Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Skaityti apie sportą - taip pat sportas.
Išbandyti
Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Slidininkų ir snieglentininkų konkursas: ar verta važiuoti į Prancūziją?

Dauguma slidininkų, kuriuos teko sutikti, paprastai slidinėja arba Prancūzijoje, arba Austrijoje ir Italijoje. Kaip ir dvi stovyklos: vieni giria prancūzų kurortus ir mano, kad jie geresni nei Austrijos, kitiems patinka austriška tvarka ar itališkas maistas, o šių šalių slidinėjimo kurortus jie laiko patrauklesniais.
Renata Trijų slėnių kurorte
Trijų slėnių kurorte / Renatos nuotr.

Rašykite apie slidinėjimą ir snieglentes slides@15min.lt ir laimėkite bilietą į Liepkalnio trasą (taisyklės).

Neretas atvejis, kai vienos stovyklos atstovai nėra bandę slidinėti kitur arba tas vienintelis bandymas nenusisekė. Vis dėlto Austrijos-Italijos stovykla šiandien yra gausesnė. Didžiąja dalimi tai lemia atstumas nuo Lietuvos iki Prancūzijos kalnų.

Tačiau jis tikrai nėra neįveikiamas. Todėl, ieškantiems kažko naujo, siūlau šį sezoną išbandyti Pranсūzijos trasas. Iki šiol slidinėjusiems tik Austrijoje ar Italijoje, verta žinoti, kuo skiriasi Prancūzijos slidinėjimo kurortai.

Prancūzijos slidinėjimo kurortų skirtumai

Miesteliai. Prancūzijos slidinėjimo kurortai neturi tokių senų tradicijų, kaip Austrijos, kuriuose pradėta slidinėti dar XX a. pradžioje ar net anksčiau.

Galima pasakyti, kad Prancūzijoje slidinėjimo kurortų plėtra prasidėjo tik po Antrojo pasaulinio karo.

Skirtingai nuo Austrijos, kurios didžiąją dalį teritorijos sudaro Alpės, Prancūzijoje nebuvo tokio kaimelių tinklo aukštai kalnuose. Todėl dauguma potencialių kalnų slidinėjimui vietų buvo neapgyvendintos. Trasos su keltuvais ir viešbučiai čia pastatyti lygioje vietoje.

Jų architektūra nėra labai patraukli, o viešbučio kambarį galite gauti mažesnį, nei prieangis Austrijos apartamentuose.

Slidinėjimo kurortų plėtra savo viršūnę pasiekė 6-ame ir 7-ame XX a. dešimtmečiuose, kai buvo pastatyti ištisi miesteliai. Didžioji dalis viešbučių yra statyti tuo metu ir ne visi dar yra renovuoti. Todėl jų architektūra nėra labai patraukli, o viešbučio kambarį galite gauti mažesnį, nei prieangis Austrijos apartamentuose.

Tačiau šiandien yra stipriai išvystytas apartamentų ir kalnų vilų nuomos verslas, pilna įvairių mažų jaukių viešbutukų, statomi ir renovuojami nauji.

Apgyvendinimo pasirinkimas tikrai yra labai platus. Neretai galima gauti geresnę kainą, nei Austrijoje ar Italijoje.

 

Pats didžiausias Prancūzijos viešbučių privalumas yra vadinamoji „ski in, ski out“ funkcija – dauguma viešbučių yra pastatyti šalia trasų, į kurias patenkama vos išėjus pro viešbučio duris. Todėl visiškai nereikia automobilio. Dalyje tokių miestelių apskritai uždraustas automobilių eismas ir leidžiama tik atvykimo/išvykimo dieną privažiavus prie viešbučio išsikrauti/susikrauti daiktus.

Trasos ir keltuvai. Visų pirma, prancūzai turi žaliai žymimų trasų. Taip jie išskiria lengvesnes nei mėlynos trasas, kurios skirtos pradedantiesiems slidininkams. Po Antrojo pasaulinio karo pradėjus masiškai statyti slidinėjimo kurortus, reikėjo juos padaryti patrauklius iki tol nelabai slidinėjusiai tautai.

Todėl trasų išdėstymo požiūriu Prancūzijos pagrindiniai slidinėjimo kurortai yra puikiai pritaikyti įvairaus lygio slidininkams. Tuo jie skiriasi nuo austriškų, kur, pavyzdžiui, norint nusileisti nuo vieno galo iki kito kai kuriuose kurortuose neišvengiamai gali tekti leistis juoda trasa.

Trasų išdėstymo požiūriu Prancūzijos pagrindiniai slidinėjimo kurortai yra puikiai pritaikyti įvairaus lygio slidininkams.

Tačiau su keltuvais prancūzai atsilieka nuo austrų. Austrijos slidinėjimo kurortai sparčiai modernizuoja keltuvus, o Prancūzijos tempai lėtesni.

Žinoma, ten tikrai yra ir labai modernių bei didelių kabininių keltuvų, ypač populiariausiuose slidinėjimo regionuose, tačiau neretas atvejis, kai teks keltis 30 ar 40 metų senumo keltuvu.

Kokį bugelį dar galima sutikti labai dideliame Prancūzijos kurorte, pažiūrėkite čia:

VIDEO: Senieji Prancūzijos slidinėjimo kurortai

Turizmas ir paslaugos. Be prancūzų, daugiausia čia slidinėja britų, kurie sudaro apie ketvirtadalį visų slidininkų. Todėl skirtingai nuo austrų ir italų kurortų, čia daugiausia girdėsite prancūzų ir anglų kalbas. Be to, yra italų, olandų, vokiečių ir rusų.

Maisto ir paslaugų kainos yra didesnės nei Austrijoje ar Italijoje. Pavyzdžiui, vidutinė alaus bokalo kaina populiariausiuose prancūzų kurortuose siekia 5–8 eurus. Austrijoje alus kainuoja 3,5–5 eurus.

Top 4 regionai, kuriuose būtina paslidinėti

Prancūzijoje yra tiek gerų ir įdomių slidinėjimo kurortų, kad galiu išskirti tik keturis, nes į penktą vietą pretenduoja mažiausiai šeši lygiaverčiai konkurentai.

Les Troi Valė

Tai didžiausias slidinėjimo regionas pasaulyje pagal tarpusavyje keltuvais sujungtų trasų ilgį – 600 km. Trasos yra išsidėsčiusios trijuose slėniuose, nuo to ir kilęs regiono pavadinimas. Be trasų gausos Les Troi Vallė garsėja prabangiausiu Alpių kurortu Kurševeliu ir aukščiausiai Europoje esančiu Valtorenu.

T.Balžeko nuotr./Gal karšto vyno?
T.Balžeko nuotr./Prancūzijos Alpės

Paradiskas

Pagal trasų ilgį ne ką nusileidžiantis Les Troi Valė, kurių yra 425 km. Paradisko slidinėjimo regionas jungia Lezarką ir Laplaną. Ilgos ir plačios mėlynos trasos.

Dar vienas regionas iš dviejų slidinėjimo kurortų – Tinio ir Valdizerės, siūlantis 300 km trasų. Šiame slidinėjimo regione keltuvai kyla beveik į 3,5 km aukštį, kur pasiekiamos trasos ant dviejų ledynų. Toks aukštis leidžia siūlyti slidinėjimą net vasarą.

Šamoni

Šamoni turi tik 115 km trasų, o ir jos yra išsidėsčiusios trijuose tarpusavyje nesujungtose zonose, tačiau šis kurortas yra Prancūzijos žiemos sporto lopšys, vienas seniausių ir žymiausių šalies slidinėjimo centrų. Šamoni yra įsikūręs aukščiausio Vakarų Europos kalno Monblano papėdėje.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietus dažnai merkia Monblano papėdėje įsikūrusį Chamonix
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietus dažnai merkia Monblano papėdėje įsikūrusį Chamonix

Čia buvo pastatytas tais laikais aukščiausiai pasaulyje kylantis keltuvas (3 842 m), kuris ir dabar išlieka vienu iš aukščiausiu. Užkilus juo galima nusileisti daugiau nei 20 km ilgio off-piste trasa Valė Blanš, kuri laikoma viena sudėtingiausių ir pavojingiausių trasų Alpėse.

Šamoni – gyva Prancūzijos slidinėjimo legenda ir rojus įvairių ekstremalių žiemos sporto šakų profesionalams.

Slidininkų blog'o konkursas
Slidininkų blog'o konkursas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Didžiausiame Bukčių miško parke Vilniuje pasivaikščioti kviečia trys nauji maršrutai
Reklama
„Huawei FreeBuds 6i“ – iki 100 eurų kainuojančios belaidės ausinės
Reklama
Vaikų vasaros atostogoms įsibėgėjant, „Telia Play“ kino rekomendacijos vaikams ir visai šeimai
Reklama
„Įspūdžiai išliko visam gyvenimui“: TV bokštas kviečia pasivaikščioti 170 metrų aukštyje