Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 29d. 06:32

Į Lietuvą su bronzos medaliu sugrįžęs buriuotojas J.Bernotas: „Su burlente pasiekiu 50 km/val. greitį“

Bronzos medalį iškovojęs buriuotojas Juozas Bernotas grįžo į Lietuvą
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Juozas Bernotas su oro uoste jį pasitikusia žmona Gilija

Antradienio vėlyvą vakarą Kauno oro uoste nusileido lėktuvas iš Milano, kuriuo į gimtinę sugrįžo bronzos medalį Majamyje iškovojęs geriausias šalies buriuotojas, 30-metis olimpietis Juozas Bernotas. Pavargęs po itin ilgios kelionės, su vos išspaudžiama šypsena, bet laimingas. Sportininką pasitiko būrelis artimųjų, o namuose jo jau laukė mamos kepti „naliesnikai“.

„Mano tikslas – būti pirmame trejetuke. Tai padėtų pasigerinti vietą pasauliniame reitinge“, – prieš sezono startą žadėjo J.Bernotas.

Ne tik žadėjo, bet tuos pažadus ir įgyvendino. Majamyje sausio 20–26 dienomis vykusiame Pasaulio taurės etape kelialapį į Tokijo olimpiadą iškovojęs buriuotojas pasidabino bronzos medaliu. O štai geriausia Lietuvos buriuotoja, „Laser Radial“ jachtų klasėje besivaržanti Viktorija Andrulytė bendroje įskaitoje liko 9-ta.

Sailing Energy/ World Sailing nuotr./Juozas Bernotas
Sailing Energy/ World Sailing nuotr./Juozas Bernotas

„RS:X“ klasės burlente buriuojančiam J.Bernotui aukštesnius rezultatus pasiekti padėjo gūsingas vėjas – pradžioje finišavęs 5–6 vietose, Metų buriuotoju pripažintas kaunietis netruko įsiveržti į priekį ir varžyboms įpusėjus kelis plaukimus baigė lyderio pozicijoje.

Iki prasidedant Medalių lenktynėms, į kurias patenka 10 geriausiai per pirmąsias 5 dienas pasirodžiusių sportininkų ir kurių metu taškai dvigubinasi, lietuvis buvo 5 iš 8, jose finišavo antras ir tai jam padėjo pakilti iki garbingos prizinės 3 vietos – Lietuvai burlentininkas iškovojo bronzos medalį. Auksas atiteko Pedrui Pascualiui (JAV), sidabras – Ignacijui Berengueriui (Meksika).

Tai sportininkui buvo pirmosios sezono varžybos ir svarbi pasiruošimo liepą Tokijuje vyksiančių olimpinių žaidynių dalis.

Po varginančių 6 dienų varžybų J.Bernoto laukė ilga, beveik visą parą trukusi kelionė namo. Iš Majamo 8 valandas skrista į Lisaboną. Ten buvo paliktas visas varžybinis inventorius. Tuomet oro keliai prizininką vedė iš Portugalijos sostinės į Milaną. Šiame Italijos didmiestyje teko pakeisti oro uostus. Galiausiai antradienį 22.55 val., dešimt minučių anksčiau numatyto laiko, lėktuvas nusileido Kaune.

Atvykimo salėje laukdama mylimojo, J.Bernoto žmona Gilija atviravo, kad poilsio dar teks lukterėti: pirmiausiai jie suks pas vyro mamą – ten bronzos medalininko ir kartu su juo parskridusio jo tėčio laukia „naliesnikai“. O štai grįžus į poros namus teks gardžiuotis balta mišraine ir barščiais.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Bronzos medalį iškovojęs buriuotojas Juozas Bernotas grįžo į Lietuvą
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Bronzos medalį iškovojęs buriuotojas Juozas Bernotas grįžo į Lietuvą

Apkabintas ir pasveikintas artimųjų, net pačio lėktuvo įgulos vado, Majamio saulės nubučiuotas J.Bernotas noriai demonstravo visiems medalį. Sutiko jis atsakyti ir į 15min klausimus.

