Mažas rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose – tik viena medalio pusė. Kita tendencija yra itin žemas jaunimo dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose lygis. Europos Komisijos atliktos porinkiminės 2009 m. Europos Parlamento rinkimų apklausos duomenimis, rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose didėjo su jų amžiumi nuo 29 proc. jauniausioje (18–24 metų amžiaus) iki 50 proc. 55 metų arba vyresnių respondentų grupėje. Jauniausios grupės rinkėjų aktyvumas visoje ES buvo 14 procentinių punktų mažesnis už bendrą rinkėjų aktyvumą. Lietuvoje apskritai fiksuojamas rekordiškai žemas ne tik bendras rinkėjų aktyvumas paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose 2009 m., kuris siekė 21 proc., tačiau ir pats žemiausias jaunimo, t.y. 18-24 metų amžiaus gyventojų, dalyvavimo šiuose rinkimuose lygis, kuris siekė vos 12 proc. Toks pat jis buvo dar ir Lenkijoje – visose kitose valstybėse 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose jaunimas dalyvavo aktyviau.
Nors jaunimo politika Lietuvoje įvardijama kaip viena iš prioritetinių valstybės sričių, o besimokančio jaunimo aktyvumo skatinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, jaunimo politinio dalyvavimo lygis išlieka pakankamai žemas
Siekiant išsiaiškinti jaunimo nenoro dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose priežastis, verta išsamiau paanalizuoti 2013 m. balandžio 2-14 d. visoje ES atlikto Flash Eurobarometro „Europos jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime“ apklausos duomenis[2]. Šio tyrimo metu apklausta 12 927 respondentų nuo 15 iki 30 metų amžiaus (Lietuvoje apklausta 500 respondentų, apklausa vyko 2013 m. balandžio 2-4 d.). Iš pradžių respondentų buvo paklausta, ar per pastaruosius 3 metus jie balsavo vietos, regioninio arba nacionalinio lygio rinkimuose. Jei tuo metu jie neturėjo balsavimo teisės, prašyta tai nurodyti. Lietuvoje, palyginus su ES vidurkiu, kuris siekė 56 proc., teigė balsavę mažiau nei pusė, t.y. 48 proc. visų respondentų. Lietuvos atveju nebalsavusiųjų buvo net 32 proc., o teigusiųjų, kad tuomet dar neturėjo teisės balsuoti – 20 proc. Visoje ES rinkimuose teigė nebalsavę 21 proc. respondentų, o 23% tuomet neturėjo teisės balsuoti. Šie duomenys, palyginus juos su 2011 m. užduotu analogišku klausimu Flash Eurobarometro apklausoje “Judus jaunimas”, rodo jaunimo balsavimo rinkimuose mažėjimo tendenciją – tuomet balsavę teigė 62% respondentų, 16 proc. nebalsavo, o 21 proc. nebuvo sulaukę amžiaus, leidžiančio balsuoti. 2013 m. duomenimis š visų, kurie turėjo balsavimo teisę, balsavo 73% respondentų, o 2011 m. šis skaičius siekė 79%.
Lietuvoje teigusiųjų, kad balsuos ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose, buvo 6 procentais mažiau lyginant su visos ES respondentais.
2013 m. atliktos Flash Eurobarometro „Europos jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime“ apklausoje respondentų buvo klausta, kiek tikėtina, nurodant dešimties balų skalėje, jog jie balsuos kituose rinkimuose į Europos Parlamentą 2014 m. Beveik du trečdaliai, t.y. 64 proc. visose ES šalyse apklaustų respondentų teigė, kad jie ketina balsuoti rinkimuose. Kad nėra tikėtina, jog jie balsuos ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose, atsakė 35 proc. respondentų. Lietuvoje teigusiųjų, kad balsuos ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose, buvo 6 procentais mažiau lyginant su visos ES respondentais. Tokia pati situacija buvo Slovakijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje.
Siekiant nustatyti jaunimo informuotumą apie tai, kaip renkami Europos Parlamento nariai, respondentų buvo paprašyta atsakyti, ar teiginys, jog Europos Parlamento narius tiesiogiai renka kiekvienos ES valstybės narės piliečiai, yra teisingas ar klaidingas. Lietuvoje teisingai atsakiusiųjų buvo daugiau nei du trečdaliai – t.y. net 70 proc. visų šalies respondentų, kai tuo tarpu į šį klausią teisingai atsakyti sugebėjo tik mažiau nei pusė, t.y. 47 proc., visose ES šalyse apklaustų respondentų. Įdomu tai, kad naujai į ES įstojusiose šalyse (2004 ir 2007 m. plėtros etapais), taigi ir Lietuvoje, žinių lygis apie Europos Parlamento rinkimus yra aukštesnis nei senosiose ES šalyse narėse (ES15) – naujosiose ES šalyse narėse į klausimą teisingai atsakė 55 proc. respondentų, o ES15 – tik 45 proc. Džiugina tai, kad būtent Lietuvoje buvo daugiausiai respondentų, teisingai atsakiusių į šį klausimą – net 70 proc. Toliau pagal teisingai atsakinusiųjų skaičių šalys rikiuojasi taip: 66 proc. Maltoje ir Rumunijoje, 65 proc. Airijoje ir 61 proc. Slovėnijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje. Mažiausiai informuoto jaunimo, kaip renkamas Europos Parlamentas, buvo Nyderlanduose (32 proc.), Čekijos Respublikoje (32 proc.) ir Vokietijoje (35proc.). Daugiausiai žinančių teisingą atsakymą buvo 15-19 metų respondentų amžiaus grupėje – teisingą atsakymą žinojo kas antras šios grupės respondentas, tad galima teigti, kad mokyklinio amžiaus respondentai yra labiausiai informuoti, kaip renkamas Europos Parlementas.
