Kūčios ir Kalėdos
Lietuviai dažnai būna įsitikinę, kad Kalėdos Bulgarijoje, ortodoksiškame krašte, švenčiamos sausio pradžioje. Ne, Kūčių vakaro (bulg. Бъдни вечер) vakarienė taip pat valgoma gruodžio 24-ąją, o kitą dieną švenčiamos Kalėdos netgi vadinamos labai panašiai – Коледа.
Religingesni bulgarai 40 dienų iki Kalėdų laikosi gana griežto pasninko, kuomet atsisakoma ne tik žuvies ir mėsos, bet ir visų gyvulinės kilmės maisto produktų – pieno, sviesto, kiaušinių. Liesi patiekalai vyrauja ir ant Kūčių vakarienės stalo: pupelių sriuba, vaisių kompotas, banica (peršviečiamos trapios tešlos kepinys) su moliūgais arba ryžiais, šviežių arba raugintų kopūstų sarmi, įdaryti ryžiais (sarmi atitinka lietuviškuosius balandėlius), švieži vaisiai, riešutai, marinuotos daržovės. Patiekalų įvairovė paprastai priklauso nuo šalies regiono ir šeimos įpročių, tačiau pageidautina, kad jų skaičius būtų nelyginis: dažniausiai 7, 9 arba 12.
Jei lietuviškos Kūčios pradedamos šeimos nariams dalinantis kalėdaitį, bulgarai rankomis laužo didelį mielinės tešlos pyragą pitą. Paprastai ant jos puikuojasi tešliniai kalėdiniai simboliai, o viduje būna įkepta moneta. Kas atlaužtame gabale randa pinigėlį, tam kitais metais seksis.
Yra ir kitų tradicijų, savo forma primenančių lietuviškąsias. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje po vakarienės iš po staltiesės traukiame šiaudą, tai Bulgarijoje kiekvienas iš pintinėlės išsirenka po graikišką riešutą. Jei branduolys šviesus ir didelis, ateinantys metai bus sėkmingi, jei sudžiuvęs – nelabai seksis.
Kalėdų pietums paprastai valgoma mėsa – kepamas kalakutas arba kiaulienos patiekalai.
Praėjusiais metais Kalėdas Bulgarijoje švenčiau pirmą kartą ir, reikia prisipažinti, buvau šiek tiek nustebinta, kai Kalėdų rytą aplink namus ėmė sklisti stiprus svilėsių kvapas: kaimynai savo kieme svilino ką tik paskerstą paršą.
Žuvies diena
Nors iki Kalėdų laikomasi (ar bent jau anksčiau itin griežtai laikytasi) pasninko, gruodžio 6-ąją, šv. Nikolajaus (Mikalojaus) dieną, valgoma žuvis. Apie artėjančią Никулден lengvai galima spėti iš kiek pasikeitusio parduotuvių asortimento – vitrinos paprastai perpildytos pačių įvairiausių žuvų ir jūros gėrybių.
Ir nors šiandien retas kuris susimąsto, kokios šventės ištakos, tą dieną daugiau nei įprasta vardadienio proga sveikinti visus Nikolajus, Nikolas ir Nikolinas, į svečius pasikviesti giminaičius ir visiems drauge valgyti žuvį, paprastai – keptą karpį. Mat pasak legendos, kartą šv. Mikalojus keliavęs jūra, kilusi audra ir jo valtis prakiurusi. Nuo žūties valtį išgelbėjęs būtent karpis – jį pagavęs Mikalojus užkišo skylę valties dugne ir taip išsigelbėjo.
Šiandien šv. Mikalojus yra jūrininkų ir žvejų globėjas ir nors šventė turėtų būti grynai religinė, vyrauja keletas pagoniškų papročių. Pavyzdžiui, tądien valant žuvį stengiamasi, kad ant žemės nenukristų nei vienas žvynas, antraip užpuls ligos. Kad sektųsi, piniginėje patariama nešiotis ir bent vieną karpio žvyną.
Studentų diena
Slidinėjimo sezonas Bulgarijoje paprastai prasideda gruodį, tačiau jei ketinate atvykti mėnesio pradžioje, situacija slidinėjimo kurortuose gali gerokai nustebinti.
Pamaldūs ortodoksai gruodžio 8-ąją mini šv. Klimento Ohridskio, sukūrusio kirilicos raidyną ir laikomo aukštojo mokslo globėju, dieną. Jo vardu pavadintas ir Sofijos universitetas. Studentams šią dieną paskaitos nevyksta ir visi traukia švęsti į slidinėjimo kurortus. Šventimas paprastai yra masinis, atmieštas laisvai besiliejančiu alkoholiu ir studentiško gyvenimo nerūpestingumu.
Rugsėjo 1-osios abiturientų ir pirmakursių bakchanalijos Lietuvoje, palyginti su šiuo balkanišku šėlu, tėra šaltas šiaurietiškas pasisėdėjimas.
Naujieji metai
Naujųjų metų išvakarės Bulgarijoje taip pat panašios į šventę Lietuvoje – pobūvis su artimiausiais draugais, fejerverkai ir šampanas. Sausio 1-ąją čia švenčiama Vasilio vardo diena, o kai kuriuose šalies regionuose, ypač pietvakarinėje dalyje, miestus užplūsta įspūdingi kukerių paradai. Kukeriai – kraupiomis kaukėmis pasipuošę persirengėliai, kurių tikslas yra išbaidyti piktąsias dvasias. Visoje Bulgarijoje jie paprastai pasirodo per Sirni Zagovezni arba bulgariškąsias Užgavėnes.
Piktosios dvasios pirmąją Naujųjų metų dieną baidomos ir kailį periant survačkomis. Survačka – nedidelė šakelė, papuošta avies vilna, džiovintais vaisiais ir daržovėmis, kartais riestainiu ir kitomis namuose esančiomis gėrybėmis. Paprastai vyresnio amžiaus žmonės prašo vaikų juos kiek paperti, o už šias „paslaugas“ atsilygina pinigėliais ir skanėstais.
Naujųjų metų dieną pinigų gali „užsidirbti“ ir apdairios žmonos. Tikima, kad Naujųjų metų išvakarėse po vyro pagalve reikia paslėpti akmenį – kuo didesnį, tuo geriau. Jei vyras akmens nepastebės ir visą naktį išmiegos nepabudęs, jo piniginė nuo prikimštų pinigų ateinančiais metais bus kieta lyg akmuo. Įdomu tai, kad šios žaismingos tradicijos dažna bulgarų šeima laikosi metai iš metų, o eidami miegoti vyrai pernelyg nesistebi, kad galvai mažumėlę kieta…
Naujųjų metų proga Bulgarijoje įprasta kepti jau minėtą banicą. Tik dabar įdaras būna sotesnis, skanesnis nei per Kūčias, o į vidų įkepama ne viena moneta, bet daugiau šeimininkės ant popierėlių surašytų ir į foliją suvyniotų linkėjimų. Ką savo gabalėlyje rasi, tas ir išsipildys.
Šv. Jordano dienos maudynės
Sausio 6-ąją minima Йордановден. Šią dieną ne tik švenčiami Jordanų ir Jordankų vardadieniai, bet ir vyksta ritualinės vyrų maudynės lediniame vandenyje. Iškilmingos procesijos lydimas popas keliauja prie artimiausio vandens telkinio, į kurį įmeta kryžių. Minios šiltai apsirengusių smalsuolių stebi, kaip į šaltutėlį vandenį ieškoti kryžiaus šoka būrys pusnuogių vyrų.
Kai kuriuose Bulgarijos regionuose tai daroma dėvint tradicinius kostiumus, susikabinę vyrai iš vandens neskuba lipti ir palengva jame šoka tradicinius šokius. Apimti azarto ir adrenalino visi atrodo tiesiog švytintys. Viena vertus, tikima, kad šią dieną vanduo turi magiškų gydančių savybių, kita vertus, minios akivaizdoje nė vienas nenori pasirodyti bijąs sušalti.
Ivano diena
Kitą dieną po maudynių, sausio 7-ąją, švenčiama Jono Krikštytojo arba Ivano diena. Kaip jau galima buvo pastebėti, vardadieniai Bulgarijoje labai populiarūs ir prilygsta kone gimtadieniui. Šią dieną gatvėse pamatysite daugybę gėlėmis ir dovanėlėmis nešinų žmonių, juk Ivanas – vienas populiariausių bulgariškų vardų. Visoje šalyje Ivanų yra daugiau nei 350 tūkstančių!
Šis straipsnis publikuotas tinklaraštyje „Euroblogas“