– Sveikinu, Juozai, jus su nuostabia sezono pradžia, su Lietuvai iškovotu medaliu. Tai kas labiau vargina – jūros bangos ar tokios ilgos kelionės?

– Susigyvenam ir su bangom, ir su kelionėm. Niekur nesidėsi. Gerai, kad bent inventorių palikome Lisabonoje, nereikėjo jo čia temptis.

– Ar emocijos, užplūdusios po apdovanojimo, jau atslūgo?

– Taip. Viskas susigulėjo jau. Galėsime toliau ruoštis, kibti į treniruotes.

– Kiek truko pats pasiruošimas šioms bronzinėms varžyboms? Kiek juodo darbo valandų reikia įdėti, norint parvežti Lietuvai bronzą?

– Prasidėjo Ispanijoje žiemą – gruodžio mėnesį. Ten turėjome stovyklą. Tuomet grįžome į Lietuvą ir išskridome į Majamį. Kiek valandų per dieną teks treniruotis, priklauso nuo daugybės faktorių – treniruočių pobūdžio, oro sąlygų. Dažniausiai ant vandens per dieną praleidžiu 3 valandas.

– Jei kalbėtumėte atvirai, tikėjotės šio medalio?

– Taip. Tiesa, norėjau aukštesnės prabos medalio. Bet jau atvykus matėsi, kaip gerai pasiruošę konkurentai. O ir oro sąlygų kiek kitokių tikėjausi. Majamyje mes tik antrą kartą.

– Saulės, kaip galima pastebėti, netrūko.

– Vienintelis geras dalykas – kad buvo šilta. Ir tai vieną dieną tebuvo 12 laipsnių šilumos.

– Jei gerai suskaičiavau, jūsų sąskaitoje – dvi olimpinės žaidynės, 10 Europos ir 10 pasaulio čempionatų. Šis pasiekimas – svarbiausias karjeroje?

– Ne. 2014 m. pasaulio taurės varžybose iškovojau aukso medalį.

– Kur nugula jūsų iškovoti medaliai?

– Stalčiuje arba lentynoje.

– Dar telpa?

– Telpa (nusijuokia).

– Ką asmeniškai reiškia būtent šis Majamyje iškovotas medalis?

– Pas mus žiema, tad pasiruošimo metu ant vandens praleista ne tiek, kiek norėtume. Prieš varžybas buvome namuose, o Lietuvoje buvo šalta. Tad ir pačios varžybos man sunkiai prasidėjo. Sunkiai sekėsi. Bet pabaigoje pavyko pasiekti rezultatą.

– Pradėjo sektis, kai papūtė gūsingas vėjas. Kuo sudėtingesnės sąlygos, tuo geriau?

– Jeigu daugiau vėjo, man geriau. Bet buvo ir momentų, kai jis pūtė ir vis tiek nelabai sekėsi. Reikėjo įsivažiuoti, įsijausti. Užtruko. Oro sąlygos buvo permainingos. Vyravo vidutinis, silpnas vėjas. Kadangi aš stambesnio sudėjimo, man tokiu oru sunkiau.

– Kokios oro sąlygos jums idealiausios? Būna, kai kurie, pvz., F-1 lenktynininkai, geriau vairuoja stipriai lyjant...

– Kaip tik šiandien pro Monzos trasą pravažiavome (šypteli). Bet taip, kuo daugiau vėjo, kuo didesnės bangos, man geriau.

– Medalių lenktynių metu šovėte į prizininkų gretas. Kas nutiko? Pakeitėte strategiją?

– Prasidėjo viskas nuo gero starto. Beliko išlaikyti tą tempą ir pasiekti finišą. Tą ir padariau. Dar dieną prieš tai tėvas treneris, kai jam pasakiau, kad bus medalių plaukimas, tarė: „Gerai, žinai, kaip jį plaukti“.