Tų respondentų, kurie nurodė balsuosią Europos Parlamento rinkimuose, buvo teirautasi, kokios priežastys skatina balsuoti šiuose rinkimuose. Lietuvoje svarbiausia priežastis, dėl kurios jaunimas balsuoja Europos Parlamento rinkimuose, yra įsitikinimas, kad Europa ir rinkimai į Europos Parlamentą yra svarbūs dalykai – tam pritarė net 95 proc. apklausto Lietuvos jaunimo. Visose ES šalyse bendrai šiam teiginiui pritarė 90 proc. respondentų. Apskritai tik Maltoje šiam teiginiui pritariančiųjų buvo vienu procentiniu punktu daugiau nei Lietuvoje. Pagrindine priežastimi, dėl kurios verta dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, visos ES jaunimui atrodo įsitikinimas, kad demokratija yra svarbus dalykas – tam pritarė 94 proc. visų respondentų. Lietuvoje šiam teiginiui pritarė vos kiek mažiau respondentų, t.y. 92 proc. Mažiausiai Lietuvos respondentų kaip priežastį balsuoti Europos Parlamento rinkimuose nurodė tai, kad jie visada balsuoja – tam pritarė 52 proc. apklaustųjų. Lietuvoje mažiausiai respondentų pasirinko šią priežastį lyginant su kitomis ES valstybėmis. Bendrai visoje ES šią priežastį balsuoti Europos Parlamento rinkimuose įvardijo gerokai daugiau respondentų – net 70 proc. Visose ES šalyse apklaustų respondentų rečiausiai nurodyta priežastis balsuoti Europos Parlamento rinkimuose buvo tai, jog juos apskritai domina politika arba rinkimai – tam pritarė 65 proc. visų respondentų. Lygiai toks pats skaičius respondentų šią priežastį paminėjo ir Lietuvoje. Įdomu ir džiugina ir tai, jog Lietuva yra viena iš trijų valstybių, kurioje jaunimo, teigiančio, kad balsuoti Europos Parlamento rinkimuose reikia, nes tai yra moralinė pareiga, yra daugiausiai – šią priežastį nurodo net 81 proc. Lietuvos respondentų. Daugiau tokių respondentų yra tik Italijoje ir Maltoje – atitinkamai 88 ir 85 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis yra 72 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek visoje ES, svarbiausia priežastis, dėl kurios jaunimas nebalsuoja Europos Parlamento rinkimuose – įsitikinimas, kad jų balsas nieko nepakeis
Tų respondentų, kurie nurodė neketinantys balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, buvo teirautasi, kokios priežastys skatina neiti į šiuos rinkimus. Tiek Lietuvoje, tiek visoje ES, svarbiausia priežastis, dėl kurios jaunimas nebalsuoja Europos Parlamento rinkimuose – įsitikinimas, kad jų balsas nieko nepakeis – tam pritarė daugiau nei du trečdaliai respondentų, t.y. 72 proc. apklausto Lietuvos jaunimo. Visose ES šalyse bendrai tam pritarė 64 proc. respondentų. Svarbu paminėti tai, jog Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuriose yra daugiausiai šią priežastį nebalsuoti nurodančio jaunimo – dažniau ją nurodė tik Bulgarijos ir Graikijos jaunimas, tiek pat dažnai rinkosi Belgijos respondentai. Mažiausiai tiek Lietuvos, tiek ir visos ES respondentų kaip priežastį nebalsuoti Europos Parlamento rinkimuose rinkosi tai, jog jie yra prieš Europą, Europos sąjungą - tam pritarė mažiau nei penktadalis, t.y. 18 proc., respondentų.
Naujosiose ES šalyse narėse (58 proc.) yra daugiau nebalsuojančiųjų, nes jų nedomina europinė politika ir rinkimai, nei senosiose ES šalyse (52 proc.). Naujosiose ES šalyse narėse šalyse (54 proc.) nei senosiose ES šalyse (45 proc.) taip pat yra daugiau ir tokių, kurie nebalsuoja, nes jų apskritai nedomina politika arba rinkimai. Tačiau ES15 (39 proc.) nei naujosiose ES šalyse narėse (31 proc.) yra daugiau tokių, kurie teigia nebalsuoją Europos Parlamento rinkimuose, nes jie apskritai niekada nebalsuoja. Tačiau šiuo atveju Lietuvos atvejis neatitinka naujųjų ES šalių narių, nes Lietuva yra viena iš tų valstybių, kurioje daugiausiai respondentų nurodo šią nebalsavimo priežastį – t.y beveik pusė (48%) respondentų. Daugiau šią priežastį pasirinkusiųjų yra tik Jungtinėje Karalystėje (53 proc.). Rečiausiai šią priežastį nurodė Kipro (22 proc.), Maltos (19 proc.) ir Belgijos (15 proc.) jaunimas.
Nors jaunimo politika Lietuvoje įvardijama kaip viena iš prioritetinių valstybės sričių, o besimokančio jaunimo aktyvumo skatinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, jaunimo politinio dalyvavimo lygis išlieka pakankamai žemas. Natūraliai kyla klausimas, ar jaunimas ateis balsuoti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir išreikš savo valią, o gal paprasčiausiai užmirš atlikti savo pilietinę pareigą ar tiesiog nematys prasmės pasinaudoti šia jiems suteikta teise? Kaip keisti jaunimo įsitikinimą, kad jų balsas rinkimuose nieko nepakeis – misija (ne)įmanoma Lietuvos politikams?
[1] Žr tyrimų ataskaitas: angliškai - http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_375_en.pdf, lietuviškai - http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_375_fact_lt_lt.pdf.
[2] http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_375_en.pdf.
