Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 11:04

Prezidentas siūlo ankstinti pradinį ir priešmokyklinį ugdymą

Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda sako kitą savaitę siūlysiantis Seimui įvesti privalomą ugdymą darželinukams iš socialinės rizikos šeimų, ankstinti pradinį ir priešmokyklinį ugdymą vieneriais metais. Įprastai priešmokyklinis ugdymas pradedamas vaikams nuo 6 metų, pradinis – nuo 7.

„Manau, kad šita iniciatyva prasminga ir reikalinga, kadangi įvairūs tyrimai, o ir praktiniai stebėjimai, rodo, kad kuo vaikučiai auga ir gauna ikimokyklinį ugdymą anksčiau, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, ir po to mažiau spragų tenka lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu prezidentūroje dėstė G.Nausėda.

Jis teigė, jog septyniolikoje valstybių pradinis ugdymas pradedamas nuo 6 metų, aštuoniose – nuo 7 metų, trijose – nuo penkerių, vienoje – nuo ketverių metų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Lietuva yra tarp tų valstybių, kur pradinis ugdymas prasideda gana vėlai“, – tikino šalies vadovas.

Daliai vaikų – privalomas ikimokyklinis ugdymas

Net ir paankstinus pradinį ugdymą, vaikai, kurie integruotųsi sunkiau, priešmokyklinį ugdymą galėtų tęsti dvejus metus, tikino prezidentas. Tokiu atveju pradinę mokyklą jie imtų lankyti septynerių metų.

G.Nausėdai atitarė jo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė: „Tą sistemą taikytume lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus. Jei mokytojai mato, kad vaikui, nuo penkerių metų pradėjus eiti į nulinę klasę, vienerių metų yra per mažai, tai sudaroma galimybė priešmokykliniame ugdyme jam būti dvejus metus ir pradėti eiti į mokyklą taip, kaip yra dabar – nuo septynerių metų.“

Pasak patarėjos, siekiama, kad vaikai anksčiau pradėtų mokytis nuo 2022-ųjų.

Prezidentūra, anot G.Nausėdos, taip pat sieks ikimokyklinį ugdymą priartinti prie socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, kurių – apie 4,5 tūkst. Trečdalis jų, G.Nausėdos teigimu, nelanko ikimokyklinio ugdymo užsiėmimų, o ir kitų ugdymas esą finansuojamas nepakankamai.

„Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, deja, negali visa apimtimi naudotis ikimokykliniu ugdymu dėl labai subjektyvių ir objektyvių priežasčių“, – dėstė prezidentas, pridurdamas, jog tam reikia skirti daugiau finansinių resursų.

„Mes paskaičiavome, kad norint jog jie gautų privalomą ikimokyklinį ugdymą – jis taptų privalomas, – reikėtų maždaug 9 mln. eurų ir tai yra ta suma, kurią mūsų valstybės biudžetas tikrai yra pajėgus prisiimti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, jog įstatymo projektą dėl to Seimui pateiks jau kitą savaitę.

J.Karpavičienė tikino, jog socialinės rizikos šeimų vaikai darželį privalomai turėtų lankyti nuo trejų iki penkerių metų.

Dabar galiojantis Švietimo įstatymas numato, jog privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikui gali būti nustatytas tam tikrais atvejais švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Pagal įstatymą, pradinis ugdymas pradedamas teikti 7 metų, priešmokyklinis ugdymas – 6 metų sulaukusiems vaikams. Tiesa, tėvų sprendimu, mokytis gali ir penkerių metų amžiaus atžalos.

Pasiūlymai biudžetui

Be galo neteisinga, pasak G.Nausėdos, tai, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra nepriimami į bendras mokyklas, nes tos mokyklos tam nepasirengusios – stokoja technikos, o specialistai – įgūdžių.

Siekiant tai ištaisyti, bendrojo lavinimo įstaigose, prezidento teigimu, turėtų rastis papildomi 6 tūkst. specialiųjų pedagogų arba mokytojų pagalbininkų etatų. Tai esą kainuotų apie 35 mln. eurų per vienerius metus.

Be kita ko artimiausiu metu, prezidento įsitikinimu, turėtų augti finansavimas mokslo plėtros ir tiriamajai veiklai.

„Mokslo plėtros ir tiriamajai veiklai skiriama tik 0,9 proc. BVP, iš jų 0,3 proc. BVP skiriama iš biudžeto. Manome, kad šis skaičius per artimiausius metus turi bent padvigubėti, tai yra, pasiekti 2 proc. BVP, iš kurių 1 proc. BVP būtų skiriamas iš valstybės biudžeto“, – teigė G.Nausėda.

Prasidedant naujiems mokslo metams, prezidentas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigė besitikintis noro aiškinti, kaip atrodys tie naujieji mokslo metai besitęsiant COVID-19 pandemijai.

Aš manau, kad ponas A.Monkevičius dar turi puikią progą skambiai pabaigti savo kadenciją.

„Aš manau, kad ponas A.Monkevičius dar turi puikią progą skambiai pabaigti savo kadenciją. Skambiai – norėtųsi, kad tai būtų gerąja to žodžio prasme. Pagrindinis tikslas, kuris keliamas šiam ministrui, yra tai, kad mokslo metams turi būsi pasiruošta, mokyklos turi aiškiai žinoti, ką daryti ir čia reikalingi sutartiniai tiek pono A.Monkevčiaus, tiek A.Verygos veiksmai“, – dėstė G.Nausėda.

Anksčiau prezidentas teigė, jog reikalavimus dėl mokslo metų pradžios buvo galima pateikti anksčiau – mokyklos būtų turėję daugiau laiko pasiruošti.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Video

01:24
01:08:38
13:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min