo projekto tikslas – studijų prieinamumo asmenims, turintiems negalią ar kitų specialiųjų poreikių, užtikrinimas. Studijų prieinamumo didinimo srityje dirbame nuo 2012 metų, minėtą projektą vykdome nuo 2015 m. rugsėjo, taigi turime nemenką įdirbį ir patirties, kas leidžia matyti ne tik pasiekimus, bet ir sritis, kur dar tikrai turime pasitempti.

Matome ir džiaugiamės, kad studentai, turintys negalią, gauna reikšmingą finansinę pagalbą studijų metu. Viena iš šios pagalbos rūšių – projekto vykdymo metu teikiamos tikslinės išmokos.

Tačiau negalime užmerkti akių ir ignoruoti sričių, kur centralizuotos pagalbos nėra, ir studentas paliekamas aukštosios mokyklos žiniai, o jei ši nepagelbėja, lieka ieškotis pagalbos pats vienas.

– Kaip manote, kodėl Lietuva iki šiol nepasekė geraisiais kitų šalių pavyzdžiais?

Vienareikšmio atsakymo čia, manyčiau, nėra. Viena dėlionės dalis visada yra finansai. Tačiau turiu pastebėti ir tai, kad iš senų laikų vis dar nešamės negatyvų požiūrį į negalią bei individualius poreikius.

Nors esama gerosios patirties ir mūsų šalyje. Kai kurios aukštosios mokyklos gerina studijų prieinamumą savo iniciatyva. Šiame kontekste galiu paminėti Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetus, kurie galėtų būti gerosios patirties pavyzdžiais mūsų šalyje.

Tačiau yra sričių, kur, mano nuomone, reikalinga centralizuota pagalba. Kol kas situacija labai segmentuota: jei viena aukštoji mokykla labiau prisitaikiusi, joje ir turinčių negalią studijuoja daugiau, atitinkamai, jei kita mažiau, ji mažiau ir studentų, turinčių specialiųjų poreikių, pritraukia.

Valstybė renkasi saugesnį kelią?

– Kas stabdo studijų prieinamumo užtikrinimą visose šalies aukštosiose mokyklose?

– Studijų prieinamumo užtikrinimas visiems, taip pat ir asmenims, turintiems negalią, yra be galo kompleksiškas procesas.

Neįgalieji, ateidami į aukštąją mokyklą, paprastai atsineša ir tam tikrus individualius poreikius, o individualumas diktuoja tai, kad nebus vieno kurpalio, kuris tiks visiems, nėra penkių ar šešių punktų instrukcijos, ką daryti aukštajai mokyklai, kad joje galėtų studijuoti visi.

Kita vertus, kaip minėjau, tam tikra pagalba, mano nuomone, efektyviau gali būti teikiama centralizuotai, o ne aukštojoje mokykloje. Čia, manau, dažnai viskas atsiremia į finansus. Individualios pagalbos, tokios kaip asmeninis asistentas, organizavimas yra brangus.

Be to, priklausomai nuo studento individualių poreikių, gali būti reikalingos skirtingos asistento kvalifikacijos ir kompetencijos: vienokios pagalbos reikės sunkią judėjimo negalią turinčiam studentui, visiškai kitokios – klausos ar psichikos sutrikimą turintiems.

Negana to, tokių priemonių efektyvumas ir rezultatas bus matomas galbūt po penkerių ar po dešimties metų. Bet realybė tokia, kad moksleiviai aukštąsias mokyklas renkasi pagal šiandieninį vaizdą. Jei jos nepritaikytos, jie tiesiog nestudijuos. Naivu tikėtis, kad įdiegus kažkokią pagalbos ar studijų prieinamumo priemonę po metų visi staiga studijuos aukštosiose mokyklose.

Ne vien pandusų, o asistentų-konspektuotojų ir gestų kalbos vertėjų šiandien labiausiai reikia aukštosioms mokykloms

Taip nebus, žmonės savo profesinį kelią planuoja, ir priemonės, kurias diegiame šiandien, įtakos turės tiems, kurie dar tik mokosi bendrojo lavinimo mokyklose.

