Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujametė dovana Darbo partijai – Sergejus Petuchas paaukojo dvigubai daugiau, nei turėjo

„Darbiečių“ kandidatai savivaldybių rinkimuose dosnūs partijai
15min.lt infografikas / „Darbiečių“ kandidatai savivaldybių rinkimuose dosnūs partijai
Šaltinis: 15min
0
A A

Atrodo, kad Darbo partija rado būdą, kaip apeiti įstatymuose numatytus apribojimus rinkimų kampanijoms išleisti milijonus. Kaip ir pernai vykusiems Europos Parlamento ir Prezidento rinkimams, taip ir savivaldybių tarybų rinkimams partija lėšų ieško ne savo biudžete, o kandidatų kišenėse. Ne vienas Darbo partijos kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybą į partijos rinkimų iždą įnešė maksimalią leidžiamą – 13,6 tūkst. eurų (46,8 tūkst. litų) – sumą.

Vienas tokių partijos geradarių – antrosios kadencijos Vilniaus savivaldybės taryboje siekiantis „darbietis“ Sergejus Petuchas. Nors dar 2013 m. jis deklaravo turįs turto už 204 tūkst. eurų ir vos 5,8 tūkst. eurų santaupų, Naujųjų metų išvakarėse į Darbo partijos rinkimų sąskaitą pervedė daugiau nei dvigubai daugiau – 13,6 tūkst. eurų (46,8 tūkst. litų), taip paremdamas partiją maksimalia leidžiama suma.

Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Petuchas
Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Petuchas

Aukoja masiškai

S.Petuchas ne vienintelis toks dosnus partijai „darbietis“.

Apie 13 tūkst. eurų partijai skyrė ir Darbo partijos kandidatas į Vilniaus merus Jonas Pinskus, „darbiečiai“ Antonina Greičiuvienė, Jonas Petras Jankauskas bei Algirdas Belevičius. 13,6 tūkst. eurų į Darbo partijos sąskaitą įnešė  ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Nors dar 2013 m. S.Petuchas deklaravo turįs turto už 204 tūkst. eurų ir vos 5,8 tūkst. eurų santaupų, Naujųjų metų išvakarėse į Darbo partijos rinkimų sąskaitą pervedė daugiau nei dvigubai daugiau – 13,6 tūkst. eurų.

Iš viso Darbo partijos kandidatai į Vilniaus savivaldybės tarybą į partijos rinkimų kasą jau įnešė rekordinę sumą, palyginti su kitų partijų atstovais – 128,3 tūkst. eurų.

Konservatoriams šios aukos kelia abejonių, ar Darbo partijos rinkimų kampanijos nėra finansuojamos „kokių nors „juodųjų buhalterijų“ lėšomis".

Ypatingą dėmesį jie skyrė R.Vaigino aukoms ir apskaičiavo, kad per dvejus metus įvairioms rinkimų kampanijoms jis sugebėjo paaukoti daugiau nei 33,3 tūkst. eurų, nors santaupų 2013 m. deklaravo turėjęs vos 43,5 tūkst. eurų, o per metus uždirba apie 29 tūkst. eurų atlyginimo.

Taip pat konservatoriai stebisi, kaip iš Kėdainių kilęs ketvirtakursis studentas, jaunimo organizacijos „Darbas" lyderis Benas Cechanavičius sugebėjo Darbo partiją paremti 2,8 tūkst. eurų suma.

Todėl opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį kreipėsi į Darbo partijos pirmininkę Loretą Graužinienę prašydamas viešo atsakymo, ar Darbo partijos finansai yra pakankamai skaidrūs. Taip pat A.Kubilius siūlo dėl Darbo partijos rinkimų kampanijos finansavimo Seime pradėti parlamentinį tyrimą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./KKSD laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis R.Vaiginas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./R.Vaiginas

R.Vaiginas: „Neieškokite sliekų ir cvekų

Seimo pirmininkė politiniam oponentui atsakyti nesuskubo. Tačiau konservatorių nemalonėn patekęs R.Vaiginas pasinaudojo proga atsakyti pats.

„Neieškokite ten, kur nepamesta, ir nekurkite sensacijų. Pasižiūrėkite deklaracijas. Aš nuo 2001 m. ar 1998 m. deklaravęs 300 tūkst. litų grynų pinigų. Mano alga – 5,5 tūkst. litų į rankas, žmonos – 3 tūkst. litų. Yra įmonės žmonos, kurios užsiima patalpų nuoma, galiausiai yra vaikai, kurie, jei trūktų, kaip tėvui, man skirtų. Aš tikrai galiu sau leisti. Jeigu konservatoriai ieško kažkur cvekų ar sliekų, tai tegul jie ieško“, – 15min.lt sakė R.Vaiginas.

Kai žmonės surenka tuos leidžiamus pinigus ir paaukoja rizikuodami, nes nežino, ar juos išrinks, tada visokie konservatoriai dar ima klausinėti, iš kur tų pinigų gavai, iš kur turi, – pyko R.Vaiginas.

Jis paaiškino, kad aukoti partijai rinkimams stambias sumas politikai dabar yra priversti, nes partija neturi teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.

Todėl, pasak R.Vaigino, „darbiečiai“ partijos viduje sutarė, kad visi išgalintys kandidatai į savivaldybių tarybas rinkimams skirs maksimalią leistiną sumą iš savo kišenės.

