Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 12d. 18:04

A.Jokubaitis: liberalų rinkimų programa – skrudintuvo instrukcija

Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius

Pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus ir sąrašo lyderio Eugenijaus Gentvilo pristatytą rinkimų programą politologas ir filosofas Alvydas Jokubaitis apibūdina kaip „netyčia pamestą darbo kalendorių“, „pakankamai biurokratinį dokumentą“ ar kokio nors buitinio prietaiso instrukciją.

Kartu su mokslininku politikų pažadus vertina ir daktaras Raimondas Kuodis, diskusiją stebi pagrindiniai liberalų partijos vedliai ir kandidatai į Seimą – Virgilijus Alekna, Simonas Kairys, Arūnas Gelūnas, Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Andrius Bagdonas, Aušrinė Armonaitė ir kiti.

„Valdžia nenurodinės, kaip gyventi“

Ėmęsis iniciatyvos pristatyti planą, R.Šimašius teigia, kad liberalai pas nieką po antklode nelįs, akcentuoja tradicines liberalizmo vertybes – konkurenciją, laisvą rinką ir valstybės nesikišimą.

„Liberalai visą laiką bus už tai, kad valdžia žmonėms nenurodinėtų, kaip gyventi“, – vieną iš partijos šūkių cituoja Vilniaus meras.

Politikas nurodo Liberalų sąjungos rinkimų gaires – partija pasisako už visų šeimų lygybę, už tai, kad dvigubą „w“ dokumente galima būtų rašyti be jokių išlygų, už balsavimą internetu ir dvigubą pilietybę, už valdiškų vaikų namų atsisakymą.

„Mes turime labai aiškų matymą, kaip per vieną kadenciją būtų galima išnaikinti tokį reiškinį kaip vaikų namai ir rūpintis vaikais šeimose skatinant įvaikinimą ir sąlygų tam sudarymą“, – garantuoja liberalas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Propaguodamas laisvąją rinką, R.Šimašius primena prekybininkų pasirašytą memorandumą dėl privalomo asmens dokumentų pateikimo perkant alkoholį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reakciją planuojant įkurti alkoholio prekybos monopolį.

„Mes už tai, kad būtų kuo didesnė konkurencija, tai reiškia, kad jeigu kažkas gal ir neprotingai sugalvoja paprašyti asmens dokumento, tai dar nereiškia, kad galima įkurti valstybinę monopoliją“, – poziciją išsako Liberalų sąjungos pirmininkas.

„Liberalų darbus Lietuvai“ toliau pristato Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas.

Jeigu kažkas gal ir neprotingai sugalvoja paprašyti asmens dokumento, tai dar nereiškia, kad galima įkurti valstybinę monopoliją.

„Liberalų svajonė turėtų būti tokia – mažesnis biudžetas su mažiau išlaikytinių. Tai čia yra dalykai, kurių liberalai nori pasiekti, arba kitaip sakant, – liesa, liekna valdžia, kurios tikslas negali būti didelis biudžetas – tikslas turi būti aktyvus žmogus“, – teigia politikas.

Mažės mokesčiai, didės atlyginimai

Kalbėdamas apie lankstesnius darbo santykius, E.Gentvilas užsimena apie Darbo kodeksą.

„Aš įsitikinęs, kad liberalai balsuos labai aiškiai, kad būtų atmestas prezidentės veto, nes jam pritarus, realiai liktų galioti 2002 metų Darbo kodeksas, kuris atvedė prie to, kad iš Lietuvos sprunka žmonės“, – tvirtina liberalas.

Jis išsako dar daugiau programinių pažadų – siūlo kovoti su funkcijų dubliavimu, skatinti privačią iniciatyvą, investuoti į tyrimus, talentus ir aukštos kvalifikacijos specialistus, depolitizuoti valstybės valdomas įmones, mažinti biurokratiją, įvesti „mokesčių atostogas“ naujai pradedantiems verslą ir kai kurias valstybės vykdomas funkcijas perduoti privačiam sektoriui.

