„Jauna, talentinga ir juoda“: Nina Simone kovos keliu
N.Simone dainas girdėjo daugelis, tačiau mažai kas žino, jog vien dainininkės talentu ji neapsiribojo. Džiazo, soul, folk ir pop melodijos neretai slepia kur kas gilesnę – kovos už lygias teises – prasmę.
Ryškūs atlikėjos muzikiniai gabumai atsiskleidė dar vaikystėje. Būdama trejų iš klausos pradėjo groti pianinu, o dešimties surengė debiutinį koncertą. Būtent čia mažoji Nina parodė kovingą charakterį: kai jos tėvai buvo paprašyti pasitraukti į salės galą ir priekines eiles užleisti baltaodžiams, dainininkė atsisakė groti iki tol, kol jos šeimos nariai buvo sugrąžinti į savo vietas.
Pamažu N.Simone tapo judėjimo už lygias teises balsu. 1963-aisiais, kai Kukluksklano nariai susprogdino baptistų bažnyčią Alabamoje, atlikėja keturių žuvusių mergaičių garbei sukūrė dainą „Mississippi Goddam“. Aiškią politinę poziciją išreiškiantis kūrinys, nors ir uždraustas pietinėse valstijose, itin išgarsino dainininkę.
Kita jos daina „To Be Young, Gifted and Black“ tapo neoficialiu judėjimo himnu, įkvepiančiu daugybę jaunų juodaodžių.
Po atlikėjos mirties 2003-aisiais paaiškėjo, jog moteris daug metų sirgo maniakine depresija. Net ir kankinama klastingos ligos ji sugebėjo išleisti 40 albumų ir buvo nominuota 15 „Grammy“ apdovanojimų. O jos indėlio į kovą su segregacija, ko gero, neįmanoma įvertinti jokiais medaliais ar statulėlėmis.
Gyvenimas tarsi performansas: Marina Abramovič
Serbijoje gimusi Marina Abramovič – tikra performanso meno pionierė, nuolat išbandanti kūno ir proto ribas. Neretai tokie eksperimentai itin skausmingi: dar aštuntajame dešimtmetyje skustuvu ant pilvo sau išraižė komunistų žvaigždę, o paskui nusiplakė.
Vėliau M.Abramovič kalbėjo: „Supratau viena: jei atsiduosi į auditorijos rankas, ji tave nužudys“.
„Rhythm O“ – vienas žymiausių ir labiausiai sukrečiančių M.Abramovič pasirodymų. Šiuo performansu ji siekė patikrinti publikos ir atlikėjo santykį. Menininkė ant stalo išdėliojo 72 daiktus, kurie galėjo ją sužeisti arba suteikti malonumą ir visiškai atsidavė į žiūrovų rankas – leido su jos kūnu daryti ką panorėjus.
Bėgant laikui minia darėsi vis agresyvesnė ir mažiau kontroliuojama. Praėjus šešioms valandoms iš po suplėšytos palaidinės styrojo nuogos Marinos krūtys, į galvą buvo įremtas užtaisytas ginklas, oda sruveno kraujas. Kai pasirodymo pabaigoje menininkė pajudėjo link įsiaudrinusių žiūrovų, šie, pajutę pasipriešinimą, išsilakstė. Vėliau M.Abramovič kalbėjo: „Supratau viena: jei atsiduosi į auditorijos rankas, ji tave nužudys“.
Ekscentriškoji menininkė jau suplanavo savo laidotuves, arba, kaip pati vadina, paskutinį performansą. M.Abramovič pageidauja, kad ceremonijos metu greta jos kūno būtų paguldytos dar dvi kopijos. Taip menininkė turės galimybę būti palaidota trijuose miestuose, kuriuose kažkada gyveno – Amsterdame, Niujorke ir Belgrade.
Apsinuogindama, kentėdama ir stumdama save į mirtiną pavojų Marina Abramovič pasirodymų metu iš tiesų apnuogina mus pačius. Kol teatre pamažu dingsta „ketvirtoji siena“, M.Abramovič menas jau seniai sunaikino visas, atlikėją ir žiūrovą skiriančias ribas.
Frida Kahlo: tapau save, nes tai išmanau geriausiai
Iš vienos garsiausių Meksikos dailininkių Fridos Kahlo darbų įkvėpimo semiasi viso pasaulio menininkai. Gimusi tuo metu, kai šalyje vyravo politinis chaosas, savo meną persunkė revoliucinėmis idėjomis bei meksikiečių mitologija.
Iš 143 Fridos paveikslų net 55 buvo autoportretai. Menininkė teigė, jog jie gimė iš nuolat lydinčios vienatvės, be to, save ji išmanė geriausiai. Ne viename kūrinyje dailininkė šalia vaizduoja beždžiones, meksikiečių kultūroje simbolizuojančias aistrą. Panašu, jog taip dažais išliejo savo karštą prigimtį.
Gimusi tuo metu, kai šalyje vyravo politinis chaosas, savo meną persunkė revoliucinėmis idėjomis bei meksikiečių mitologija.
Iš pradžių F.Kahlo savo kūrybos nepriskyrė jokiam stiliui, tačiau abejones išsklaidė susitikimas su siurrealizmo teoretiku André Bretonu, kai šis dailininkę pavadino siurrealiste. Tiesa, pati menininkė tokios etiketės kratėsi teigdama, jog jos darbai labiau atspindi realybę nei sapnus. Tačiau net ir neigianti buvo įvertinta kitų šios krypties atstovų: į Prancūziją nuvykusią Fridą vakarienės pakvietė pats Pablo Picasso.
Menininkė neslėpė, jog tapymas sumažina ją kankinančius fizinius skausmus. Būdama 17-os Frida pateko į šiurpią avariją, kurios metu patyrė daugybę kūno sužalojimų. Taip ligoninės tapo neatskiriama dailininkės gyvenimo dalimi – iš viso jai buvo atliktos 35 operacijos. Simboliška, tačiau ir į paskutinę savo parodą menininkė atvyko greitosios automobiliu.
Tikroji šlovė talentingąją tapytoją aplankė tik po mirties. Iki tol ji buvo žinoma kaip garsaus menininko Diego Riveros žmona, tačiau dabar jos paveikslai puikuojasi geriausiose pasaulio galerijose. Savo darbais kalbėjusios apie moters problemas ir pabrėžusios individualumo svarbą Fridos vardas nedingsta feminizmo ikonų sąrašuose.
