Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mėsa iš laboratorijos

Jei Nyderlandų profesoriui pasiseks, jo išradimas gali pakeisti visą mėsos gamybos industriją.
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Jei Nyderlandų profesoriui pasiseks, jo išradimas gali pakeisti visą mėsos gamybos industriją.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nyderlandų profesorius Markas Postas gavo 300 tūkst. eurų (per 1 mlrd. Lt) tam, kad per vienerius metus pagamintų mėsainį. Manote, lengvi pinigai? Toli gražu, mat mėsainis turi būti pagamintas nenaudojant gyvulių mėsos.

Tačiau M.Postas yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie šią užduotį gali įgyvendinti. Jo tikslas – išgauti mėsą nežudant gyvūnų. Kitaip sakant, ją užauginti laboratorijoje, skelbia BBC.

Jei jam pasiseks, ši technologija galėtų pakeisti visą maisto gamybos industriją. „Mes norime pakeisti mėsos gavybą iš ūkinio proceso į gamyklinį“, – aiškino M.Postas.
Jo darbą finansuoja vienas anonimu panoręs likti filantropas, pasiūlęs M.Postui solidžią sumą, jei šis pagamins mėsainį iš „užaugintos“ mėsos. „Ko gero, tai bus pats brangiausias mėsainis, kada nors pagamintas mūsų planetoje“, – kalbėjo M.Postas.

Magiškas procesas

Mėsos „auginimo“ procesas prasideda nuo gyvūnų kamieninių ląstelių paėmimo. Tyrėjų teigimu, bene geriausios yra embrioninės ląstelės, kadangi jos yra veiksmingiausios – teisingai kontroliuojant procesą iš vienos ląstelės būtų galima pagaminto tonas mėsos. Tačiau iš karvės ar kiaulės embrioninės ląstelės sukurti raumens ląstelę, M.Posto teigimu, yra pernelyg sudėtinga užduotis.

Todėl jis naudoja raumenų satelitines ląsteles, kurių pagrindinė funkcija yra raumeninio audinio atstatymas. Jų privalumas tas, kad šių ląstelių sandaros nereikia keisti – iš jų gali išaugti tik raumenų ląstelės.

Be to, augančios ląstelės turi įgimtą bruožą susijungti į raumeninį audinį. Taigi M.Postui tereikia sukurti terpę augimui. „Tai tarsi magija“, – kalbėjo jis.

Kai kurie žmonės galvoja, kad tai tas pat, kaip genetiškai modifikuotas maistas, tačiau taip nėra. Mes atkuriame tuos pačius procesus, kaip gamtoje, – sakė M.Postas.

Kol kas M.Postui pavyko užauginti tik kelių milimetrų storumo ir 2–3 centimetrų ilgio raumenų grandines. Ateityje jis tikisi sugalvoti būdą, kaip į tokių grandinių centrines ląsteles patektų deguonis ir maistingosios medžiagos, ir jos galėtų užaugti dar storesnės bei tvirtesnės. „Iš esmės galima naudoti bet kokio gyvūno ląsteles – kiaulės, žuvies, vištos, laukinių žvėrių“, – sakė mokslininkas.

Tas pats, kaip ir gamtoje

Faršą pirmajam mėsainiui jis ketina pagaminti iš daug mažų raumenų grandinių, įmaišyti svogūno ir prieskonių. Profesorius viliasi, kad patį mėsainį sutiks pagaminti žinomas virėjas, kadangi šiai mokslo sričiai praverstų reklama. „Būtų puiku, jei mėsainį sutiktų pagaminti Jamie Oliveris ar kitas žinomas virėjas, o jį suvalgytų garsus aktorius“, – svarstė M.Postas.

Jis pabrėžė, kad ši mėsa visiškai nesiskiria nuo gyvūnų mėsos, kadangi ji „auga“ tuo pačiu būdu, kaip gamtoje. „Kai kurie žmonės galvoja, kad tai tas pat, kaip genetiškai modifikuotas maistas, tačiau taip nėra. Mes atkuriame tuos pačius procesus, kaip gamtoje“, – pabrėžė M.Postas.

Beskonė mėsa

Bene sunkiausia jo užduotis – sukurti tokios mėsos skonį. „Tiesą sakant, mes nežinome, iš kur atsiranda mėsos skonis. Mes darome prielaidą, kad jis atsiranda iš riebalų, bet gali būti ir kitų sudedamųjų dalių, kurių daugumos mes nežinome, taigi atliekame eksperimentus, kokią įtaką skoniui turės mėsos „auginimo“ sąlygos“, – teigė profesorius.

Kol kas vienintelis žmogus, paragavęs „užaugintos“ mėsos, buvo vienos Rusijos televizijos žurnalistas, apsilankęs laboratorijoje pernai. „Jis paėmė gabaliuką iš indo ir įsidėjo į burną man nespėjus nieko pasakyti, – aiškino M.Postas. – Jis teigė, kad mėsa buvo sunkiai kramtoma ir beskonė.“

Kam to reikia?

Gyvulių auginimas yra ne tik brangus, bet ir kenkia aplinkai.

Gyvulių ūkiuose sukuriama 18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų – net transportas daro mažesnę žalą. Maždaug 80 proc. ūkinei veiklai skirtos žemės užima gyvulininkystės ūkiai, galvijai sunaudoja apie dešimtadalį geriamojo vandens išteklių. Maža to, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 m. mėsos paklausa padidės dvigubai.

„Manau, visi supranta, kad tai, kaip dabar mes gauname mėsą, nėra nei ekologiška, nei draugiška gyvūnams“, – sakė M.Postas.

Pritrūko finansų

M.Postas nėra pirmasis, užsimojęs pagaminti mėsos laboratorijoje. XX a. viduryje olandas Willemas van Eelenas svajojo sukurti mėsą nenužudant gyvūnų, o panaudojant kamienines ląsteles. Šis mokslininkas ilgai siekė įgyvendinti savo idėją ir 1999 m. ją net užpatentavo.

Po kurio laiko jam pavyko įtikinti Nyderlandų vyriausybę paremti jo tyrimus – jiems buvo skirta 2 mln. eurų. Vienu metu buvo vykdomi keli skirtingi projektai, kuriais siekta išsiaiškinti, kaip pakeisti ląstelių sandarą, kaip auginti raumenų ląsteles ir koks būtų optimalus užaugintos mėsos dydis. Tačiau pasibaigus lėšoms tyrimai buvo sustabdyti.

Panašius tyrimus kurį laiką vykdė ir JAV mokslininkai, finansuojami NASA, tačiau jie taip pat buvo nutraukti nusprendus, kad yra lengvesnių bei pigesnių būdų maitinti astronautus kosmose.

 

Komentarai
Temos Laboratorija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min