Taigi, investicijų atsiperkamumo rizika didelė. Finansinė parama visada saugus variantas: gali pamatuoti, kiek studentų ją gavo, kiek lėšų buvo išmokėta. Kita vertus, nebūtų teisinga ir sakyti, kad finansinė parama nereikalinga.

Vykdydami projektą teikiame finansinę paramą ir kartu vykdome šios paramos efektyvumo stebėseną. Dauguma tikslines išmokas gaunančių asmenų sutinka, kad studijos sąlygoja papildomas finansines išlaidas, o gaunamos tikslinės išmokos žymiai prisideda prie studijų proceso pagerinimo. Tačiau, manyčiau, kad tai neturėtų būti vienintelė paramos rūšis.

Asmeninio archyvo nuotr./Studijų prieinamumo gerinimas – būtina žmogaus teisių įgyvendinimo prielaida
Asmeninio archyvo nuotr./Studijų prieinamumo gerinimas – būtina žmogaus teisių įgyvendinimo prielaida

– Bet yra ir kuo pasidžiaugti. Projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ veiklos pratęstos iki 2022 metų balandžio 30 dienos.

– Labai džiaugiamės, kad visos mūsų projekto veiklos pratęsiamos. Svarbiausia, kad ir toliau galėsime mokėti tikslines išmokas studentams.

Šiuo metu tikslines išmokas gali gauti visi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, kuriems nustatytas 45 proc. arba mažesnis darbingumo lygis ar sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ir kurie atitinkamoje studijų pakopoje po negalios nustatymo studijuoja pirmą kartą. Studentai ir būsimi studentai nuolat teiraujasi dėl finansinės paramos.

Akivaizdu, kad daliai būsimų studentų tai yra svarbus kriterijus planuojant, ar rinktis studijas aukštojoje mokykloje, ar ne.

Taip pat per ateinančius metus planuojame toliau kelti ir aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetenciją užtikrinant studijų prieinamumą ir apmokyti dar 45 aukštųjų mokyklų deleguotus mokymų dalyvius, tikimės, kad mums pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų.

– Ką šis projektas reiškia jums, kaip komandai?

– Projekto vykdymui pavyko suburti tikrai stiprią, kompetentingą ir projektu tikinčią komandą. Į savo veiklą žvelgiame ne formaliai: nėra taip, kad išmokėjome paramą ir ramu. Ne, rūpinamės kiekvienu studentu. Stengiamės, kad jie sužinotų apie teikiamą paramą ir ja pasinaudotų.

Siekiame skleisti žinią, kad negalia nėra kliūtis siekti aukštojo mokslo. Labai džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokios prasmingos veiklos.

Prisimenu profesoriaus Jono Ruškaus ne kartą mūsų mokymuose išsakytą mintį, kad studijų prieinamumo užtikrinimas ir yra žmogaus teisių užtikrinimas.

Tai mus, kaip komandą, motyvuoja, o kiekvienas paramos gavėjas mums be galo svarbus. Džiaugiamės galėdami prisidėti savo darbu ir pastangomis prie studijų sąlygų gerinimo Lietuvoje.

Studentams, turintiems specialiųjų poreikių – didesnė ir finansinė našta

– Kaip Valstybinio studijų fondo parama keičia studentų, turinčių negalią, gyvenimą? Pasidalinkite grįžtamuoju ryšiu iš studentų.

– Grįžtamojo ryšio iš studentų stengiamės gauti kuo daugiau. Šiam tikslui viena iš mūsų pasitelkiamų priemonių yra apklausos. Jose studentai dalijasi savo patirtimi.

