Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 7d. 19:00

Lietuva atsisako moterų ir vyrų lygių galimybių programos: liks tik kelių krypčių eismas be taisyklių?

Lyčių lygybė
„Scanpix“/AP nuotr. / Lyčių lygybė
Užtikrinti lyčių lygybę – šiandien, atrodo, vis labiau girdimas siekis įvairiuose šalies sektoriuose ir kasdieniame gyvenime. Tačiau lygių galimybių ekspertai įspėja – nuo kitų metų nuspręsta nebetęsti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos, o tai gali reikšti, kad žengsime žingsnį atgal. Jų teigimu, Lietuvoje ir taip nematyti reikšmingo proveržio šioje srityje, nes nesuvokiama, kad be lyčių lygybės „pažanga buksuos visur“, o be nacionalinės strategijos, situacija esą tikrai negerės.

Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa yra vienas esminių valstybinių dokumentų, numatančių, kaip šalyje sprendžiamos lyčių nelygybės problemos.

Lygių galimybių programa pradėta kurti beveik prieš 20 metų, įsigaliojo 2003-iaisiais, tačiau šių metų pabaigoje pratęsta nebus, o lyčių lygybės klausimai bus sprendžiami horizontaliu būdu – perleidžiant atsakomybę į atskirų ministerijų rankas.

Nors lygių galimybių ekspertai, nevyriausybinės organizacijos mano, kad programa turėjo trūkumų ir yra taisytina, jos naikinimą laiko didele klaida.

Esą Lietuva, neturėdama bendros strategijos lyčių lygybės klausimais, šioje srityje gali žengti žingsnį atgal.

„Manau, kad atsisakymas turėti moterų ir vyrų lygių galimybių programą, užuot pagerinus jos kokybę, lems tai, kad ir toliau stagnuosime, be to, nenustebčiau, jei procesai judėtų vėl atgalios. Mes ir taip nuo 2005 metų ne kažin kokią pažangą padarėme“, – 15min teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Vladimiro Ivanovo nuotr./Margarita Jankauskaitė
Vladimiro Ivanovo nuotr./Margarita Jankauskaitė

Abu elementai reikalingi

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad horizontali strategija, kai lyčių lygybės klausimai integruojami į ministerijas ir jų kuruojamas sritis, savaime nėra problema. Priešingai, tai svarbi priemonė siekti geresnių rezultatų.

Anot jo, esminė problema, kad tai vienos priemonės keitimas kita, nors šios nėra tapačios ir viena be kitos negali egzistuoti.

„Tos dvi strategijos, vertikalus planavimas ir horizontalus integravimas neturėtų viena kitą pakeisti. Kadangi jos nėra alternatyvos, jos turėtų viena kitą papildyti“, – paaiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

„Mes Žmogaus teisių komitete kreipėmės į visas ministerijas, kurios veikia Lietuvoje, su prašymu pateikti, ką jos yra konkrečiai susiplanavusios daryti lyčių lygybės srityje, kaip tas priemones taikyti.

Dar ne visus atsakymus esame gavę, bet iš gautų atsakymų akivaizdu, kad ministerijos nesuvokia siūlomos paradigmos – būtent integruoti lyčių lygybės prioritetą į visas viešosios politikos sritis“, – situaciją komentavo poltikas.

Pasak jo, nesant bendros strategijos ir vieningų tikslų, kiekviena ministerija dirbs sau, nors problemos neretai susijusios ne su viena jų, bet keliomis.

Iš gautų atsakymų akivaizdu, kad ministerijos nesuvokia siūlomos paradigmos.

Viena ministerija problemos neišspręs

Apie tai kalba ir M.Jankauskaitė.

„Dokumento svarba yra ta, kad jeigu tai yra atskira programa, su normaliais asignavimais, ji, kaip instrumentas, galėtų spręsti sistemines lyčių nelygybės problemas, kurių sprendimui nepakanka vienos ministerijos įsitraukimo.

Reikia, kad būtent Vyriausybės lygiu būtų matoma, kokia ministerija kokią nišą turi įnešti, kad ta problema būtų išspresta“, – pažymėjo ji.

Ekspertė pateikė smurto prieš moteris problemos pavyzdį.

Kad šis klausimas pajudėtų „iš mirties taško“, neužtenka policijos, kurią kuruoja Vidaus reikalų ministerija, įsitraukimo, teigė ji.

Šiuo atveju turi prisidėti dar bent keturios ministerijos – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos bei Kultūros, jeigu į problemą žvelgsime per viešąją erdvę.

123RF.com nuotr./Smurtas
123RF.com nuotr./Smurtas

Panašiai ir su kitais klausimais.

Pavyzdžiui, norint spręsti atlyginimų atotrūkio problemą, nepakanka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsitraukimo, nes ši sritis susijusi ir su stereotipais, paslaugų trūkumu, darbo kultūros keitimu ir kitais aspektais, vardijo M.Jankauskaitė.

