Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 6d. 17:10

Apsipirkimas be plastiko – Lietuvoje tai siūlo vos kelios prekybos vietos

„Naturalia“ parduotuvė
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Parduotuvė „Naturalia“ Vilniuje

Pasaulyje plinta judėjimas „be atliekų“ („zero waste“) skatinantis visų pirma įsigyti maisto produktus nesupakuotus, susidėti juos į daugkartinius maišelius, kruopas ar riešutus – į stiklainius. Šio judėjimo „mama“ – JAV gyvenanti prancūzė Bea Johnson, išleidusi knygą „Gyvenimas be atliekų“. Moteris joje moko, kaip visai savaitei įsigyti „palaidų“ produktų. Tačiau ar įmanoma nors retkarčiais taip apsipirkti Lietuvoje? Vilniuje radome vos kelias tokią galimybę siūlančias parduotuves.

Vienetais pardavinėja net koldūnus

Nedidelė parduotuvėlė „Alpana Unpacked“ įsikūrusi Antakalnyje. Čia gausu ne tik į dėžes sukrautų vaisių ir daržovių, tačiau ir vertikaliose talpose supiltų įvairių rieštutų, kruopų. Ši parduotuvė – Anos ir jos vyro Alpaslan Gezer šeimos verslas. Šeima iki tol užsiėmė didmenine ekologiškų produktų prekyba.

„Norėjome išplėsti savo veiklą ir turėti fizinę parduotuvę, parduoti produktus galutiniams vartotojams. Tačiau nesinorėjo tos tradicinės koncepcijos, kai ekologiški produktai stovi lentynose supakuoti ir dar kartą supakuoti. Pamatėme, kad Europoje atsiranda tokia „grįžimo į praeitį“ tendencija – nes juk maždaug prieš 40-50 metų į parduotuves turėjai neštis savo maišelį arba viską supakuodavo į popierių“, – sako A.Gezer.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ana Gezer
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ana Gezer

Parduotuvės savininkę žavi dar du nesupakuotų produktų pliusai: juos gali apžiūrėti, pauostyti ir įsidėti tik tiek, kiek tam kartui reikia. A.Gezer nuėjo kryžiaus kelius, susirašinėjo su šūsnimi gamintojų ir juos stebino prašymais tiekti „palaidus“ šaldytus koldūnus ir kitų šaldytus produktus. Šiandien jai smagu žiūrėti, kai žmonės koldūnų įsideda tiek, kiek reikia vakarienei: kas atsiskaičiuoja 12, kas – 20. Tai itin aktualu žmonėms, kurie gyvena vieni ar kartu su partneriu.

Nedidelė dalis pirkėjų klausimus apie savą maišelį atremia piktu žvilgsniu: „Čia dabar?! Atėjau į parduotuvę, moku pinigus, viskas man turi būti supakuota!“

„Kokių sulaukiame reakcijų? Matome, kad užėjęs žmogus apskritai nesugalvoja, ką jam reikėtų įsigyti. Nes jis tiesiog įpratęs prie lentynų su pakeliais. Čia tokių nėra. Jam reikia apeiti parduotuvę kartą kitą, kol jis susipranta, kaip čia viskas veikia. Tada dažniausiai klausia: „Ar turite ryžių?“ Parodome į keturias talpas, kuriose – keturių skirtingų rūšių ryžiai. Pirkėjas iš pradžių jų net nepastebi. Tačiau po truputį pradeda apsiprasti“, – šypsosi parduotuvės bendrasavininkė.

Vyksta „stiklainių mainai“

Galiausiai išsirinkus reikiamus produktus, pirkėjų laukia klausimas: „Ar turite savo maišelį?“. A.Gezer sako, kad nuo šių metų pradžios apmokestinus visus storesnio polietileno maišelius parduotuvėse dauguma žmonių pradėjo nešiotis bent jau pagrindinį pirkinių krepšį.

Tačiau į kur berti ryžius? Žmogui paprašius kokio nors maišelio, A.Gezer kantriai paaiškina, kad parduotuvė gali suteikti nebent popierinį maišelį už 5 ar 10 centų. Atsinešusiems savo tarą taikoma 10 proc. nuolaida – už gamtos tausojimą.

Vis tik nuolatiniai „Alpana Unpacked“ lankytojai, stengiasi netiesiogiai padėti „naujokams“: parduotuvėje ant lentynėlės rikiuojasi stiklainėliai ir maišeliai, kuriuos vieni žmonės palieka kitiems.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Parduotuvėje „Alpana Unpacked“ žmonių palikti kiaušinių dėklai ir stiklainėliai kitiems klientams
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Parduotuvėje „Alpana Unpacked“ žmonių palikti kiaušinių dėklai ir stiklainėliai kitiems klientams

„Dažniausiai pirmą kartą atėjęs į parduotuvę žmogus yra linkęs sumokėti tuos 5-10 centų. Na, o tas, kuris jau šiek tiek pakeitęs savo gyvenimo būdą, ramia širdimi pasiima kito žmogaus paliktą stiklainį ir dedasi, ko reikia“, – aiškina A.Gezer.