„Kažkaip neįsivaizduojama, kaip čia Darbo birža galėtų būti nevalstybinė. O jūs žinote, kad pavyzdžiui, jūreivius įdarbina privačios įgulų formavimo agentūros?“, – domisi politikas.

Šitoje kadencijoje buvo totalus spaudimas privačiai nuosavybei.

E.Gentvilas nesikuklina kritikuoti dabartinės vyriausybės: „Šitoje kadencijoje buvo totalus spaudimas privačiai nuosavybei – privačių miškų apmokestinimas arba valstybinių įmonių išsaugojimas, pavyzdžiui, 42 urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatymu“.

Liberalų partijos sąrašo lyderis senjorams žada 140 eurų pensiją, dirbantiems – vidutinį atlyginimą, siekiantį 1000 eurų, taip pat – 18 procentų pridėtinės vertės mokestį, neapmokestinamų pajamų dydį lygų minimaliai algai, mažesnes „Sodros“ įmokas ir lubas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Buvusi vyriausybė rūpinosi tik minimalios algos padidinimu, ką pavyko padidinti turbūt dviem šimtais litų [...]. Negalima rūpintis vienu, net ir labiausiai nuskriaustu. Turi būti rūpinamasi visa visuomene“, – pabrėžia E.Gentvilas.

Liberalų programa be liberalizmo

„Aptariamoje liberalų rinkiminėje programoje nėra nei bent kiek rimtesnės filosofijos, nei antifilosofijos – tik skubotai iškeptas žodžių maišas. Toks įspūdis, kad liberalai užmiršo seną Biblijos tiesą – kad pradžioje buvo žodis. Jų rinkiminės programos pradžia rodo didelį žodžių nuvertėjimą, o tai visada reiškia ir minties nuvertėjimą. Rinkiminė liberalų programa primena šaldytuvo ar dulkių siurblio instrukciją, o ne bandymą rimtai suprasti dabartinę Lietuvos visuomenę“, – vos tik pradėjęs komentuoti kritiką žarsto filosofas A.Jokubaitis.

Liberalų rinkimų programa primena šaldytuvo ar dulkių siurblio instrukciją, o ne bandymą rimtai suprasti dabartinę Lietuvos visuomenę.

Liberalų priešrinkiminį planą perskaitęs profesorius teigia nesuprantantis, kodėl programoje nurodytų darbų apskritai reikia imtis.

„Susidaro įspūdis, kad liberalai nesupranta, kas vyksta Lietuvoje, bet kažkodėl žino, ką reikia daryti. Jų programos vadinamoji vertybinė dalis, dėl kurios aš čia tik ir pakviestas, yra didelio skurdo apraiška“, – sako A.Jokubaitis.

Anot politologo, šiandien reikalingas naujas požiūris tiek į žmogų, tiek į visuomenę: „Ateitis priklauso toms politinėms jėgoms, kurios nepatingės mąstyti ir sugebės rasti naują politinį žodyną. To nėra aptariamoje Liberalų sąjūdžio programoje, bet to nėra visos Lietuvos gyvenime“.

Pristatytą programą A.Jokubaitis vadina „pakankamai biurokratiniu dokumentu“, pabrėžia jos nekūrybiškumą ir teigia, kad programa nepasako nieko, ko anksčiau nebūtume girdėję apie Lietuvą ar pasaulį.

„Kai Lietuvos liberalai parašė savo programą, jie atliko mažą intelektualinę baudžiavą, parašė tai, ko reikia tam, kad partija turėtų programą“, – konstatuoja profesorius.

A.Jokubaitis programą prilygina kažkieno netyčia pamestam darbo kalendoriui: „Nėra didesnio savarankiško minties judėjimo tik bandymas pataikauti nusistovėjusioms ideologinėms klišėms ir piliečiams. Pagirti galima tik už tai, kad tų klišių nėra daug. Nors kartu tai gali tapti kritikos objektu.“

Liberalizmo šioje programoje tiek pat, kiek Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje yra demokratijos.