„Tokios programos buvimas padėtų klausimus spręsti kompleksiškai.

Dabar matome, kad Lietuvos rodikliai lyčių lygybės klausimais yra ypač prasti, nesame paskutiniame trejetuke lyčių lygybės indekse, bet esame vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurios indekso rodmuo tolsta nuo ES vidurkio. Jos vis tiek eina pažangos keliu, vejasi ES vidurkį, o mes – vieninteliai, kurie tolstame nuo jo“, – 15min nuomonę išdėstė specialistė.

Jos vis tiek eina pažangos keliu, vejasi ES vidurkį, o mes – vieninteliai, kurie tolstame nuo jo.

Turėsime „padriką kelių krypčių eismą“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Lyčių ekonomikos laboratorijos ekspertė Vanda Juršėnienė šį klausimą analizuoja kiek kitu kampu – žvelgdama į tai, kas jau pasiekta.

Jos teigimu, nors ES lyčių lygybės indekse Lietuva nežiba, progresas lyčių lygybės programos numatytuose rėmuose – matomas. Pavyzdžiui, pasikeitęs požiūris į tėvystės atostogas.

O tai esą tik pagrindžia bendros strategijos reikalingumą.

„Ne vienoje srityje yra pasiektas tam tikras proveržis, o jeigu žiūrėtume į strateginius dalykus, tie proveržiai kaip tik ir matomi tose srityse, kurios buvo laikomos prioritetinėmis valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje“, – kalbėjo ji.

V.Juršėnienė atkreipė dėmesį, kad esminius pokyčius lemia ne ryškiausiai matomos iniciatyvos, aprašomos žiniasklaidoje, bet kasdienis kryptingas darbas.

123RF.com nuotr./Lyčių lygybė
123RF.com nuotr./Lyčių lygybė

„Jeigu nelieka programos, neturime ir krypties, tai yra strategijos. Nelieka strateginio požiūrio, sistemos. Mes turime padriką kelių krypčių eismą be taisyklių ir tai kelia susirūpinimą“, – papildė V.Juršėnienė.

Be to, toks strateginis dokumentas, pasak jos, parodo ir valstybinį požiūrį, ar aukščiausi šalies politikai lyčių lygybę laiko prioritetu.

Nelieka strateginio požiūrio, sistemos. Mes turime padriką kelių krypčių eismą be taisyklių ir tai kelia susirūpinimą.

„Tai yra aukščiausio politinio lygmens išreikštas pripažinimas, politinis požiūris, kad lyčių lygybė yra prioritetas – ne šiaip svarbu, nes tai prioritetinė politikos sritis, į kurią reikia kreipti dėmesį“, – pažymėjo ji.

Nesupranta lyčių lygybės reikšmės

Pagal 2020 metų Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą Lietuva užima 22 antrą vietą iš 28. Už mūsų rikiuojasi tokios šalys, kaip Lenkija, Čekija, paskutinėje vietoje – Graikija.

M.Jankauskaitės teigimu, proveržio Lietuvoje nebus ir aukštyn nekilsime tol, kol nebus sisteminio požiūrio į lyčių lygybę, kuri šiuo metu esą labiau deklaruojama „iš reikalo“, bet ne supratimo, kokią reikšmę gali suteikti valstybės progresui.

„Nėra suvokimo, kad jeigu nebus lyčių lygybės, pažanga buksuos visur, įskaitant ekonominius procesus“, – teigė M.Jankauskaitė

Ir savo teiginį iliustravo dabartine situacija švietimo sektoriuje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Margarita Jankauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Margarita Jankauskaitė

„Ar mes galime pasakyti, kad švietimo sistemoje pakankamai dėmesio yra skiriama lyčių lygybei užtikrinti ne formaliame lygmenyje? – retoriškai klausė ji ir pabrėžė, jog kalba ne apie įstatymus, bet praktinį jų įgyvendinimą.

– Kalbant apie praktiką, pažiūrėkime vadovėlius, mokomąsias priemones, be to, pabandykime įsigilinti į pačių mokytojų nuostatas, praktikas, kokių jie laikosi.“

Ji priminė, kad vis dar ginčyjimasi, kaip pradėti mokyklose kalbėti apie lyčių lygybę, galbūt tam įvesti net atskirą pamoką.

Tačiau, pasak ekspertės, viena pamoka čia niekuo nepadėtų, kol visoje švietimo sistemoje nebus dirbama vadovaujantis lyčių lygybės principais.

Nėra suvokimo, kad jeigu nebus lyčių lygybės, pažanga buksuos visur, įskaitant ekonominius procesus.

„Tu negali išmokyti lyčių lygybės, jeigu tavo praktikos yra paremtos senais stereotipais, lygiai taip pat kaip tu negali išmokyti žmogaus demokratijos teoriškai, jeigu visa mokyklos struktūra yra hierarchinė, paremta bausmėmis, <...> pati mokykla turi spinduliuoti demokratija“, – pavyzdį pateikė ji.

