Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 23d. 13:40

Lietuvos statistikai nepaklūstanti mokykla

Kūrybiški mokytojai
Asm. arch. / Kūrybiški mokytojai

Šilutės rajono Kintų pagrindinė mokykla garsėja kaip kūrybiškai dirbanti švietimo įstaiga, kurioje moksleiviams įdomu mokytis, pedagogai taiko įvairius metodus, o tėvai džiaugiasi gerais vaikų pasiekimais.

Mokykloje dirba keturios mokinių – mokytojų kartos

Šilutės rajono Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenei ne kartą iš atvykstančių svečių teko girdėti, kad ši mažo miestelio mokykla neatitinka Lietuvos statistikos.

Tai jauniausia mokykla rajone pagal pedagoginių darbuotojų amžiaus vidurkį (46 m.), jauniausiam pedagogui – 23-eji, vyriausiam – 67-eri. Trečdalis pedagogų – vyrai ir jie dėsto pusę dalykų. Kasmet studijuoja, persikvalifikuoja šeštadalis mokytojų. 75 proc. pedagoginių darbuotojų yra vietiniai gyventojai.

Mokinių pasiekimai aukštesni nei kitų „mažųjų“ mokyklų rajone.

Įdomu tai, kad mokyklos darbuotojų kolektyve dirba 7 vyresnės kartos mokytojai ir 7 jaunesnės kartos mokytojai, buvę mokytojų mokiniai. Mokykloje dirba keturios mokinių – mokytojų kartos.

Esame saviti, visi kartu ieškodami įdomių mokymo būdų einame savo keliu.

„Esame saviti, visi kartu ieškodami įdomių mokymo būdų einame savo keliu. Kintuose tėvams saugu auginti vaikus, mokiniams gera mokytis, o mokytojams įdomu dirbti. Mokytojai iš mūsų nebėga, nors aplinkinės didesnės mokyklos ieško darbuotojų“, – sako Kintų pagrindinės mokyklos direktorė Asta Gužauskienė.

Klasėje gyvena drugeliai
Klasėje gyvena drugeliai

Klasėje skraido drugeliai

Pasak A. Gužauskienės, vienas iš pastarųjų mokyklos didžiausių džiaugsmų ir pasiekimų – tai bandymas taikyti metodus „Mokinys – mokytojui“, „Mokytojas – mokytojui“ ir „Mokinys – mokytojui“. Mokykloje vyksta Pasiekimų ir pažangos, Praktinių studijų, Metodinės dienos. Praktinių studijų dienų formatas leidžia pasiekti gerų rezultatų, mokyklinės apklausos rodo mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos aukštesnius rodiklius.

Skirtingomis temomis organizuojamos ir „Mokymo(si) kitaip“ dienos, per metus apimant visus mokomuosius dalykus. Šiais metais mokykloje vyksta eksperimentų būreliai, mokiniai atlieka įvairius bandymus, juos stebi ir aptaria.

4-os klasės mokiniai dalyvauja eksperimente „Užsiaugink drugelį pats“. Nuo mokslo metų pradžios vaikai augino drugelių vikšrus, maitino augalų lapais, vėliau stebėjo, kaip jie virsta lėliukėmis ir pagaliau sulaukė po klasę skraidančių pirmųjų drugelių.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir psichologijos mokytojas Laimondas Taroza pasakoja, kad pamokose naudoja „Mindfullness“ metodiką, kurioje svarbiausia – procesas, vykstantis „čia ir dabar“, jauno žmogaus reakcija į situaciją per įvairią patyriminę veiklą. Kitas mokytojo mėgstamas metodas – „Kelias nuo provokacijos iki atradimo“, kurio metu mokiniai skatinami savarankiškai tyrinėti, atrasti kažką naujo, ieškoti atsakymų.

Asm. arch./ Gamtosauginis ugdymas - viena iš veiklų biologijos pamokose
Asm. arch./ Gamtosauginis ugdymas - viena iš veiklų biologijos pamokose

Pamokos vyksta ne tik mokykloje

Lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Sodonienė veda integruotas pamokas, kurių temas sudaro 2–3 dalykų žinios, nūdienos aktualijos, jų metu atliekamos įvairios užduotys.

„Lietuvių kalbos pamokos siejamos su informacinėmis technologijomis, etika, daile, teatru, istorija, biologija, matematika, kūno kultūra ir geografija“, – sako N. Sodonienė.

Jei yra galimybė, pamokos vedamos ne kabinete, o kitoje erdvėje: Kintų Vydūno kultūros centre, Vydūno muziejuje, bibliotekoje, mokyklos valgykloje ar net miške.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vydūno kultūros centras po rekonstrukcijos tapo miestelio puošmena.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vydūno kultūros centras po rekonstrukcijos tapo miestelio puošmena.

Biologijos ir chemijos mokytoja Ingrida Cyrolies taip pat veda integruotas pamokas: filmų kūrimas, herbariumo kolekcijos pateikimas, tyrimo rezultatų aprašo pristatymas ir kt. Mokiniai įvairius žmogaus ir gamtos tyrimus atlieka Kuršių marių pakrantėje, pievoje ar ambulatorijoje, eksperimentuoja pamokose.

Tėvų tarybos pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugiasi, kad mokykloje vyksta netradicinės pamokos. Tai suteikia mokiniams erdvės eksperimentuoti, mokytis praktiškai, o ne teoriškai, padeda jaustis laisviau, ugdo gebėjimą sisteminti informaciją, dirbti grupėse ir individualiai. „Gera mokyklos atmosfera suteikia mokiniams saugumo ir pasitikėjimo. Mokiniai tampa drąsesni ir laisvesni, aktyviai dalyvauja mokymosi procese“, – mano S. Kasparavičienė.

Kopia Sėkmės laiptais

Pradinio ugdymo, dailės, neformalaus švietimo mokytoja Asta Matvėjėvienė mano, kad mokykla yra ne tik darbo vieta, vaikai joje praleidžia didžiąją dienos dalį: „Man svarbu sukurti gerą mikroklimatą, kad mokiniai jaustųsi saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės.“ Ypač pasiteisino knygų skaitymas bet kurioje klasės vietoje, net po stalu, ant grindų, palapinėje, kurią vaikai pasistato patys.

Mokiniai įsitikina, kad skaitymas nėra baubas, bet smagus užsiėmimas. „Pabandome susikurti kitokią darbo vieta, pavyzdžiui, savo suolą paversti „automobiliu“. Mokinys važiuoja į Mokslą ir negali sudaryti spūsčių, kitiems trukdyti. Per pamokas naudojame Sėkmės lapus, padedančius sekti savo mokymosi rezultatus, taip pat Sėkmės laiptus, nustatančius, kiek per pamoką reikia išmokti“, – pasakoja A. Matvėjėvienė.

Psichologė Eglė Kelpšienė veda būrelį „Tapk lyderiu“, kurio metu žaidžiamas demokratiškas „šalies“ (t. y., mokyklos) valdymo žaidimas. „Imituojame Lietuvos valdžios struktūrą: prezidentūra, seimas, komitetai. Mokiniai ieško savo resursų ir savybių, kurias pritaikę gali užimti tam tikrą vaidmenį „mokyklos“ valdyme. Jie mokosi lyderiui būdingų savybių ir aktyviai dalyvauja mokyklos veiklos gyvenime“, – sako E. Kelpšienė.

Asm. arch./Keturių kartų mokytojai (buvę vienas kito mokiniai)
Asm. arch./Keturių kartų mokytojai (buvę vienas kito mokiniai)

Buvusi dešimtokė, dabar gimnazistė Ugnė Jankauskaitė teigia, kad mokymasis kitaip mokiniams suteikia daugiau savarankiškumo, ugdo atsakomybės jausmą. Mokinys pats turi atlikti savo darbus, o mokytojas yra jo padėjėjas. „Mes turime savo nuomonę ir siūlome idėjas pamokoms, dalyvaujame priimant sprendimus dėl ugdymo procesų ir taisyklių“, – sako U. Jankauskaitė.

Gimnazistė Ugnė Jankauskaitė teigia, kad mokymasis kitaip mokiniams suteikia daugiau savarankiškumo.

Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, specialistų pritraukimą į švietimo veiklą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:44
01:17
02:31

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min