Dabar populiaru
Publikuota: 2009 liepos 6d. 08:47

Lietuvai – tūkstantis, o lietuviškai virtuvei?

Gausybė senovinių patiekalų yra iš lydekų, kažkada vadintų vyriškosios giminės pavadinimu „lydys“.
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr. / Gausybė senovinių patiekalų yra iš lydekų, kažkada vadintų vyriškosios giminės pavadinimu „lydys“.

Dažnai susiduriame su primityvoku supratimu apie lietuvių virtuvę. Švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį ir žinant, kad bulvės į mūsų kraštą atkeliavo tik XVIII amžiuje, vargu ar logiška teigti, kad mūsų tradicinės virtuvės pagrindą sudaro bulviniai patiekalai. Tarsi anksčiau protėviai nei valgė, nei gėrė...

Iš akmens amžiaus glūdumų

Lietuviškos virtuvės tradicijos formavosi dar gerokai anksčiau, nei buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose. Žinių apie senovės lietuvių ir baltų kulinariją mums suteikia archeologai, randantys įvairiausių maisto produktų atliekų, maisto produktams perdirbti ir ruošti skirtų įrankių, įvairios paskirties keraminių indų su išlikusiais maisto likučiais.

Nuo pat pirmųjų gyventojų atsiradimo dabartinėje Lietuvos teritorijoje prieš 12 tūkst. metų jų mitybos pagrindą sudarė medžioklės ir žvejybos laimikiai. Tik trumpo vasaros sezono metu jį papildydavo įvairios uogos, grybai, valgomųjų augalų šaknys, lapai ir stiebai. Senovėje Lietuvos gyventojai nesikapstė daržuose. Jų maistą paįvairindavo laukiniai augalai – rūgštynės, dilgėlės, laukiniai burokai.

Pagrindinės maisto atsargos buvo gaunamos iš medžioklės. Anais laikais buvo medžiojami dabar jau išnykę stumbrai, taurai, laukiniai arkliai ir visi dabartinės Lietuvos faunos atstovai: zuikiai, briedžiai, elniai, šernai, stirnos ir bebrai. Beje, bebriena ne tik buvo laikoma skanėstu – senovės lietuviai išnaudodavo ir jos gydomąsias ypatybes. Bebrų patinų liaukų sekretas liaudies medicinoje net iki XX a. buvo laikomas stebuklingu vaistu nuo impotencijos, isterijos ir daugelio kitų ligų.

Labai populiari buvo vandens paukščių medžioklė ir žvejyba. Daugiausia žvejota lydekų, sterkų, karšių, šamų, lynų. Maistą dažniausiai rūkydavo laužo dūmuose, vytindavo, kepdavo ant atviros laužo ugnies arba ant įkaitintų akmenų molyje.

Sušildyti žmogaus rankų

Vystantis gyvulininkystei, žmonės pradėjo vartoti pieno produktus, prasidėjo ir sūrių gamyba. Šiek tiek vėliau išplito tirštos sriubos ir košės, kurių gamybai buvo naudojami ne tik auginti javai, bet ir nemažai laukinių augalų bei sėklų. Lietuvoje įsitvirtinus žemdirbystei, mūsų krašto gyventojai augino soras, miežius, kviečius, rugius, avižas, žirnius, lęšius, pupas ir linus. Tik grikiai tuo metu dar nebuvo žinomi. Jie paplito tik XIII–XIV a. sandūroje. Kasdienį žemdirbio maistą sudarė įvairios košės ir sriubos, dažnai balintos pienu ir grietine. Kartais į sriubą dar dėdavo mėsos ar žuvų. Buvo valgomos ir saldžios sriubos, į kurias pildavo medaus arba klevų sulos.

Ne atsitiktinai taip dažnai kalbame apie įvairių tautų tradicinę virtuvę, nacionalinius patiekalus, mitybos ypatumus. Iš kartos į kartą perduodami tradicinių patiekalų receptus, žmonės puikiai suvokė, kad protėvių sukurti valgiai – tai kultūrinio paveldo dalis.

Tradiciškai buvo geriamas midus – specialiai paruoštas alkoholinis gėrimas. Natūralus miško bičių medus tam tikromis proporcijomis buvo maišomas su vandeniu, tada virinamas, vėliau kuriam laikui paliekamas fermentuotis. Panašiai gamindavo ir kiek primenantį alų medaus gėrimą su apyniais. Midų ir alų gerdavo iš specialių geriamųjų ragų, apkaustytų metalu. Iš čia kilęs žodis „ragauti“ – gerti gėrimą iš tauro rago.

Kai nutyla medžiotojų ragai...

Pradėję medžioti akmens amžiuje, mūsų protėviai tobulino žvėrienos paruošimo meną ne vieną šimtmetį. Per ilgą mūsų krašto kulinarijos istoriją apie žvėrieną ir laukinę paukštieną ant dvarų bei rūmų stalo yra rašęs ne vienas lietuvių gyvenimo būdo tyrinėtojas ir enciklopedininkas.

Sakoma, kad lietuviškus patiekalus iš fazanų, laukinių žąsų, slankų, perkūno oželių ir tetervinų žinojo ir Paryžius, ir Varšuva, ir Petrapilis. Rietavo, Plungės, Rokiškio, Platelių, Jašiūnų dvarai garsėjo savo virtuvėmis, kur buvo čirškinami gardžiausi briedienos, meškų mėsos kepsniai. Zervynų, Augustavo apylinkės galėjo pasigirti stirnienos ir zuikienos patiekalais. O štai Raudondvario grafas Benediktas Tiškevičius pats augino fazanus, todėl jo dvaro virtuvė svečius žavėjo fazanų mėsos kepsniais, koldūnais su šios mėsos įdaru. Ypatingomis progomis buvo ruošiami net kurtinių mėsos kepsniai.

Legendos sklando apie mūsų garsiojo gamtininko prof. Tado Ivanausko ruoštus kurtinius – esą jis vienintelis šiuos paukščius mokėjo paruošti taip gardžiai. Acte išmirkytas paukštis būdavo įtrinamas kadagių uogomis, miško riešutų miltais, viržių medumi ir kepamas krosnyje, kol suminkštėja ir pasidaro auksinės, rausvos spalvos, be to, jis būdavo nuolat laistomas jauno viščiuko mėsos sultiniu ar grietinėle.

Ir kaimo pirkiose, ir rūmuose

O kokie įdomūs lietuviški patiekalai iš įvairiausių žuvų! Kad ir gražuolis lynas! Jį Labanoro apylinkėse nuo seno moterys ruošdavo rugiapjūtės, grikiapjūtės ir linarūtės pabaigtuvėms. Na, o Kretingos dvare ir pranciškonų vienuolyne grafai Zubovai bei Tiškevičiai rengdavo net didžiules lynų patiekalų vaišes. Apie patiekalus iš lynų užsimenama ir mūsų tautosakoje. Sakoma, kad dešrelėmis iš lynų galima suvilioti net senbernį...

Gausybė senovinių patiekalų yra iš lydekų, kažkada vadintų vyriškosios giminės pavadinimu „lydys“. Šias žuvis esą labai mėgo kunigaikštis Vytautas Didysis. Vėliau lydekų valgiais garsėjo Karmelitų vienuolyno Antalieptėje virtuvė. Ignalinos krašte moterys žvejams rengdavo „ribokų“ vaišes, kurių vienas pagrindinių patiekalų būdavo „Šamo paūdrė“, beje, gaminamas nebūtinai iš šamo... Lydekų, ešerių ar lynų gabaliukus užpildavo aliejumi, tada sumaišydavo su grikių kruopomis ir sudėdavo į avinėlio, kiaulės ar veršelio skrandį, jį užsiūdavo ir kepdavo laistydami šermukšnių vynu.

Dar buvo kepamas žuvų plokštainis. Į platų puodą eilėmis sudėdavo ešeriukų, vėgėlių gabaliukų, lašinukų, virtų pupų, virtų žirnių ir viską ištroškindavo karštai prikūrentoje krosnyje.

Iš kartos į kartą

Ne atsitiktinai taip dažnai kalbame apie įvairių tautų tradicinę virtuvę, nacionalinius patiekalus, mitybos ypatumus. Iš kartos į kartą perduodami tradicinių patiekalų receptus, žmonės puikiai suvokė, kad protėvių sukurti valgiai – tai kultūrinio paveldo dalis. Ji saugotina ne mažiau nei piliakalniai, pastatai ar tautosaka.

Šiandien, kai tiek pagundų, tiek atvežtinių produktų, kai mus apniko naujos mados – kinų, japonų restoranai, itališkos picerijos ir siaubingasis makdonaldiškasis rojus, – sunku atsilaikyti. Juk net duonos pasirinkimo kriterijai mūsų galvose jau iškreipti: jei norime nusipirkti batoną, ieškome kuo labiau išsipūtusio ir baltesnio, jei renkamės kepalėlį duonos – žiūrime, kad duona būtų kuo mažiau apskrudusi, su kmynais paviršiuje ir viduje...

„Savaitė“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Katalikų kunigų seksualinės prievartos skandalas atrodo dar prasčiau nei 2002-aisiais

Ana ir Jadvyga, dainuojančios lietuviškai: istorija ant suoliuko

Mokslas.IT

Reklamos auka: vandeniui atsparus „iPhone 7“ sušlapęs sugedo, bet jo niekas netaiso

Aktualu

Vilniuje kelio nepasidalijo du BMW automobiliai

Aktualu

V.Putinas ir A.Merkel po susitikimo rado priežasčių šypsotis

Kultūra

Netekome literatūros kritiko Aleksandro Žalio

Gyvenimas

Kai seksualiniu priekabiavimu apkaltintos moterys: #MeToo istorijų pamokos

Aktualu

Akmuo iš Kupiškio rajono laukų bus pastatytas Žalgirio mūšio vietoje

Verslas

Ant prekystalio – uždaromos mokyklos: vieną jų bandys parduoti jau 18-tą kartą

Gazas

Nauja tvarka tarpmiestiniuose autobusuose, kurią vairuotojas primins net tris kartus

Vardai

Kas yra laimė? Vasariškas vakarėlis Vilniuje subūrė laimingus žmones

Mokslas.IT

JAV karinės pajėgos pasitelks voratinklius, kurie gali būti tvirtesni už plieną

Maistas

Norite „skaniai“ nufotografuoti patiekalą? 5 patarimai, kurie pravers

Vardai

Ali ir Patricija Gadžijevai laukia šeimos pagausėjimo: „Meilė kuria stebuklus“

Aktualu

Zoologijos sodo prižiūrėtojai akylai stebi, kad invaziniai gyvūnai neištrūktų į laisvę

Gyvenimas

Europoje rekordiškai sergama tymais

Aktualu

Kaimą Sibire nori pavadinti „Sirija“, kad galėtų prašyti humanitarinės pagalbos

Laisvalaikis

Ant adatų graviruojantis menininkas: dirbu tarp širdies dūžių, kai esu visiškai sustingęs

Gyvenimas

Patarimai užkietėjusiems narcizams: liaukitės menkinti kitus ir mėgaukitės darniais santykiais

Aktualu

Italijos Kalabrijos regione per staigų potvynį žuvo penki keliautojai

Naujienos

Aktualu

Katalikų kunigų seksualinės prievartos skandalas atrodo dar prasčiau nei 2002-aisiais

Ana ir Jadvyga, dainuojančios lietuviškai: istorija ant suoliuko

Mokslas.IT

Reklamos auka: vandeniui atsparus „iPhone 7“ sušlapęs sugedo, bet jo niekas netaiso

Aktualu

Vilniuje kelio nepasidalijo du BMW automobiliai

Aktualu

V.Putinas ir A.Merkel po susitikimo rado priežasčių šypsotis

Vardai

Dėl įtartino sambūrio policijos pareigūnams teko drausminti reperį Ironvytą

Aktualu

Lėktuvo keleivis kaltinamas seksualiai išnaudojęs moterį lėktuve – gresia kalėti visą gyvenimą

Gyvenimas

Gyvenimas ant tiksinčios bombos: Devidui vėžys diagnozuotas tik dėl mamos atkaklumo

Deuce

Skausminga R.Berankio pralaimėjimų serija tęsiasi – iškrito iš Vinston Seilemo

Gazas

Naujas pasiūlymas: vairuotojus nori priversti susimokėti už stovėjimą spūstyje

24sek

Lietuviška pasaka: kaip programuotojas iš mėgėjų lygos įšoko į Italijos krepšinio elitą

Vardai

46-erių Benas Affleckas susitikinėja su perpus jaunesne „Playboy“ mergina Shauna Sexton

15min recenzija Kultūra

Institucinis garažas. Dano Aleksos „Titanikas“ VDA parodų erdvėje

Sportas

UEFA Supertaurę iškovojęs „Atletico“ nenugalėjo „Valencia“ ekipos

Sportas

Įtemptas vakaras Londone: abejotinas baudinys, išvarymas ir „Liverpool“ pergalė

Vardai

S.Grafininos nužudymu įtariamo N.Westo suėmimą pratęsęs teisėjas: „Tai neeilinė, rezonansinė byla“

Vardai

K.Meschino širdį užkariavęs vaikinas – praeityje žinomo mafiozo R.Daškevičiaus sūnus

Kultūra

Netekome literatūros kritiko Aleksandro Žalio

Gyvenimas

Kai seksualiniu priekabiavimu apkaltintos moterys: #MeToo istorijų pamokos

Aktualu

Akmuo iš Kupiškio rajono laukų bus pastatytas Žalgirio mūšio vietoje

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min