123RF.com nuotr./Mokykla
123RF.com nuotr./Mokykla

Prisijungsime prie kaimynių

Seimo ŽMT pirmininkas T.V.Raskevičius atkreipė dėmesį, kad tarp ES valstybių tik kelios šalys neturi nacionalinio strateginio dokumento lyčių lygybės klausimams spręsti, tai yra Lenkija ir Estija, o nuo 2022 tokia bus ir Lietuva.

V.Juršėnienė detalizavo, kad iš likusių kitų šalių keturios turi ne tradicinę strategiją, o individualų šios srities reguliavimą (2018 metų duomenimis).

Pavyzdžiui, Švedija, vietoje vienos strategijos nacionaliniame lygmenyje, turi šešias atskiras strategijas svarbiausiems su lyčių lygybe siejamiems klausimams – atlyginimų skirtumui, smurtui, emigrantėms moterims ir kt.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Stokholmas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Stokholmas

Vokietija neturi federalinio masto strategijos, bet įgyvendina atskirą programą kiekvienoje federacijos žemėje ir atsiskaito konkrečiai federalinei ministerijai, atsakingai už lyčių lygybės klausimus.

Tuo metu Italija turi atskirą lyčių lygybės kodeksą ir strategijas pagal sektorius, ekonominės veiklos šakas, kurių yra bent aštuonios, paaiškino ekspertė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo.

Vienas iš Konvencijos reikalavimų – lyčių lygybės strategija, jos vykdymas ir rezultatai.

2023 metais Lietuva Konvencijos komitetui turės pateikti pranešimą apie jos įgyvendinimą.

Organizatorių nuotr./Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) sezono atidarymo šventė
Organizatorių nuotr./Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) sezono atidarymo šventė

Pasak V.Juršėnienės, kaimyninės Estija ir Lenkija iš šio komiteto jau yra gavusios rekomendaciją greitu metu imtis naujos strategijos sprendimo, todėl teigė neabejojanti, kad ir Lietuva, pateikusi savo ataskaitą, susilauks panašios reakcijos.

Kas vykdys stebėseną?

Galiausiai 15min kalbinti pašnekovai kelia klausimą, pagal kokį dokumentą ar gaires Lietuvoje teks vertinti lyčių lygybės veiklą.

„Kyla natūralus klausimas – kaip stebėti tų priemonių vykdymą, ar jos pasiteisina, kokie yra rodikliai“, – svarstė T.V.Raskevičius.

„Kyla tokia baimė, nerimas, kad mes formaliai įvesime horizontalų lygybės aspektą, o kas patikrins, kad ten jis iš tikrųjų įgyvendintas? Vis tiek turi būti kas nors, kas pasakytų, žiūrėkite, jūs esate įsipareigoję, bet jūs iš tikrųjų nedarote šitų dalykų“, – papildė M.Jankauskaitė.

Anot jos, kyla pavojus, kad lyčių lygybė bus suvokta labai primityviai, pavyzdžiui, kad tam tikrame sektoriuje bus užtikrintas vienodas skaičius moterų ir vyrų, tačiau daugiau nieko nebus daroma.

Turi būti kas nors, kas pasakytų, žiūrėkite, jūs esate įsipareigoję, bet jūs iš tikrųjų nedarote šitų dalykų.

Priežiūra rūpinsis ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa nebebus pratęsta dėl naujai priimto strateginio valdymo įstatymo ir poįstatyminių jo aktų.

Pagal juos, ministerijos neberengs atskirų programų kiekvienai kuruojamai sričiai atskirai, vietoje to bus rengiamos ministerijų Plėtros programos, kurios bendrai aprėps ministerijos kompetencijoje esančias sritis ir sprendžiamas problemas.

Šie pakeitimai galios ir kitoms ministerijoms. O lyčių lygybės įgyvendinimą koordinuos SADM.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“ įgyvendinimą ir pažangos stebėseną.

Šiuo metu visos ministerijos, kurios rengia plėtros programas, turi pareigą jas suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – rašoma SADM atsakyme.

Pirmiausia esą siekiama užtikrinti, kad patys strateginiai dokumentai nesudarytų sąlygų diskriminacijai atsirasti, taip pat siūloma ministerijoms pačioms nusimatyti konkrečias vertikalias priemones lygioms galimybėms įgyvendinti ministerijų kompetencijos srityse.

Vėliau žadama vykdyti stebėseną ir teikti rekomendacijas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių programa atskiro bendro finansavimo neturėjo, atskiras lėšas buvo nusimačiusios tik ministerijos.

„Lyčių lygybės principą integravus į ministerijų rengiamas plėtros programas horizontaliai, kiekviena ministerija ir toliau turės atskirai nusimatyti finansavimą savo įgyvendinamoms lyčių lygybės priemonėms“, – rašoma SADM atsakyme.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min