Profesorius programoje stokoja ideologinio liberalizmo pamato, ją vadina keista – tokia, kurią galima parduoti bet kuriai politinei partijai.

„Liberalizmo šioje programoje tiek pat, kiek Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje yra demokratijos.

Tikriausiai kai programoje pradedama kalbėti apie lyčiai neutralią partnerystę, visi skaitytojai turi suprasti, jog tai pats tikriausias liberalizmas. Deja, tai jau ne tik socialistų, bet ir kai kurių konservatorių naudota ir naudojama idėja“, – apgailestauja filosofas.

Liberalai – intelektualiai pajėgūs prisitaikėliai

„Ideologinė Liberalų sąjūdžio programos pradžia yra apgailėtinas žodžių sąvartynas, mažos intelektualinės „Kariotiškės“. Tai nuvilia. Tai nuvilia, nes esu įsitikinęs, kad liberalai yra intelektualiai pajėgiausia Lietuvos politinė partija. Ją sudaro jauni, apsiskaitę, naujoms idėjoms imlūs žmonės, tačiau jie šį kartą parašė tik skrudintuvo instrukciją. Liberalai yra gabūs, bet tingūs, prisitaikėliai“, – žodžių netaupo A.Jokubaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Jokubaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Jokubaitis

Jo nuomone tai – socialinio liberalizmo arba tautinio liberalizmo programa.

„Jeigu perskaitę programą paklaustumėte, kas žmogaus gyvenime svarbiausia, jos autoriai atsakytų – darbas, pelno siekimas ir auganti gerovė. Tai ne tik liberalų, bet ir sovietinių marksistų bei Kinijos maoistų filosofinė prielaida“, – teigia profesorius, programoje radęs ne vieną stebinantį ar neįtikėtiną teiginį, pavyzdžiui, tokį – „pavardės gali būti rašomos lotyniškos abėcėlės rašmenimis“.

„Šioje vietoje norisi paklausti: o kokiomis raidėmis dabar rašomos pavardės mūsų šalyje? Ką tuo norima pasakyti? Gal iš lietuviško raidyno norima pašalinti Romos laikų lotynų kalbai nepažįstamas raides?“, – domisi A.Jokubaitis.

Net nesutikdamas su šios partijos filosofija, siūlyčiau jos buvusiems gerbėjams dėl vieno prasižengėlio lengva ranka nebausti viso gražiai augusio liberalų kaimo.

Savo programą, filosofo nuomone, liberalai rašyti skubėjo, todėl jų kalba kartais „išėjo atostogų“, o to rinkimų programoje neturėtų būti. A.Jokubaitis stebisi, kad rinkėjų dėmesį patraukti galinčias geras idėjas liberalų partija paskandino žodžių vandenyne, ir pateikia tris, jo nuomone, įspūdingus liberalų sumanymus.

„Pirma – 100 nepriklausomų mokyklų, antra – pasipriešinimo visuomenė ir trečia – maudymasis Kuršių mariose [...]. Už šių pasiūlymų tikrai galima jausti jauno liberalizmo dvasią“, – ironizuoja profesorius.

Nepaisant kritikos ir išpažinties, kad partijos pirmininko Eligijaus Masiulio skandalas A.Jokubaitį nustebino mažiau nei idėjinis liberalų programos tingumas, profesorius ištikimus rinkėjus skatina neatsukti partijai nugaros.

„Net nesutikdamas su šios partijos filosofija, siūlyčiau jos buvusiems gerbėjams dėl vieno prasižengėlio lengva ranka nebausti viso gražiai augusio liberalų kaimo“, – sako politologas.

Programoje – daug inercijos

VU TSPMI dėstytojas R.Kuodis komentuoti Liberalų sąjūdžio programą pradeda nuo joje išsakytų terminų reikšmės. Jo nuomone, visos Lietuvos partijos skirtingai traktuoja laisvės sąvoką – liberalai ją traktuoja gana siaurai – kaip ir, pavyzdžiui, gerovės sąvoką.

