Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 23d. 09:38

Po mėnesio 7 Europos šalių restoranuose mokiniai surengė „tarptautinį“ furšetą

„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - Italijoje stažuotę atlikę mokiniai
Marijaus Vaisėtos nuotr. / „Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - Italijoje stažuotę atlikę mokiniai

Karštą gegužės popietę Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos holas tapo didžiule pokylių sale – čia galėjai paragauti tiek makaronų su krevetėmis ir pistacijų trupiniais, tiek eklerų su citrinų kremu, pyragaičių su dilgėlių ir šoninės įdaru ar mėsos kukulių, apipiltu tzatziki padažu. Iš „Erasmus+“ stažuočių septyniose Europos šalyse grįžę studentai bendramoksliams, tėvams, mokytojams ir kitų profesinių mokyklų mokiniams demonstravo, kokius įgūdžius parsivežė, o šios mokyklos absolventai viliojo čia pat pretenduoti į darbus Kipre visam vasaros sezonui.

Vokietijos sandėliuose dirbęs Matas: vokiečių darbštumas atsiranda iš pagarbos

Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungos narė, o „Erasmus+“ programa Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje vykdoma jau 13 metų. Šiemet pusšimtis šios mokyklos moksleivių, daugiausia būsimi virėjai, konditeriai bei padavėjai-barmenai aplankė 7 Europos šalis ir dirbo stambiuose viešbučiuose bei restoranuose.

Gegužės 21-ą dieną moksleiviai pristatė vaizdo klipus su savo įspūdžiais iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kipro, Danijos ir Latvijos.

Italijoje viešėjusi ir dirbusi Inga teigė, kad savo darbe jai tikrai norėsis siekti italų lygio – tokių įrankių ir tokio produktų saugojimo, apdirbimo, koks taikomas šioje šalyje.

Nors dauguma mokinių išvyko dirbti padavėjais, virėjais ar konditeriais, grupelė vaikinų į Duisburgo miestą Vokietijoje vyko išbandyti būsimos logisto ekspeditoriaus profesijos. Jie pateko į didžiulius sandėlius. Šioje komandoje buvęs Matas iki šiol neatsistebi, kaip pagarbiai su savo darbuotojais bendrauja vokiečių darbdaviai.

„Vokiečiai laikomi darbščiais, tačiau darbštumas, manau, atsiranda iš tos pagarbos tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyve visi – kaip draugai: bendrauja po darbo, nuolat susitinka poilsio kambaryje. Mes irgi galėtume taip šiltai bendrauti tiek darbe, tiek mokykloje“, – vylėsi Matas.

Prancūzijoje egzistuoja kalbos barjeras – tiesiog nelabai supranti, ko nori darbdavys. Tačiau taip gali išbandyti save šiek tiek ekstremalesnėje situacijoje.

„Pabuvus „Erasmus+“ stažuotėje, manau, didesnė tikimybė, kad darbdavys atkreips į tave dėmesį, kai ieškosi darbo. Beje, „Erasmus+“ programa šiemet skyrė dosnų finansavimą, tad jei svečioje šalyje labai neišlaidausit, gal dar ir „į pliusą“ išeisite“, – salę prajuokino iš stažuotės Vokietijoje grįžęs Karolis.

Prancūzai savo virtuvės paslaptis išduoda tik kalbantiems jų kalba

Italijoje viešėjusiai Godai ir jos komandai teko ruošti midijas, kitas egzotiškas jūros gėrybes.

„Dirbome žuvies restorane, jie viską gamina su jūros gėrybėmis. Buvo sudėtinga priprasti prie aplinkos, kalbos – nes jie nekalba angliškai, tačiau vis tiek patiko gaminti kartu su patyrusiais virtuvės šefais. Teko pamarinuoti žuvį, paruošti citrinų sulčių marinatą. Kokį receptą parsivežėme? Manau, kad makaronus su midijomis“, – sakė Italijoje stažuotę turėjusi mergina.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /Programos „Erasmus+“ stažuotėse išmoktų gaminti patiekalų furšetas.
Marijaus Vaisėtos nuotr. /Programos „Erasmus+“ stažuotėse išmoktų gaminti patiekalų furšetas.

Strasbūro viešbučio restorane dirbusi Veronika džiaugiasi, jog stažuotė leido išbandyti save ir „pasitikrinti“ profesiją. Mergina dar nėra visiškai tikra, ar ateityje dirbs restorano virtuvėje, tačiau šypsodamasi juokauja, kad „gaminti gyvenime vis tiek prireiks“.

„Prancūzijoje egzistuoja kalbos barjeras – tiesiog nelabai supranti, ko nori darbdavys. Tačiau taip gali išbandyti save šiek tiek ekstremalesnėje situacijoje. Daugiausia dirbau su salotomis, užkandžiais. Dalis dalykų buvo žinoma, dalis – nauja, pavyzdžiui, ragauji lyg ir įprastą padažą ir atskiri kažkokį papildomą poskonį. Tiesa, prancūzai, kadangi nekalbi jų kalba, nelabai nori tau pasakyti, ką papildomo į tą padažą įdėjo. Dėl to šiek tiek gaila, žinote, manau, kad mokydamasis kulinarijos turi bent šiek tiek pramokti ir prancūzų kalbos. Juk prancūzų virtuvė – visų virtuvių „motina‘“, – šypsojosi Veronika.

Pirmosios stažuotės metu supratau, ko noriu, o antrosios – ko reikia tam, kad pasiekčiau, ko noriu.

Kipre stažavęsis Marius dirbo keturių žvaigždučių viešbutyje. Vaikinas džiaugiasi per mėnesį ragavęs tiek virėjo, tiek padavėjo „duonos“.