Iš jų atsakymų matome, kad nemažai daliai jų suteikta finansinė parama buvo prielaida, leidžianti studijuoti. Studentai apklausose nurodo, kad, jei ne ši parama, jie apskirtai nebūtų rinkęsi studijų aukštojoje mokykloje. Rugpjūtį mūsų telefonai užkaista nuo būsimų studentų ir jų tėvų klausimų, teiraujamasi, ar galės pretenduoti į finansinę paramą.

Taigi didžiausia ir viena svarbiausių mūsų darbo sričių yra tikslinės išmokos. Jos tikslas yra sumažinti ar iš dalies padengti įvairias papildomas išlaidas, su kuriomis susiduria neįgalieji studijų procese.

Išlaidų pasitaiko pačių įvairiausių: mokymosi priemonėms, vadovėliams, įvairiai kompiuterinei technikai, klausos aparatams, neregiams būtinos tam tikros teksto skaitymo priemonės.

Apklausos liudija, kad neįgalieji studentai susiduria su daugiau papildomų išlaidų studijų metu lyginant su sveikais studentais. Jiems reikalingos papildomos priemonės, galinčios studijas palengvinti, padėti geriau prisitaikyti prie individualių poreikių.

Studentai, turintys negalią, yra tokie pat svarbūs kaip ir visi kiti. Jų teisės studijuoti negali būti ribojamos

Taip pat vykdome analogų Lietuvoje neturinčius aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymus. Jų metu supažindiname akademinį personalą su studijų būdais, pritaikytais įvairioms negalios rūšims ir individualiems studentų poreikiams.

Mokymais nepaprastai džiaugiamės, jie sulaukė pasisekimo. Mums pavyko pritraukti didžiausią patirtį ir įdirbį šioje srityje turinčius specialistus: profesorius Dainių Pūrą ir Joną Ruškų.

Lektoriai atsispiria nuo studijų tikslo ir jų pritaikymo neįgaliesiems, o vėliau pereina prie konkretesnių dalykų kiekvienai negalios rūšiai. Jau esame mokę daugiau nei du šimtus Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojų, ateinančiais metais planuojame dar vieną srautą.

– Kaip seniai Valstybinis studijų fondas teikia paramą studentams, turintiems specialių poreikių?

– Fondas gerina studijų prieinamumą ir teikia paramą neįgaliesiems studentams nuo 2012 m. Iš tiesų dirbdami su šiuo projektu smarkiai ūgtelėjome: šiandien matome kur kas daugiau problemų, taigi stengiamės dalintis sukaupta patirtimi, viešinti tai, ką matome, kartais gal net išeidami už savo formalaus darbo aprašymo ribų.

Pastebime, kad palengva keičiasi ir visuomenės požiūris. Šiandien jau nebegirdime klausimo, o kam neįgaliesiems tos studijos? Dabar klausiama, kaip tą procesą organizuoti, kokių priemonių jam reikia, iš kur gauti resursų jo įgyvendinimui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./I.Rutavičiūtė sako pasigendanti kompleksinio valstybės požiūrio į studijų prieinamumo didinimą
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./I.Rutavičiūtė sako pasigendanti kompleksinio valstybės požiūrio į studijų prieinamumo didinimą

– Ką atskleidžia apklausos? Kokie pirkiniai būtini neįgaliųjų studijoms?

– Būtent iš vykdomų apklausų pamatėme, kad tikslines išmokas studentai išleidžia ne tik transportui, mokymosi priemonėms, vadovėliams ar kompiuteriams įsigyti, ar mokesčiui už studijas, bet dalis studentų už jas įsigyja gestų kalbos vertėjų, asistentų, paskaitų konspektuotojų paslaugas.

Būtent šios paslaugos, deja, yra be galo brangios ir sunkiai prieinamos. Antai gestų kalbos vertėjų apskritai trūksta. Panašių atsiliepimų girdime ir bendraudami su mūsų partnerėmis aukštosiomis mokyklomis.

Gaunamas grįžtamasis ryšys suteikia tam tikros perspektyvos vertinant studijų prieinamumo užtikrinimo priemonių efektyvumą. Matome, kad ir valstybei dar yra kur pasitempti studijų prieinamumo gerinimo srityje.