„[Liberalų programos] vizija – nugludinta. Po ja pasirašytų visi. Nemanau, kad tokiame vizijos supratime yra unikalumo“, – svarsto R.Kuodis.

Ekonomisto teigimu, Liberalų sąjūdžio programa primena „Globalios Lietuvos“ strategiją.

„Nematau šitos šalies su tokia oficialia strategija“, – konstatuoja R.Kuodis.

Mokslininkas abejoja liberalų pažadais dėl mažesnių mokesčių, trumpesnių eilių gydymo įstaigose, didesnių pensijų ir panašių tvirtinimų.

„Kai kurie dalykai yra ne atlyginimų didinimas, o žmonių apgaudinėjimas [...]. Liberalai pateikia daug anekdotinių neefektyvumo pavyzdžių [...], klausimas, kur tie didieji ištekliai? Planai mažinti mokesčius – ambicingi, jie kainuos ne vieną milijardą eurų“, – svarsto R.Kuodis.

Nors kai kuriems liberalų išsakytiems teiginiams, tokiems kaip verslo reguliavimo skaidrumo didinimas ar autonomiškų universitetų priežiūra, ekonomistas pritarė, programoje jis įžvelgė daugybę „inertiškų teiginių“.

„Energetika – daug inercinių dalykų, – teigia R.Kuodys ir cituoja partijos programą. – „Valstybės kapitalo pasitraukimas iš energetikos“, – man atrodo, kad čia jūs perlenkėte lazdą – bet grynai iš inercijos“.

„Iš inercijos“, R.Kuodžio teigimu, užsimenama ir apie nulinę toleranciją korupcijai.

„Supraskite, kad tai nėra optimalu. Negalime „sukišti“ visų lėšų kovai. Reikia toleruoti tam tikrą lygį“, – savo poziciją išsako ekonomistas.

Išgirdęs VU TSPMI politologo pastabas, liberalų partijos pirmininkas R.Šimašius nevertina jų kaip „pasakytų į vieną pusę“ ir teigia, kad partijos programoje išsakytoms reformoms, kad ir tam pačiam atlyginimų didinimui, yra pagrindimas.

„Norėčiau išgryninti, kaip matau programos prasmę. [Programoje] turėtų būti išryškinti skirtumai. Jie reikalingi ir geri. Tai atspirties taškas vėliau sudarinėjant koalicijas“, – sako liberalas.

Jis taip pat prieštarauja R.Kuodžio nuomonei dėl inertiškos politikos ir teigia programoje nematantis nepamatuotų pažadų.

„Kartais dalykai iš inercijos nėra blogi [...]. Gerovės su ekonominiais rodikliais netapatiname. Dėl didesnių atlyginimų, tai ne tik tezė, bet ir sprendimas, kaip tai bus padaryta“, – akcentuoja R.Šimašius.

Diskusijos moderatorei VU TSPMI docentei Margaritai Šešelgytei paprašius liberalų išsakyti savo poziciją šauktinių ir privalomosios karo tarnybos klausimu, E.Gentvilas pabrėžė, kad ji turėtų būti savalaikė.

„Šauktinių kariuomenė priimtina ne ilgiau negu to reikalauja dabartinė geopolitinė situacija ir aiškiai pasisakome už savanoriškumo principą“, – partijos poziciją išreiškė jos sąrašo lyderis E.Gentvilas.

Savo rinkimines programas institute taip pat yra pristatę Lietuvos laisvės sąjunga, konservatorių ir socialdemokratų partijos.

Pagal visuomenės nuomonių tyrimų centro „Vilmorus“ rugpjūčio 26–29 dienomis atliktą Lietuvos gyventojų apklausą, Liberalų sąjūdis į Seimą nepatektų, nes neperžengtų rinkiminio 5 procentų barjero ir surinktų tik kiek daugiau nei 2 procentus rinkėjų pasitikėjimo balsų.

Šiuo metu Seime Liberalų sąjūdis turi 12 atstovų frakciją.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/