Ji juokiasi prisiminusi, kaip paraginus žmones grąžinti kiaušinių dėklus, kad ūkininkai galėtų į juos dar ir dar kartą sudėti kiaušinius, parduotuvė per kelias dienas buvo tiesiog užkrauta šiomis pakuotėmis.

Apsilankė gyvenimo „be atliekų“ entuziastė Bea Johnson

A.Gezer pripažįsta, kad nedidelė dalis pirkėjų klausimus apie savą maišelį atremia piktu žvilgsniu: „Čia dabar?! Atėjau į parduotuvę, moku pinigus, viskas man turi būti supakuota! Ir dar perrišta kaspinėliu“. Taip pat jie skeptiškai vertina kitų paliktas pakuotes: „O jei bus nešvarios?!“.
Tačiau tokių klientų lieka mažuma.

Entuziastingai Anos ir Alpasano porai ne visi sprendimai pavyko: pavyzdžiui, ūkininkai atsisakė pilstyti pieną į žmonių atneštus butelius, nes kartą vežant stiklinis butelis sudužo.

„Per dieną kokie 2-3 jau ateina su savo stiklainiais bei maišeliais. Jie specialiai ateina čia, kad apsipirktų be pakuočių“, – sako A.Gezer.

Parduotuvę aplankė ir gyvensenos „be atliekų“ pradininkė Bea Johnson. Čia ji žurnalistams davė interviu.

„Dovaldė Butėnaite Photography“ nuotr./Bea Johnson (kairėje) „Miesto laboratorijoje“, Vilniuje
„Dovaldė Butėnaite Photography“ nuotr./Bea Johnson (kairėje) „Miesto laboratorijoje“, Vilniuje

„Ji keliaudama kiekvienoje šalyje padaro sąrašą vietų, kur galima apsipirkti nesupakuotų produktų. Tad savo žemėlapyje ji pažymėjo mus ir dar berods, Halės ar „Benedikto turgų“. Sakė, kad mūsų parduotuvė labai gerai įrengta: maža, bet visko galima rasti“, – sakė A.Gezer.

Entuziastingai Anos ir Alpasano porai ne visi sprendimai pavyko: pavyzdžiui, ūkininkai atsisakė pilstyti pieną į žmonių atneštus butelius, nes kartą vežant stiklinis butelis sudužo ir išsiliejęs pienas sugadino kitus produktus. Po tokių atvejų kai kuriuos produktus vis tik tenka pakuoti senuoju būdu.

„Kad galėtume sverti mėsą, pieno produktus, reikia dar didesnės parduotuvės, atskiro skyriaus, kuris atitiktų visus higienos reikalavimus. Tad ši svajonė – ateičiai. Praeitą savaitę kaip tik lankėmės parduotuvėse „be pakuočių“ Italijoje. Dar labiau užsikrėtėme šia idėja ir dar labiau įsisvajojme: ten ir vynas pilstomas ir netgi buitinė chemija!“, – šypsosi A.Gezer.

Vis tik šeima kol kas turi vieną parduotuvę, kuri dar skaičiuoja tik pirmuosius savo veiklos metus.

Pakuotės reikalingos atskirti ekologiškiems ir neekologiškiems produktams

Dar viena nedidelė parduotuvėlė, leidžianti įsigyti nesupakuotas daržoves – tai „Naturalia Ūkis“ prekybos centre „Panorama“. Ji kelis mėnesius turėjo atskirą daržovių skyrelį, kuriame praktiškai visus produktus parduodavo nesupakuotus. Tačiau interviu dieną parduotuvės savininkas ir direktorius Mantas Miežanskas pripažino, kad šis skyrelis uždaromas, „Naturalia“ kraustosi atgal į nedideles savo patalpas. Vis tik jis tikino, kad ekologiškų nesupakuotų daržovių pasiūla dėl to nesumažės.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvės direktorius ir bendrasavininkas Mantas Miežanskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvės direktorius ir bendrasavininkas Mantas Miežanskas

„Žinote, kodėl visi ekologiški produktai didžiuosiuose prekybos centruose yra supakuoti? Nes tokie yra ekologinio sertifikato reikalavimai – žmogus gali paimti ekologišką obuolį iš lentynos, tada, priėjęs prie neekologiškų, persigalvoti ir jį ten padėti. Tokiu būdu prekės gali susimaišyti. Mūsų parduotuvė nepakuoti savo produktų gali tik todėl, kad visos prekės mūsų parduotuvėje yra ekologiškos“, – sakė M.Miežanskas.

„Natūralia ūkis“ parduotuvėles įkūrė ūkininkų šeima, pirmiausia pradėjusi prekiauti savo pačių išauginta mėsa.

„Žmonės ėjo, sakė savo norus, pageidavimus, ko dar norėtų šioje parduotuvėje. Jų klausydami pradėjome tarptautinėse ekologijos mugėse ieškoti ekologiškų daržovių ir vaisių. Šį poreikį ypač jausdavome žiemos metu – lietuvių ūkininkai nedaug ką turi pasiūlyti be burokų, morkų, bulvių“, – sakė M.Miežanskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvė
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvė

Jis pastebi, kad šiuo metu moterys itin rūpinasi, ką valgo jų vaikai, būtent todėl ekologiška produkcija populiarėja.

„Pradėjome bendradarbiauti su Prancūzijos, Ispanijos kompanijomis, kurios turi ūkius, auginančius ekologišką produkciją. Kadangi jie patys tą produkciją surenka didžiuliais kiekiais, gali paskirstyti smulkiesiems, tokiems, kaip mes, dėžėmis arba maišais. Taip išvengiame daug pakuotės“, – apie tai, kaip vaisiai ir daržovės pasiekia parduotuvę pasakojo M.Miežanskas.

Pastaraisiais metais – vis daugiau atsisakančių maišelių

Nepaisant to, kad vaisiai ir daržovės nebūna supakuoti, ekologiškos produkcijos taisyklės įpareigoja juos ženklinti. Produkcijos dėžutės būna pažymėtos specialiais kodais, kuriais sekdami galėtumėte sužinoti tikslų ūkį, kuriame užaugo, pavyzdžiui, ekologiškas apelsinas, kur ir kada jis buvo sudėtas į dėžę ir kur nuvežtas. Kaip į ekologišką parduotuvėlę, kurioje produktai guli nesupakuoti, reagavo klientai?

Tiesą sakant, kai kurie produktai privalo būti supakuoti (pavyzdžiui, ridikėliai, kurie džiūsta nuo šalto oro), nes jų nepardavę kitą dieną turėtume išmesti. O tuomet tai būtų maisto švaistymas.

„Norintiems vaisius ar daržoves mes iš pradžių pakavome į popierinius maišelius. Vėliau labai ilgai ieškojome alternatyvos ir galiausiai ją atradome Prancūzijoje – tai maišeliai iš kukurūzų krakmolo. Jie visiškai suyra tam tikrą laiką pabuvę vandenyje. Lietuvoje jie negaminami, artimiausias taškas, iš kurio turime juos atsivežti – tai Latvija. Vis tik šie maišeliai yra brangūs – didiesiems prekybos centrams tokia alternatyva netiktų“, – sako M.Miežanskas.

Parduotuvės savininkas sako, jog vieni klientai atsineša savo maišelius, kiti daržoves tiesiog deda tiesiai į kuprinę ar rankinę, treti – prašo prekes įdėti į parduotuvės minėtus maišelius.

„Kita vertus, per pastaruosius metus žmonių elgesys stipriai pasikeitė – sakyčiau, kas trečias klientas prašo daržovių nebedėti į maišelį, susideda į tą patį, kurį įsigijo apsipirkdamas šalia esančiame prekybos centre. Žmonės tikrai labai stengiasi naudoti mažiau plastiko – plačiai plintanti informacija, kaip atrodo vandenynai, matyt, prie to prisideda“, – pastebi parduotuvėlės savininkas.

Plonytė riba – tarp pakavimo ir maisto švaistymo

„Naturalia ūkis“ planuoja atidaryti ir daugiau parduotuvių, kuriuose vilios nesupakuoti vaisiai ir daržovės. Kalbant apie mėsą, deja, kol kas nėra technologijos, kuri leistų ją parduoti nesupakuotą.

„Mėsa privalo būti laikoma šaldytuve. Ją pakuojame tam, kad nebūtų sąlyčio su darbuotojo rankomis, taip pat mėsa be pakuotės šaldytuve, kuriame pučiamas šaltas oras, iškart džiūsta, papilkėja. Tiesą sakant, kai kurie produktai privalo būti supakuoti (pavyzdžiui, ridikėliai, kurie džiūsta nuo šalto oro), nes jų nepardavę kitą dieną turėtume išmesti. O tuomet tai būtų maisto švaistymas“,– sakė pašnekovas.