– Apetitas, kaip sakoma, auga bevalgant. Kodėl vis dėlto nepavyko aplenkti amerikiečio ir meksikiečio?

– Trūko praktikos, pasiruošimo tomis specifinėmis sąlygomis. Jų pasiruošimas šiuo metu buvo tikrai geresnis. Amerikiečiui ir meksikiečiui tai buvo vienos svarbiausių sezono varžybų, kadangi vyko atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Tos varžybos jiems buvo svarbesnės už pasaulio čempionatą. Ten jie iškovojo savo kelialapius. Tad jie Majamiui labiausiai ruošėsi.

– Atsižvelgiant į įdėtą darbą ir sportinę formą, kokia ji buvo prieš startą, viršijote savo lūkesčius ar galėjote pasirodyti dar geriau? Sportinė forma nėra dar pasiekusi piko?

– Galiu ir geriau. Forma dar augs. Tikiuosi. Sezono eigoje stengiamės derinti poilsį ir darbą. O sezono pradžioje vyksta įsivažiavimas, susidirbimas. Tikiuosi, kad viskas tik gerės.

– Kiek laiko turėjote apsiprasti jums nepažintuose Majamio vandenyse?

– Savaitę prieš nuvykome. Ne taip ir daug. Teoriškai, kada nuskristi, tuomet ir gali pradėti pažindintis.

– Laukia dviejų savaičių poilsis gimtinėje. Ką žadate nuveikti? Kas atpalaiduoja nuo įtempto varžybinio ritmo?

– Treniruotės laukia. Ir namai. Noriu tiesiog pabūti namuose, su žmona. Pailsėti. Atsipalaiduoti padeda joga, Gilijos vedamos treniruotės. Atidarėm Kaune savo jogos studiją, tad pomėgį deriname su darbu.

– Laukia kelionė į Australiją, kur dalyvausite čempionate. Kokius tikslus keliate sau šiose varžybose?

– Stengsimės ištaisyti klaidas, kurias dariau dabar. Ir kuo geriau pasirodyti. Deriname inventorių, techniką.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Juozas Bernotas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Juozas Bernotas

– Įvardykite nors vieną klaidą.

– Lėtai plaukiu. Net ir esant geriausioms sąlygoms.

– Yra paskaičiuota, kokį greitį išvystote su burlente?

– 50 km/val. Galima ir greičiau lėkti, bet reikia specialių sąlygų.

– Jei pasvajotume apie tobuliausią plaukimą, geriausią karjeros pasiekimą, kuomet atsisėstumėte ir pasakytumėte: pasiekiau viską, ką galėjau. Kas tai būtų?

– Medalis Tokijo olimpinėse žaidynėse.

– Pasiruošęs iškovoti Japonijoje medalį?

Taip. Ruošiamės tam (nusijuokė).

– Su kokiais sunkumais, jūsų nuomone, susiduria Lietuvos buriuotojai? Kodėl neužauginame daugiau juozų bernotų?

– Trūksta profesionalių trenerių ir pinigų. Galbūt ir tą pirmą paminėtą trūkumą tais pačiais pinigais būtų galima išspręsti. Sąlygos yra visos. Yra kur plaukti, yra su kuo plaukti. Esu aš. Yra patirtis, įdirbis, rezultatai rodo, kad būtų galima siekti pačių aukščiausių rezultatų ir kad tai galima padaryti pakankamai greitai.

– Užsiminėte apie pinigus. Kiek kainuoja buriuotojui tokios varžybos, iš kurių dabar grįžote?

– Bijau sumeluoti, bet apie 8 tūkst. eurų. Be įrangos. Būrę, kai kurias dalis reikia keisti keletą kartų per metus. Įranga, minimumas, kurį reiktų įsigyti, – apie 10 tūkst. eurų atsieina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką