Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 3d. 08:00

Keistos ir įdomios vietos šiaurės rytų Lenkijoje, netoli sienos su Lietuva

Keistos ir įdomios vietos šiaurės rytų Lenkijoje, netoli sienos su Lietuva
123rf.com nuotr. / Keistos ir įdomios vietos šiaurės rytų Lenkijoje, netoli sienos su Lietuva

Jeigu ilgajam savaitgaliui dar neturite planų, bet nenorite užsisėdėti namuose – tereikia prisiminti, kad šalia Lietuvos driekiasi vieni įdomiausių ir gražiausių Lenkijos kraštų. Palenkė ir Varmijos Mozūrų vaivadija puikiai tinka tiek savaitgalio, tiek ir vienos dienos be nakvynės išvykai. Įdomiausias vietas čia verta išsisaugoti ir tam atvejui, jeigu automobiliu vyksite tolyn į Europą – bent viena kita jų gali būti įdomi tarpinė stotelė atsipūtimui.

Lietuva ribojasi su „Lenkijos plaučiais“ dėl savo žalumos vadinama Palenkės vaivadija (Podlaskie), o visai netoli nuo pasienio yra ir nuostabiųjų ežerų kraštas – Varmijos Mozūrų vaivadija (Warminsko-Mazurskie).

Dauguma žino populiariausius šių vaivadijų objektus – Augustavo kanalus, Vygrių nacionalinį parką su vienuolynu, Belovežo girią, bunkerių miestą „Vilko guolis“ ar gražiuosius miestus, tokius kaip Gižyckas ar Goldapas.

O kokius ne tiek daug dėmesio sulaukiančius, bet aplankymo tikrai vertus objektus čia galima dar rasti? Beje, aplankę juos galite dalyvauti ir fotografijų konkurse, kurio prizas – kelionė į Gdanską. Taisykles rasite čia.

VARMIJOS MOZŪRŲ VAIVADIJA

Stančikų tiltai (Mosty w Stańczykach)

Šis Lenkijai neįprastas statinys atrodo lyg senovės romėnų palikti akvedukai. Bet iš tiesų įspūdingo dydžio (ilgis – 180 m, aukštis – 36,5 m) viadukai pastatyti praėjusio amžiaus pradžioje, kai šios vietos dar buvo Rytų Prūsija. Vokiečių inžinieriai juos sukūrė pagal Senovės Romos akveduko Pont du Gard pavyzdį.

Kariniais tikslais XX a. pradžioje buvo projektuojama geležinkelio linija Goldapas (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Civiliams skirtas eismas po linijos atidarymo 1926 m. čia nebuvo intensyvus, kuris dar labiau suretėjo šiose vietose įsikūrus Trečiajam Reichui. Šiuo geležinkeliu buvo gabenamos net ir statybinės medžiagos Adolfo Hitlerio slaptavietei „Vilko guolis“. Traukinių eismas čia sustojo 1945 m., kai bėgius išmontavo Raudonoji Armija.

Nors atrodo kaip apleisti, tačiau Stančikų tiltai yra turistinė atrakcija – ant jų dažnai sutiksite žmonių, o yra ir lankymo mokestis (4 zlotai).

Rapos piramidė

Nuo Senovės Romos – prie Senovės Egipto. Varmijos Mozūrų vaivadijoje galima rasti ir statinį, primenantį Nilo civilizaciją. Rapos miškuose iškilusi piramidė, kuri yra Fahrenheidų šeimos mauzoliejus. 16 metrų aukščio statinį 1811 m. sukūrė skulptorius Bertelis Thorvaldsenas.

Friedrichas Heinrichas Fahrenheidas buvo kilmingas ir svarbus pareigūnas Rytų Prūsijoje, kuris kolekcionavo meno kūrinius ir buvo aktyvus keliautojas. Jį itin žavėjo Senovės Egiptas, Fahrenheidas labai domėjosi mumifikacija bei pomirtiniu gyvenimu, dėl to ir savo bei savo šeimos amžino poilsio vietai pasirinko tokią idėją. Visi jie buvo mumifikuoti.

Vietą išniekino Raudonoji Armija, kai 1945 m. siautėjo šiose apylinkėse. Sovietai išsprogdino mauzoliejaus sieną, atvėrė karstus, nupjaustė galvas mumifikuotiems kūnams.

Ilgus metus amžino poilsio vieta stovėjo atvira vandalams, o neįprastas statinys buvo apipintas legendomis. Laikui bėgant mauzoliejus buvo sutvarkytas, tačiau jame ir toliau palikti mumifikuoti kūnai, kurie stebėtinai gerai išsilaikė drėgnoje vietoje. Lankytojai į vidų patekti negali, bet įdomu pasivaikščioti aplink mauzoliejų.

Zabrost Wielki

„Istorinis kaimas“ gal ir skamba nuobodžiai, bet Zabrost Wielki visgi yra vertas dėmesio. XVI a. pradėjęs kurtis kaimas per I pasaulinį karą buvo beveik visiškai sugriautas. Anksčiau vadintas Gross Sobrost pavadinimu, jis tuomet buvo atstatytas pagal Berlyno architekto planą.

Kaimas išliko beveik nepasikeitęs visą šimtą metų. Vaikščiojant po jį galima grožėtis didelėmis raudonų plytų arkomis, įdomios architektūros pastatais – skirkite kaimui laiko, nes įdomumas dažniausiai slypi detalėse.

Aplankyti galima ir I pasaulinio karo laikų kapines su vertingais senais medžiais ir išskirtiniais geležiniais kryžiais.

Bunkerių kompleksas Mamerkuose

Slaptas A.Hitlerio bunkerių miestas „Vilko guolis“ (beje, neseniai atnaujintas) sulaukia begalės lankytojų. Bet ne visi žino, kad netoli sienos su Lietuva yra ir kitas puikiai išsilaikęs Vermachto kompleksas, kuriame įkurtas II pasaulinio karo muziejus.

1940–1944 m. Mamerkų miškuose vokiečiai pastatė beveik 250 objektų, tarp jų – 30 tvirtų betoninių bunkerių, kurie išsilaikė iki šių laikų. Kartu su „Vilko guoliu“ čia buvo svarbiausia vieta, iš kurios buvo koordinuojamas sausumos pajėgų veržimasis į Sovietų Sąjungą. Komplekse nurodymus dalino keli tuzinai generolų, dirbo beveik 1,5 tūkst. Vermachto pareigūnų ir karių. Kai kuriuos bunkerius suprojektavo pats A.Hitleris.

Mamerkuose buvo dalinami vieni svarbiausių įsakymų Trečiojo Reicho pajėgoms karo metu, čia buvo sukurptas planas ir dėl A.Hitlerio nužudymo, kurį mėginta įgyvendinti „Vilko guolyje“. Mamerkuose buvo nuspręsta numalšinti Varšuvos sukilimą.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Bunkerių kompleksas Mamerkuose
„Wikimedia Commons“ nuotr./Bunkerių kompleksas Mamerkuose

Manoma, kad komplekse naciai galėjo statyti ir povandeninius laivus, kurie per Mozūrijos kanalą paskui buvo transportuojami į Baltijos jūrą. Buvo įtariama, kad čia galėjo būti paslėptas ir Gintaro kambarys, tačiau įrodymų po paieškų taip ir nerasta.

Teritorijoje galima apžiūrėti žolėmis ir medžių žievėmis užmaskuotus bunkerius, yra didelis požeminių koridorių ir tunelių tinklas, atkurtas tikro dydžio povandeninio laivo interjeras. Yra įrengtas 38 metrų aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio matosi ir bunkeriai, ir ežeringas kraštas. Apžvalgos aikštelė įrengta ir ant vieno iš bunkerių.

Rešlius (Reszel)

Žavingas Varmijos miestas turistus vilioja savo gražia architektūra, ramiu gyvenimu ir tragiška istorija apie paskutinę Europoje sudegintą „raganą“.

Rešlius priklauso tarptautiniam tinklui „cittaslow“ – „lėtiems miestams“. Prie jo prisijungti gali tik tie miestai, kurie yra nedideli, skiria daug dėmesio vietinės gastronomijos tradicijoms, ekologijai, aplinkai. Čia nuo istorinio gotikinio tilto galima lėtai pasivaikščioti tarpeklyje įkurtu miesto parku, nužingsniuoti iki gotikinės vyskupų pilies. Galiausiai – kurioje nors jaukioje senamiesčio gatvelėje išgerti kavos.

Idilišką miesto vaizdą gali aptemdyti tik istorija, kad būtent čia buvo sudeginta paskutinė moteris Europoje, kuri buvo apšaukta ragana. 1811 rugpjūčio 21 d. liepsnose žuvo ketverius metus teismo nuosprendžio laukusi Barbara Zdunk. Nuo to laiko daugiau tokios mirties bausmės žemyne nebuvo niekam skirta. Moteris buvo apkaltinta esą burtais sukėlusi gaisrą mieste, o jos nuosprendį pasirašė pats Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III.

PALENKĖS VAIVADIJA

Supraslė (Supraśl)

Netoli lietuviams gerai pažįstamos Balstogės (Białystok), ant upės kranto, įsikūręs nedidelis Supraslės miestelis. Jau du dešimtmečius dėl itin švaraus oro jis turi spa miesto statusą, o čia ramaus poilsio traukia lenkai iš visos šalies.

Supraslė nors ir nedidelė, bet joje gausu turistinių atrakcijų ir lankytinų vietų. Tik šios – irgi ramios. Pavyzdžiui, galima aplankyti Ikonų muziejų su turtinga stačiatikių šventųjų paveikslų ir kryžių kolekcija.

Svarbiausia vieta – Renesanso architektūros stiliaus stačiatikių vienuolynas, dėl kurio ir atsirado visas miestelis. Jis įkurtas dar XV a. pab., jame iki šiol yra Dievo Motinos ikona, kuri stačiatikių laikoma stebuklinga.