Vis tik dabar mėsos pakavimui naudojami padėkliukai Europos Sąjungos sprendimu bus apskritai uždrausti, todėl verslininkai jau dairosi naujo būdo supakuoti savo produkciją.

Smagiausia matyti, kaip vienas pirkėjas padovanoja, pavyzdžiui, kitai pirkėjai maišelį ir sako: „Štai, būkite ekologiška iki galo!“

„Analizuojame esamas technologijas, kadangi mėsą pakuojame patys. Bandysime savo klientus nustebinti“, – šypsosi M.Miežanskas.

Kita vertus, parduotuvėlės savininkas pastebi, kad pirkėjai vis dar painioja „ekologišką“ ir geresnės rūšies produktą. Ekologiškas vaisius ar daržovė, žinoma, kainuos brangiau, tačiau tai nereiškia, jog jis bus be dėmelių ant žievės, blizgantis, didelis.

Ekologiški produktai dažniausiai būna mažesni ir gali turėti įvairių minimalių defektų, būtent todėl, kad nėra apdoroti jokiais nuo to apsaugančiais preparatais. Pirkėjams, pripratusiems prie blizgančių, stambių daržovių ar vaisių prekybos centruose, prie natūralios vaisių ir daržovių išvaizdos tenka pamažu pratintis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvė
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Naturalia“ parduotuvė

„Iš 15 rūšių apelsinų, mums tenka rinktis brangiausius, nes jie, žinoma, gražiausiai atrodo. Galėtume atsivežti ir tikrai pigesnį ekologišką produktą, bet jų tiesiog niekas nepirks. O skonis toks pats būtų ir to „negražaus“ apelsino“, – paaiškino M.Miežanskas.

Verslininkas sako, jog šiuo metu jau yra atsiradusi technologija lazeriu ant vaisiaus žievelės išgraviruoti ekologiško sertifikato ženklą ir kitą informaciją. Galbūt ateityje ji leis nepakuoti daugumos vaisių ar daržovių.

Medžiaginius maišelius pirkėjai dovanoja vieni kitiems

Atsinaujinusiame „Benedikto turguje“ veikia skyrelis „Eko Market“, kuriame prekiaujama Lietuvos ūkininkų ekologiškomis daržovėmis bei iš užsienio atvežtais vaisiais. Šiame skyrelyje produktai taip pat nėra supakuoti, tačiau paprašius jie dedami į plastikinius maišelius.

Viena iš „Eko Market“ savininkių, Jūratė Baršauskienė teigė, kad pastaruoju metu jų parduotuvėlėje padaugėjo pirkėjų su medžiaginiais maišeliais ar bent jau naudojančių plastikinį maišelį kelis kartus.

Parduotuvės nuotr. /Parduotuvės „Eko Market“ skyrelis „Benedikto turguje“
Parduotuvės nuotr. /Parduotuvės „Eko Market“ skyrelis „Benedikto turguje“

„Smagiausia matyti, kaip vienas pirkėjas padovanoja, pavyzdžiui, kitai pirkėjai maišelį ir sako: „Štai, būkite ekologiška iki galo!“ Mūsų pardavėjos taip pat visada perklausia, ar tikrai norite plastikinio maišelio. Jei reikia, dedame daugiau prekių į vieną maišelį. Stengiamės tiekti daržoves iš Lietuvos ūkių, kad jos keliautų trumpesnį kelią iki galutinių vartotojų. Taip pat siekiame, kad ne tik pats produktas būtų švarus, bet ir jį įsigyti būtų galima neteršiant aplinkos“, – sako J.Baršauskienė.

Vis tik yra ir pirkėjų, kuriems maišelis asocijuojasi su „švara“ ir netgi daržovę, kuri turi odelę, žievelę, nėra iškasta iš žemės, ne žemėta, jie prašo įdėti atskirai į plastikinį maišelį.

„Tokie žmonės vis dar sudaro kokį penktadalį visų pirkėjų“, – vertina J.Baršauskienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, vienijančios didžiausias mažmeninės prekybos įmones, duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje labai lengvų plastikinių maišelių ir lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas mažėja. 2017 m. vienam gyventojui apytikriai teko 226 vnt. labai lengvų ir 34 vnt. lengvų plastikinių pirkinių maišelių,. Labai lengvi maišeliai yra tie, į kuriuos dedame daržoves, kuriuos galite rasti daržovių skyriuose, lengvi – parduotuvių maišeliai, skirti produktams parnešti namo. 2014 m. gyventojai panaudojo apie 260 vnt. labai lengvų ir 39 vnt. lengvų plastikinių pirkinių maišelių vienam gyventojui.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 8

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min