„Ką parsivežiau? Man pačiam labai patinka tzatziki padažas. Todėl jį išmokau gerai gaminti ir šį receptą parsivežiau. Labai patiko Kipro kraštovaizdis ir žmonės – jie labai rūpestingi! Visi nuolat klausia „Ar viskas gerai?“. Per mėnesį turėjome pakankamai laisvo laiko, gyvenome viešbutyje, maudėmės jūroje“, – prisimena Marius.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - Kipro restorane dirbusi komanda
Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - Kipro restorane dirbusi komanda

Latviai neleido „jaustis kaip namie“

Jungtinėje Karalystėje, Londone lankęsis Andrius Matižonokas ne tik stažavosi, tačiau ir dalyvavo tarptautiniame AEHT (Europos viešbučių ir turizmo mokyklų) konkurse Olandijoje.

„Konkursai yra naudingas dalykas, nes gauni patirties iš kitų žmonių. Konkurso dalyviai demonstruoja savo didžiausią potencialą ir net jei atvyksti be idėjos, gali daugybę jų pasisemti iš kitų. Verta dalyvauti, nesvarbu, ar laimėsi. Anksčiau buvau stažuotėje Prancūzijoje, iš tiesų buvo sunku susikalbėti. Tuo metu Londone jaučiausi kaip namie“, – sako Andrius.

Stažuotės metu gali pasitikrinti, ar ši profesija – tikrai tau. Mus išmokė pasitikėti savimi ir bandyti.

Atrodo, apie kaimynus žinome daugiausia, tačiau Latvijoje stažuotę turėjusi Jana teigė, kad šioje šalyje taip pat išmoko daug naujo.

„Pastebėjau, kad Latvijoje mažiau patiekalų su bulvėmis, daug kremų gamina su želatina ir latviai naudoja daug maskarponės sūrio. Viskas buvo labai skanu ir žmonės malonūs“, – sakė mergina.

Taip pat Latvijoje dirbusi Jurgita, stažavosi restorane. Labiausiai jai patiko, kad restorano ir virtuvės vadovai neleido „jaustis kaip namie“.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - tarptautinis furšetas
Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - tarptautinis furšetas

„Tau iškart duoda užduotis kaip darbuotojui, kaip suaugusiam žmogui, neišskiria. Dažniausiai ruošdavome produktus kitai dienai, prieš banketus gamindavome hamburgerius, pyragėlius, kruasanus su lašiša. Lankytojų užplūsdavo pakankamai daug“, – prisiminė Jurgita. Jai įspūdį padarė Latvijos miestų tvarka, mažiau rūkantys ir labiau paslaugūs žmonės.

Stažuotė patikrina, ar tikrai eini teisingu keliu ir suteikia pasitikėjimo savimi

Danijoje apsilankiusi Diana pastebėjo, kad šios šalies gyventojai mėgaujasi įvairių rūšių bandelėmis. Ir vis tik vietines nurungia prancūziškieji kruasanai.

Danijoje taip pat mėnesį pagal „Erasmus+“ programą dirbęs Simonas sakė, kad šios stažuotės metu supranti, jog net pagal sudėtingiausiai skambantį receptą iš tiesų nėra taip sudėtinga pagaminti patiekalą.

„Stažuotės metu gali pasitikrinti, ar ši profesija – tikrai tau. Mus išmokė pasitikėti savimi ir bandyti“, – sakė Simonas Navasaitis.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas. Iš kairės - Simonas Navasaitis, Rokas Atas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius
Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas. Iš kairės - Simonas Navasaitis, Rokas Atas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius

Jo komandos narys Rokas Atas prisipažino į stažuotę Danijoje išvykęs kiek netikėtai, neplanuotai.

„Tačiau čia gali tobulėti ne tik profesijos prasme, bet ir psichologiškai“, – sakė R.Atas.

Renginyje apsilankė ir mokyklos absolventas Ramutis Stražinskas, šiuo metu dirbantis didžiulį restoranų ir kavinių tinklą valdančiame tinkle Kipre. Kol mokėsi virėjo specialybės, jis pats buvo išvykęs stažuotis pagal „Erasmus+“ programą į Jungtinę Karalystę.

„Pirmosios stažuotės metu supratau, ko noriu, o antrosios – ko reikia tam, kad pasiekčiau, ko noriu. Tačiau kas tai bus konkrečiai – pamatysite ateityje. Į Kiprą dirbti jau pakviečiau kelis pažįstamus. Mano vadovas sako, kad jam patinka lietuviai, tad visi, kas domitės darbu Kipre – kreipkitės“, – ragino R.Stražinskas.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - vaišina Danijoje stažuotę turėjusios merginos
Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas - vaišina Danijoje stažuotę turėjusios merginos

Jaunuolių pasitikėjimas spindėjo pristatant iš kiekvienos šalies parsivežtus unikalius receptus, pristatant juos besirenkantiems, ką gausiame tarptautiniame furšete paragauti.

Nuo kitų mokslo metų Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla planuoja priimti ir 9 klases baigusius moksleivius. Net ir būdami tokio jauno amžiaus, pasak projekto koordinatorės Ramunės Vadeikytės, jie galės stažuotis kai kuriose šalyse pagal „Erasmus+“ programą.

Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas Vilniaus turizmo ir paslaugų verslo mokykloje
Marijaus Vaisėtos nuotr. /„Erasmus+“ stažuočių patirties pristatymas Vilniaus turizmo ir paslaugų verslo mokykloje

Straipsnis finansuojamas iš „Erasmus+ KA1“ besimokančiųjų ir personalo mobilumo profesiniame mokyme projekto „Užsienyje įgytą patirtį pritaikyk Lietuvoje“ Nr. 2018-1-LT01-KA116-046788 lėšų.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

01:48
02:12
39:35

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min