Mieste harmoningai derinama kultūra, istorija ir gamta, ir tai sukuria unikalią atmosferą. Jaukiomis miestelio gatvėmis galima vaikščioti tarp įdomios architektūros pavyzdžių – maldos namų, medinių pastatų, rūmų pastatų.

Atvertų langinių kraštas (Kraina Otwartych Okiennic)

Vieta, kuri vadinama Atvertų langiniu kraštu, yra maršrutas, sujungiantis tris kaimus – Puchlius (Puchły), Socę (Soce) ir Tžešcianką (Trześcianka). Žaviausi objektai čia – gražiais raštais dekoruoti senoviniai namai.

Mediniais ornamentais yra išpuošti stogai, pastatų kampai, o langinės išsiskiria savo ryškiomis spalvomis. Atrodo, lyg įžengiate į senuosius laikus, kur ramus gyvenimas palengva teka savo vaga, netrukdomas šiuolaikinio pasaulio negandų.

Dauguma pastatų yra panašaus stiliaus – mediniai, apjuosti nedidele tvora, dviem langais atsisukę į pagrindinę gatvę. Tačiau kiekvienas jų dekoruotas vis kitaip, akys raibsta nuo spalvų ir prie namų susodintų gėlių.

Puchliuose stovi ir įspūdinga medinė ryškios mėlynos spalvos stačiatikių cerkvė, o Tžešciankoje – žalios.

Kaimeliai vienas nuo kito nutolę vos per keliolika minučių automobiliu, tad visus aplankyti užtektų ir kelių valandų.

Krušynianai (Kruszyniany)

Kelionė čia – tai kelionė į kitą kultūrą. Krušynianuose prasideda (arba pasibaigia – kaip pažiūrėsi) Totorių kelias Lenkijoje, kurio metu galite atrasi Rytų kultūrą, pailsėti ir pasimėgauti ramybe. Taką galima įveikti ir pėstute ar dviračiu.

Krušynianuose galima bent iš dalies geriau pažinti totorių kultūrą: aplankyti kapines (Mizary), XVIII a. medinę mečetę – seniausius musulmonų maldos namus visoje Lenkijoje, paragauti totoriškų patiekalų, net pernakvoti jurtoje.

Prieš kelerius metus Totorių keliu Lenkijoje keliavusi 15min kelionių rubrikos „Pasaulis kišenėje“ autorė Małgorzata Mozyro tuomet rašė, kad Krušynianuose vietinis imamas papasakoja apie totorių papročius. Pavyzdžiui, jis paaiškino, kodėl ant musulmonų kapų užrašai yra iš kitos pusės nei pas krikščionis. Taip yra dėl to, „kad angelai galėtų geriau matyti užrašus“. Būtent šioje vietovėje rugpjūtį organizuojamas Totorių kultūros ir papročių festivalis.

Tykocinas (Tykocin)

Šis miestas – tiems, kurie nori nukeliauti ne tik į kitą šalį, bet ir į kitą laikotarpį. Tykocinas kaip magnetas traukia baroko gerbėjus.

Akmenimis tebegrįstos gatvės vingiuoja tarp baltų pastatų raudonais stogais, čia stovi ir barokinė sinagoga – viena gražiausių žydų šventovių Europoje. Net buvusi karinė ligoninė, viena seniausių išlikusių visame žemyne, yra gražaus barokinio stiliaus. Dabar joje įkurtas viešbutis.

600 metų senumo miestą mėgo ir LDK karaliai bei kunigaikščiai, ne vienas jų čia leisdavo laiką. Žygimantas Augustas čia vietoj anksčiau buvusios medinės pilies yra pastatęs mūrinę, kuri išlikusi iki šiol.

Tykocinas vadinamas ir Europos gandrų kaimu. Per jį driekiasi Palenkės gandrų takas, kuris tiesiasi nuo Belovežo iki Narevo nacionalinio parko.

Bebros nacionalinis parkas (Biebrzański Park Narodowy)

1993 m. įkurtas Bebros nacionalinis parkas yra didžiausias visoje Lenkijoje. Užimantis apie 59 tūkst. hektarų jis yra prieglobstis begalei vandens paukščių (jų priskaičiuojama net 270 rūšių), miško gyvūnų. Svarbiausias jų – briedis. Jų čia galima sutikti visur.

Kadangi parko teritorija didžiulė, lengviausia su gamta susipažinti sekant pažymėtais edukaciniais takais. Juos galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar net baidare. Parke yra ir apžvalgos bokštelių, iš kurių patogu stebėti aplinką.

Šiemet parke buvo kilęs didžiulis gaisras, sudeginęs apie 50 kv. km pievų ir miškų ploto. Dėl to pradėta kampanija, kuri visus lankytojus ragina būti itin atsargiais, kad netyčia vėl nebūtų sukeltas naujas gaisras.

Jeigu dar trūksta idėjų, ką pamatyti Lenkijoje ir toliau nuo sienos, jų rasite čia: 10 vietų, apie kurias Lenkijoje gal nežinojote

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje