Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 30d. 10:08 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 30d. 11:21

Siūlymą dėl partijų susitarimo numatyti didesnes algas mokytojai sieja su artėjančiais rinkimais

Švietimo ministerijoje antrą naktį nakvoja mokytojai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Švietimo ministerijoje antrą naktį nakvoja mokytojai

Ketvirtadienį neradus konsensuso dėl etatinio modelio apmokėjimo tobulinimo, streikuojantys mokytojai antrą naktį praleido Švietimo ir mokslo ministerijoje – ruošiamasi mitingui. Pedagogai derybų metu iškeltą siūlymą inicijuoti partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo sieja su artėjančiais Seimo rinkimais ir vadina tai pažadais. Partijos idėją susitarti dėl švietimo finansavimo palaiko.

„Naktis buvo rami, atsigulėm ir miegojom. Grindys kietos“, – penktadienio rytą 15min teigė mokytoja Vilija Malinauskienė.

Ji tikino ministerijoje likusi, nes ketvirtadienį derybos „pakrypo visai ne į tą pusę, kurios tikėtasi, ir nieko konstruktyvaus nebuvo nutarta“.

Pedagogė, besirengianti dalyvauti planuojamame mitinge, teigė jo metu bandysianti pasakyti, kad streikuojančiųjų – ne vienas procentas.

„Ir ne trys. Tik ne visi gal drįsta, ne visi gali streikuoti“, – tvirtino ji.

„Deklaruojama, kad streikuoja trys procentai, o 96–97 dirba ir jiems viskas gerai. Taip nėra.

Kiek kalbėjau su kolegomis, negirdėjau nė vieno, kuris sakytų: vau, tu žinai, atėjo etatinis, ir kad alga šiek tiek padidėjo, ir apmokama už visus darbus. Nieko panašaus. Arba žmonės verkia kamputy, arba yra tokie, kurie jau nebedrįsta nieko pasakyti. Sako, man keleri metai liko iki pensijos, bijau šnekėt. Aišku, gal yra labai maža dalis ir tokių žmonių, kurie įpratę slėptis už nugaros“, – kalbėjo kita pedagogė Raimonda Tuskienė.

Deklaruojama, kad streikuoja trys procentai, o 96–97 dirba ir jiems viskas gerai. Taip nėra.

Mokytoja: yra baimė, kad liksi be nieko

Pasiteiravus, ar mokytojai iš tikrųjų bijo streikuoti, V.Malinauskienė tik patvirtino: „Kad ir kaip keista, [baimė] yra. Viduje žmogus turi būti laisvas.“

„Mes tai drąsios“, – pridūrė R.Tuskienė.

Mes tai drąsios.

„Bijo, kadangi mums nemokės už tą streiką. Žmonės įsipareigoję bankams. Bankui nepasakysi: palauk kito mėnesio. Yra vaikai, kuriuos tėvai prižiūri. Ir ta baimė, kad liksi visiškai be nieko, labai didelė“, – kolegėms pritarė mokytoja Sonata Juzėnienė.

R.Tuskienė aiškino, kad streiko kontekste per daug akcentuojami pinigai. Pedagogams, anot jos, tenka daryti darbus, kurių neturėtų, užsiimti popierizmu.

„Mano vertė turėtų būti skaičiuojama pagal tai, kokie mano santykiai su tėvais, su vaikais, kiek aš juos stumiu į priekį ir kiek jie nori būti žingeidūs. Dabar kol kas mes kalbame apie tai, kur užsidėsiu varnelę, kokiu įstatymu pagrįsiu, kad organizavau šventę. Grubiai kalbant, mes negalim už mokytojo algą apskaitininko nusisamdyt“, – komentavo ji.

„Nuvertinta pamoka. Ne pamoka mokykloj tapo svarbiausia“, – atitarė V.Malinauskienė.

„Netikim pažadais“

S.Juzėnienė aiškino, kad mokytojai streikuoja dėl „visų sukilusių skaudulių“.

„Mes jau dabar jaučiamės taip, kad aš – ne mokytojas, kuris turi pasiruošti pamokai, vaikui nešti žinią ir mokslą, ir šviesą. O tas žmogus, kuris kažką pildo, kažkur padeda varnelę“, – dėstė ji.

Pasiteiravus, kaip vertina ketvirtadienį derybų metu išsakytą siūlymą inicijuoti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų, mokytojos buvo skeptiškos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Švietimo ministerijoje antrą naktį nakvoja mokytojai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Švietimo ministerijoje antrą naktį nakvoja mokytojai

„Mes pažadų esame daug girdėję, netikim pažadais“, – teigė V.Malinauskienė.

R.Tuskienės įsitikinimu, toks politikų siūlymas susijęs su 2020 metais vyksiančiais Seimo rinkimais.

„Mes niekuo neįsipareigojom. Suprantate, kuo žaidžia? Ar mes tie pažadais penimi žmonės, turim džiaugtis? Mums tik žadama“, – kalbėjo mokytoja

„2020 metais keičiasi Seimas. Tai ateis naujas Seimas, ateis naujos pataisos. [Sakys], kas žadėjo, tegu moka“, – jai atitarė V.Malinauskienė.

Derybos buvo atidėtos

Ketvirtadienį dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio derėjęsi Vyriausybės ir švietimo profsąjungų atstovai galutinio sutarimo nerado – derybos buvo atidėtos.

Diskusijų metu premjero patarėja švietimo ir mokslo klausimais iškėlė idėją parengti politinių partijų susitarimą dėl pedagogų algų kėlimo. 2020 metais.

Streiką Lietuvos ugdymo įstaigose paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas derybų metu reikalavo, kad algos penktadaliu mokytojams didėtų jau kitąmet.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Andrius Navickas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Andrius Navickas

Vyriausybė tokio reikalavimo įgyvendinti neketina, nurodydama, kad nėra finansinių galimybių – valstybei tai kainuotų papildomus 130 mln. eurų.

„Finansinių galimybių neadekvatiems sprendimams šiandien nėra“, – ketvirtadienį vakare kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Vyriausybė kviečiasi mokytojų profsąjungas

Vyriausybė pirmadienį rengia posėdį, kur svarstys biudžeto projektą ir su profsąjungomis aptars jų reikalavimus tobulinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį bei didinti pedagogų algas, skelbia BNS.

„Kartu su biudžeto projektu Vyriausybės posėdyje aptarsime ir visus pedagogų profesinių sąjungų siūlymus. Ministrų kabinetas visų pirma atsižvelgs į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus. Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas premjeras Saulius Skvernelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą, kitąmet švietimo finansavimas augs 185 mln. eurų.

Pasak ministro pirmininko, derybose turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.

Atnaujinta 11:21 val.

Konservatoriai palaiko idėją dėl partijų susitarimo

Opozicijai priklausantys konservatoriai tikina, kad mokytojų reikalavimus padidinti atlyginimus Vyriausybė ir Seimo dauguma gali patenkinti iš karto po Naujų metų.

„Jau kitą savaitę Seime reikia priimti sprendimą, kad visa Seimo patvirtinta mokesčių reforma, bus pradėta įgyvendinti ne nuo 2019 m. sausio 1 d., o metais vėliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Tai leistų kitų metų biudžete turėti papildomai 325 mln. eurų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio.

Šias lėšas būtų galima neatidėliojant protingai paskirstyti: 200 mln. eurų mokytojų atlyginimų 20 proc. didinimui ir kitiems švietimo reikalams, 125 mln. – regionų savivaldybėms papildomai finansuoti, nes net 48 savivaldybių biudžetai kitiems metams suplanuoti mažesni nei šiais metais“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Kubilius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Kubilius

Jo skaičiavimais, tam, kad kitais metais būtų galima mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., iš viso reikia papildomų 108 mln. eurų.

„Vyriausybė pateiktame biudžeto projekte numatė tam skirti tik 49 mln. eurų. Taigi papildomai šiam tikslui įgyvendinti reikia surasti 59 mln. eurų. Kaip sakiau – nebūtų sunku surasti ne tik reikalingus 59 mln., bet ir visus 200 mln. eurų“, – dėsto A.Kubilius.

Politiko tikinimu, „tereikia, kad valdantieji tokiam pasiūlymui pritartų ir be jokio partijų susitarimo tai būtų galima įgyvendinti jau 2019 metais“.

„Tačiau, jeigu Premjerui būtinai reikia, galime net ir tokį susitarimą pasirašyti. Kad tik mokytojai galėtų pagaliau grįžti prie darbo“, – pridūrė A.Kubilius.

Paramą susitarimo idėjai išreiškė ir kitos parlamentinės partijos. Apie tai daugiau – čia.

Streikas tęsiasi

Ketvirtadienį derybų dalyviams iš esmės pavyko sutarti dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Koeficientų didinimas buvo pirmas klausimų, kuriems reikia papildomų asignavimų, pakete.

Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

Streikas Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi beveik tris savaites. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, penktadienį nedirba 71 švietimo įstaigos mokytojai.

Streiką paskelbusi LŠDPS reikalauja:

  • įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
  • mažinti mokinių skaičių klasėse;
  • turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
  • valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
  • ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.

Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.

Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min