Makabriškais piešiniais virstantys engiamų moterų balsai
Afganistanas dažnai patenka į nepalankiausių gyventi moterims valstybių sąrašą. Dėl įsitvirtinusio Talibano didžioji dalis jų yra neraštingos, o nuotakomis tampa nesulaukusios nė 16 metų. Tokios padėties nepakentusi afganė Malina Suliman išėjo į gatves tikrąja to žodžio prasme – ėmėsi grafičių meno.
Priešingai nei nelegalūs dailininkai Europoje, M.Suliman policijos nebijo. Ji ryžtasi dar didesnei grėsmei – rizikuoja būti nužudyta arba apipilta rūgštimi. Jai ne tik nesaugu piešti gatvėje, bet ir būti be vyro palydos viešumoje apskritai – kiekvieną kartą sulaukia lavinos keiksmų ir priekabiavimo. Nors nesigilina į formą, o skuba perduoti žinutę, užtrunka gerokai ilgiau nei jos kolegos, kadangi ne visada rasdama purškiamų dažų į pagalbą telkiasi akrilinius bei teptuką.
Menininkė tokią protesto formą pasirinko dėl paprastos priežasties – į jos rengiamas parodas galėtų ateiti tik vyrai, o gatvėje moterys į kūrinius gali žvilgtelėti bent akies krašteliu. Kiekviename piešinyje vaizduojanti burka apsirengusį skeletą, M.Suliman teigia, jog fizinis apdangalo panaikinimas nėra vienintelis jos tikslas. Svarbiausia, kad moterys įgautų lygias teises ir turėtų galimybę mokytis.
Karo nuniokotą zoną puošia kačiukų atvaizdai
Izraelio gyventojai Gazos ruože stūksančią sieną vadina gynybine, o palestiniečiai – fiziniu apartheido simboliu. Mūrai jau nuo pastatymo pradžios tapo drobe Palestinos kovotojams, o pagrindinis pilką sieną puošiantis motyvas čia – basas berniukas Handala, laikantis rankas už nugaros. Dar aštuntajame dešimtmetyje jį sukūrė palestiniečių žurnalistas Naji al-Ali kaip taikaus pasipriešinimo simbolį, o vėliau karikatūrą paskelbė savo neoficialiu parašu.
Atsakiau norįs pasauliui parodyti Gazos tragediją, tačiau žmonės internete nori matyti tik katinus, – sakė Banksy.
Nors piešiniai sieną dengė jau nuo pat jos statymo pradžios 1994-aisiais, pasaulis dėmesį atkreipė tik praėjus dešimtmečiui, kai čia apsilankė bene žymiausias šių laikų grafiti meistras Banksy. Anonimiškai dirbantis dailininkas vėliau savo internetiniame puslapyje pasakojo: „Kai prie manęs, griuvėsiuose piešiančio žaidžiantį kačiuką, priėjo palestinietis ir paklausė, kodėl taip darau, atsakiau norįs pasauliui parodyti Gazos tragediją, tačiau žmonės internete nori matyti tik katinus.“
Grįžęs Banksy įspūdžius apie Palestiną perteikė šiek tiek kitokia forma. Sukūrė kelionių agentūrų reklamas parodijuojantį filmuką, kuriame kviečia atrasti naują atostogų kryptį. Kaip pasakojo vaizdo medžiagoje, „vietiniams čia taip patinka, jog niekada neišvažiuoja. Na, nes nėra išleidžiami.“
Iš sovietinių karių – į Supermeną, Kalėdų Senelį ir merginų grupę
Bulgarija Rytų ir Vidurio Europos regione pirmauja pagal ne itin garbingą rodiklį – čia išliko daugiausia sovietų kariams skirtų skulptūrų. Nors 2007-aisiais šalis įstojo į ES, ji vis dar glaudžiai bendradarbiauja su Maskva. Tai patinka ne visiems, tad grafičių meistrai protestuoja savo piešiniais erzindami uoliąją Komunistų partiją.
Grafičių meistrai protestuoja savo piešiniais erzindami uoliąją komunistų partiją.
2011-aisiais sovietinę armiją vaizduojantis monumentas buvo šiek tiek pakoreguotas. Rūstūs kariai paversti Vakaruose pamėgtais didvyriais ir filmų herojais – Kalėdų Seneliu, Supermenu ir Džokeriu. Paminklą Komunistų partijos jaunesnieji nuvalė jau kitą rytą, tačiau po Krymo aneksijos 2014-ais skulptūra buvo nudažyta Ukrainos vėliavos spalvomis.
Monumento herojai vienu metu dėvėjo ir slidininko kaukes – taip Bulgarijos menininkai išreiškė palaikymą antiputiniškų pažiūrų merginų grupei „Pussy Riot“.
Kai kurie meninio vandalizmai aktai turi gerokai gilesnę istorinę potekstę. Sofijos grafičių meistrai skulptūrą numargindami rožine spalva atidavė duoklę čekų menininko David Černý instaliacijai. Kai 1991-aisiais jis su draugais ta pačia spalva nudažė sovietinį tanką, SSRS valdžia gerokai įsiuto ir vaikiną suėmė. Paralelės matomos ir šiandien – Maskva jau kreipėsi į Bulgariją reikalaudama nustoti darkyti paminklus.