„Tai klausimas ne man ir ne partijai. Tai klausimas valstybei. Valstybė priima tokius įstatymus, o po to iš tų žmonių, kurie pretenduoja, tyčiojasi. Kaip jūs įsivaizduojate dalyvavimą rinkimuose be pinigų? Juk viskas kainuoja. Straipsnį nori patalpinti laikraštyje, tai įkainiai net didesni nei kitiems užsakovams. Nori skrajutes pasigaminti – mokėk, klipo nori – mokėk. Kai žmonės surenka tuos leidžiamus pinigus ir paaukoja rizikuodami, nes nežino, ar juos išrinks, tada visokie konservatoriai dar ima klausinėti, iš kur tų pinigų gavai, iš kur turi“, – pyktį liejo R.Vaiginas.

Ne pirmas kartas

Šis atvejis yra ne pirmas, kai Darbo partija rinkimus finansuoja savo narių ir kandidatų asmeninėmis lėšomis. Per pernai vykusius Europos Parlamento ir Prezidento rinkimus, partijai tūkstančius aukojo ministrai, Seimo nariai, „darbiečių“ politikų patarėjai ir padėjėjai.

Ypač dosni partijai tuomet buvo kandidatė į Europos Parlamentą, Seimo pirmininkės L.Graužinienės patarėja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Ji partijai iš viso skyrė 12 tūkst. eurų, nors prieš metus  buvo deklaravusi neturinti nei santaupų, nei vertybinių popierių, tik turto už 98 tūkst.eurų ir 47 tūkst. eurų dydžio paskolą.

Konservatoriai, įtardami, kad jaunoji politikė partijai galėjo aukoti ne savo pinigus, tuomet kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), prašydama išaiškinti Darbo partijai paaukotų pinigų šaltinį.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Viktoras Uspaskichas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Viktoras Uspaskichas

Tačiau VMI jokių pažeidimų nerado. Inspektoriai 15min.lt nurodė, kad atlikę tyrimą nustatė, jog I.Kačinskaitė-Urbonienė turėjo pakankamai pinigų, jog paremtų partiją.

Pati politikė aiškina, kad partiją rėmė iš santaupų ir iš šeimos narių dovanų gautais pinigais. Jokios dovanos I.Kačinskaitė-Urbonienė iki šiol nedeklaravo gavusi, nors didenes nei 3 tūkst. eurų dovanos net iš artimųjų turi būti pranešama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

I.Kačinskaitė-Urbonienė 15min.lt sakė, kad iš artimųjų dovanų gavo mažiau nei privaloma deklaruoti suma, todėl įstatymų nepažeidė.

„Nesakiau, kad močiutės, ar tėvai davė pinigus, o sakiau, kad tai yra šeimos reikalas. Nenorėjau detalizuoti, kas, kiek ir kaip davė. Nesu deklaravusi tos sumos, nes ji neviršija 3 tūkst. eurų. VMI viską patikrino ir nieko mano deklaracijose blogo nerado. Iš šeimos narių gauti pinigai nebuvo visa partijai aukota suma. Mes su vyru galbūt turėjome santaupų, kurios yra deklaruotos. Viskas yra padaryta pagal įstatymus", – antradienį sakė ji.

Sumos neadekvačios

Buvęs STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas teigia, kad neadekvatūs turimam turtui kandidatų įnašai į partijų kasas kelia daug abejonių.

„Vargu, ar kandidatai gali skolintis rinkimams. Protingomis sumomis aukoti nedraudžiama, bet, kai yra sumos didesnės, nei jie uždirbę, tai nėra gerai. Tai vadinama auka, tačiau tai apgaulinga sąvoka. Už auką niekas nieko atgal gauti nesitiki. Šiuo atveju „aukojama“ su ta intencija, kad gausi pareigas arba kokių nors sau naudingų sprendimų. Mano nuomone, čia įstatymų leidėjas yra palikęs spragą“, – sako jis.

Siūlėme, kad tą darbą atliktų STT, kuri turi technines priemones, tačiau tarnybos vadai piestu šoko, kad tai padarius tuoj pat Seimas panaikins visą tarnybą, – sakė K.Zaborskas.

K.Zaborsko teigimu, STT dar prezidentui Valdui Adamkui ir Finansų ministerijoje tada dirbusiai Daliai Grybauskaitei yra siūlęs apriboti kandidatų rinkimams skiriamas sumas, tačiau į tai niekas neatsižvelgė.

„Vaisius dabar mes matome. Manau, kad turi būti protingos ribos tų sumų. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Kanadoje, fiziniams asmenims, kurie kuo mažesnes sumas aukoja politinėms jėgoms, tuo mažesnius mokesčius paskui moka valstybei.

Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių remtų, bet mažomis sumomis. Tą patį būtų galima daryti ir Lietuvoje“, – teigė jis.

Be to, K.Zaborsko teigimu, nustatyti rinkimams kandidatų skiriamų pinigų kilmę Lietuvoje beveik neįmanoma, nes tiesiog nėra kam tuo užsiimti. Pasak jo, kitur pasaulyje dėl kiekvieno politiko abejotinos aukos rinkimų komisijose dirbančių auditorių pradedami ikiteisminiai tyrimai, tačiau Lietuvoje net tokio pareigūno VRK nėra.

„Siūlėme, kad tą darbą atliktų STT, kuri turi technines priemones, tačiau tarnybos vadai piestu šoko, kad tai padarius tuoj pat Seimas panaikins visą tarnybą. Matote, iki kokios situacijos esame priėję“, – apgailestavo ekspertas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau