Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujųjų mokslo metų pokyčiai: kas keisis mokiniams, jų tėvams ir mokytojams

Rugsėjo 1-oji Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rugsėjo 1-oji Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje
Šaltinis: 15min
1
A A

Prasidedantys naujieji mokslo metai žada nemažai pokyčių mokykloje. Griežtinama pamokų lankymo tvarka, siekiant kelti vaikų raštingumo lygį į lietuvių kalbos pamokas grąžinamas diktantas, kyla mokytojų algos.

Priešmokyklinis ugdymas tampa privalomas

Nuo šių mokslo metų į mokyklas ateinantys pirmokėliai privalės būti lankę priešmokyklinio ugdymo grupę ir jau įgavę raidžių ir skaičių pažinimo įgūdžių. Planuojama, kad į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti kiek daugiau kaip 30 tūkst. vaikų, puse šimto daugiau nei pernai.

Iki šiol ikimokyklinis ugdymas buvo neprivalomas. Tiesa, statistikos duomenimis, vis dėlto priešmokyklines grupes ir anksčiau lankė 98 proc. šešiamečių.

Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto, todėl per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai.

Privalomo vienerių metų trukmės priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti vaikams pasirengti mokyklai, nes tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didele dalimi priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Gali būti nustatytos lanksčios priešmokyklinio ugdymo grupės darbo valandos – 4, 6, 8, 10 ar 12 valandų per dieną, tačiau valstybė finansuoja tik 4 valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Kitą dalį dengia savivaldybė (jei ugdymo įstaiga yra savivaldybės) arba tėvai (jei įstaiga privati).

15min nuotr./Naujieji mokslo metai skaičiais
15min nuotr./Naujieji mokslo metai skaičiais

Mokysis pagal naują lietuvių kalbos programą

Nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto, todėl per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai.

5–10 klasėse grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip pat mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje. Siekiant ugdyti mokinių kūrybiškumą, programoje numatyta daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų – interviu, esė ir kt. – rašymo praktikos.

Į programą įtraukta meniniu požiūriu vertingiausia lietuvių klasikos ir šiuolaikinė literatūra, taip pat užsienio literatūros kūriniai, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat atsirado daugiau programinių kūrinių, kurie formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas Žirmūnų gimnazijoje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas Žirmūnų gimnazijoje

Griežčiau bus kontroliuojamas lankomumas

Žadama daugiau dėmesio skirti pamokų lankomumo kontrolei, kai pamokos praleidinėjamos be pateisinamos priežasties. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų.

Bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų.

„Europos Sąjungos valstybėse lankomumas yra didelė vertybė mokymo pasiekimams. Būti nušalintam nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą. Šioje vietoje reikia dar daug padirbėti ir mūsų pasikeitimas mąstyme turi būti visais lygiais – ir tėvų, ir vaikų, visų, kurie tik prisiliečia prie švietimo“, – yra sakiusi A.Pitrėnienė.

Duomenys rodo, kad mokiniui tenka nuo 30 iki 120 praleistų pamokų per mokslo metus, nemažai jų praleidžiama be pateisinamos priežasties, kai mokinys tiesiog pramiega pamoką ar iš jos pabėga. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iškėlė tikslą mažinti šiuos skaičius griežtinant mokinių lankomumo kontrolę.

VIDEO: Rugsėjo 1-osios skaičiai: kiek šiemet turime pirmokų ir studentų?

Didesnis dėmesys mokymo kokybei

Šiais metais prioritetu paskelbta mokymo kokybė. Tiesa, kol kas šiam siekiui įgyvendinti numatytas priemonių kompleksas skamba gana neapibrėžtai: individualios kiekvieno mokinio pažangos matavimas, mokytojo kvalifikacijos tobulinimo stiprinimas, pamokos veiksmingumo didinimas.

Taip pat, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir mažinti kokybinį atotrūkį tarp mokyklų, numatyta tikslinė parama mokykloms. Šiais metais ŠMM pradėjo projektą „Iniciatyva savivaldybėms“. Jo tikslas – profesionali pagalba mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemesni. Taip pat numatoma skelbti Pažangos skatinimo projektų konkursą, kuriame galės dalyvauti savivaldybės ir jų mokyklos ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti.

Šiemet atnaujinami 209 švietimo įstaigų pastatai ir 11 sporto aikštelių prie jų, numatytas 1 mln. eurų profesinių mokyklų bendrabučiams atnaujinti. Daugiau kaip 0,5 mln. eurų skirta mokytojų darbo vietoms kompiuterizuoti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokyklinis autobusiukas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokyklinis autobusiukas

Daugiau vaikų galės vykti geltonaisiais autobusiukais

Atokiuose rajonuose gyvenantiems moksleiviams vežti į mokyklas papildomai nupirkti 82 geltonieji autobusiukai. Kasdien jais į mokyklas vyksta beveik 22 tūkst. mokinių.

Atlyginimų koeficientai iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Mokinių vežimas geltonaisiais autobusiukais bus griežčiau reglamentuojamas. Nustatyta, kad mokyklinio autobuso sustojimo vietos parenkamos ten, kur yra nuolatinės maršrutinių autobusų stotelės, kelio neužstoja kliūtys, yra geras matomumas. Į mokyklą atvežtus mokinius rekomenduojama išleisti taip, kad jiems nereikėtų pereiti kelio. Nepatartina sudaryti maršrutų, kurių trukmė į vieną pusę yra ilgesnė kaip viena valanda.

Mokiniai turi būti instruktuoti, kaip elgtis, jeigu autobusas vėluoja ar neatvažiuoja. Jeigu patys mokiniai nuolat vėluoja į mokyklinį autobusą, vairuotojas turi apie tai pranešti už organizuotą mokinių vežimą mokykloje atsakingam asmeniui.

Didės mažiausiai uždirbusių mokytojų atlyginimas

Nuo šių mokslo metų didės dalies pedagogų algų koeficientai. Mokytojų algoms didinti papildomai skirta 8 mln. eurų.

Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d. minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Taigi pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą.

Auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą, ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, siekiant jų atlyginimus artinti prie bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio, 3 proc. didinami jų maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai.

Skaičiuojama, kad atlyginimų koeficientai iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Didėja profesinių mokyklų populiarumas

Šiemet moksleivius pasitiks 1185 mokyklos. Nors statistika rodo, kad moksleivių skaičius mažėja, per pastaruosius metus užsidarė tik 8 mokyklos. Beje, šiemet pirmokų laukiama netgi daugiau negu pernai, tačiau mažesnis abiturientų skaičius (atitinkamai 600 ir 700).

Nors bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjęs net 7200, teigiama, kad auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu.

73 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose. Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min