Galvojant apie studijų prieinamumą neįgaliesiems, dažnai pirmiausiai galvojame apie infrastruktūros pritaikymą: privažiavimus, liftus, pandusus.

Tai svarbu, bet negalime už borto palikti ir studentų, turinčių kitokių individualių poreikių. Šiuo metu situacija tokia, kad ne tik pandusų, o asistentų-konspektuotojų ir gestų kalbos vertėjų labiau reikia aukštosioms mokykloms.

Stengiasi dėl studentų laisvės pasirinkti

– Kokią įranga yra perkama projekto partneriams?

– Šiuo metu jau esame nupirkę ir mūsų partnerėms aukštosioms mokykloms perdavę įvairios negalios kompensacinės įrangos daugiau nei už 200 tūkst. eurų.

Artimiausiu metu planuojame atlikti dar vieną projekto partnerių apklausą. Sieksime išsiaiškinti, kokios programinės ir techninės įrangos poreikis jiems aktualus šiuo metu ir tą poreikį maksimaliai patenkinti: dar galime išleisti 83 tūkstančius eurų įrangai įsigyti.

Kadangi projekto lėšos įrangai įsigyti ribotos, ir paprastai partnerių poreikiai gerokai viršija mūsų galimybes, tikimės bent simboliškai prisidėti prie studijų sąlygų pagerinimo, duoti pradžią, atspirtį, nuo kur kiekviena aukštoji mokykla galėtų savo iniciatyva kurti palankias studijų sąlygas.

Techninė ir programinė įranga leidžia bibliotekoje, skaitykloje ar auditorijoje sukurti darbo vietą, pritaikytą studentui, turinčiam negalią.

Valstybinis studijų fondas vykdo projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ (toliau – projektas), bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, skirtą gerinti studijų sąlygas studentams, turintiems negalią.

Aukštosioms mokykloms esame perdavę Brailio rašto spausdintuvus, taip pat taktilinius spausdintuvus, galinčius iškilia spauda atspausdinti paveikslėlius, schemas, brėžinius.

Ši įranga brangi, o studentų, kurie ja naudotųsi, nėra daug, todėl stengiamės, kad mūsų partneriai turėtų bent po vieną tokį įrenginį.

Taip pat esame nupirkę ir perdavę programinės įrangos, tekstą kompiuterio ekrane perskaitančios balsu, teksto didinimo programinę įrangą, garsinių knygų kūrimo programą, nešiojamus ir stacionarius vaizdo didintuvus, specializuotus ergonomiškus baldus.

Mūsų siekis, kad studentas rinktųsi studijas pagal norimas programas, o ne pagal tai, kaip konkreti aukštoji mokykla pritaikyta jo poreikiams.

– Kiek laiko įprastai studentams teikiama finansinė parama ?

– Paramą studentai gali gauti vienų studijų visų pakopų laikotarpiu, pradedant bakalauro ar vientisosiomis studijomis, tęsiant studijas magistrantūroje, taip pat ir trečiojoje pakopoje.

Didžioji dalis finansinės paramos gavėjų studijas baigia sėkmingai, o jei kažkuriam ir mažiau pasiseka, tai ne priežastis, kad jis neturėtų galimybės studijuoti. Bet kokios galimybės atsiveria jiems įgijus aukštąjį išsilavinimą!

Kalbu ir apie galimybę lengviau integruotis į darbo ir verslo rinką. Siekiame, kad studijuoti galėtų visi to norintys ir manantys, kad jiems to reikia.

Mūsų užduotis tai užtikrinti. Kaip ir minėjau, negalia neturi ir negali būti kliūtis siekti aukštojo mokslo.

– Kiek studentų jau yra gavę Valstybinio studijų fondo teikiamą paramą?

– Šiandien esame išmokėję arti penkių milijonų tikslinių išmokų paramos studentams. Ją bent kartą yra gavę daugiau nei 1500 studentų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min