Lietuvos futbolas turi retą galimybę džiaugtis.
Nervingos lygiosios 1:1 ir iš karto po pagrindinio laiko sekusi baudinių serija šeimininkams baigėsi sėkmingai – 5:4.
„Įtampos tikrai buvo ir dar kartą pralaimėti Baltijos taurėje tokiu pačiu scenarijumi būtų ypač skausminga. Pirmajame kėlinyje galėjome gerokai palengvinti savo gyvenimą, tačiau nerealizavome susikurtų progų. Aišku nepamirškime, kad ir latviai turėjo gerų progų ir puikiai išnaudojo mūsų taktinę klaidą. Sirgaliams buvo įdomus mačas, maksimali įtampa, baudinių serija ir labai džiugu, kad finale esame būtent mes“, – po dvikovos džiaugėsi E.Jankauskas.
Paklaustas apie sparnuotą savo frazę prieš dvikovą ir teiginį apie be perstojo treniruotėse „daužomus baudinius“, strategas šypsojosi.
„Bent jau nemelavau. – juokėsi strategas. – Bet mušti baudinius treniruotėse ir rungtynėse, kai supranti smūgio vertę, yra du skirtingi dalykai. Visai kita vidinė būsena ir labai džiaugiuosi, kad žaidėjai puikiai susitvarkė su jauduliu. Penki iš šešių – nėra blogai. Aišku, lemiamu metu nuostabiai sužaidė ir Tomas Švedkauskas. Manau, kad pelnytai esame finale. Reikia džiaugtis. Smagu, kad pagaliau padovanojome publikai laimės vakarą“, – mintimis dalijosi E.Jankauskas.
Pergalė prieš braliukus atvėrė duris į turnyro finalą, o kartu ir į galimybę, kurios Lietuvos futbolas laukia šešiolika metų.
Dabar masyvus trofėjus jau nebėra tik tolima prisiminimų nuotrauka iš praeities.
Jis – per vieną žingsnį. Po ilgos tylos, nusivylimų ir neišsipildžiusių vilčių Lietuvos rinktinė vėl atsidūrė ten, kur kiekvienas epizodas gali virsti istorijos dalimi.
E.Jankausko komanda dar nieko nelaimėjo, tačiau Kaune ji padarė tai, ko iš jos labiausiai reikėjo – sukūrė sau teisę kautis lemiamame mače.
Dabar liko finalas.
„Laimėjome, bet mūsų tikslas yra tas pats. Dabar svarbiausia laimėti finalą ir sugrąžinti Baltijos taurę į Lietuvą“, – jau ateinančios dvikovos nuotaikomis gyveno E.Jankauskas.
Nors prieš dvikovą viešojoje erdvėje netrūko spekuliacijų apie trenerio ateitį, karjerą galinčiame nulemti mače E.Jankauskas pasirinko drąsų vienuoliktuką, kuriame vietą atrado ir dviem vietiniame čempionate žaidžiantiems debiutantams Domantui Šlutai ir Edvinui Kloniūnui.
„Abu jie visiškai pateisino viltis ir žaidė užtikrintai. Debiutuoti tokios svarbos mače prie tokių sąlygų.. Labai gerai“, – džiaugėsi strategas.
Lietuviai nuo pirmųjų minučių pradėjo rodyti savo ambicijas ir tvirtai perėmė kamuolio kontrolę į savos rankas, kol galiausiai savojo šanso sulaukė 28-ąją minutę, kai latviai labai nesėkmingai pradėjo savo ataką.
Edgaras Utkus aikštės viduryje laimėjo oro dvikovą ir tuo pačiu atliko puikų perdavimą Armandui Kučiui.
Ir čia dar kartą pamatėme, ką šis puolėjas grąžino į Lietuvos rinktinę. Panevėžietis išorine pėdos dalimi meistriškai pasimetė kamuolį į priekį ir jau antru lietimu pasiuntė jį į vartų tinklą.
Netrukus Armandas turėjo puikią progą pelnyti ir septintąjį savo įvartį nacionalinėje rinktinėje, tačiau jo galingą smūgį iš kėlių metrų sugėrė latvių vartininkas Frenkas Orolas.
Tuo metu E.Jankauskas techninėje zonoje jau buvo nusivilkęs švarką, o netrukus nedaug trūko, kad būtų išpiltas šaltu prakaitu. Po nesėkmingai Gvido Gineičio pakelto kampinio latviai surengė žaibišką išpuolį per visą aikštę ir Eduardas Emsis sudrebino virpstą.
Savo šansą latviai išnaudojo 60-ąją minutę, kai užsitęsusi svečių ataka baigėsi Andrejaus Ciganeko perdavimu į baudos aikštelę ir įspūdingu Maksimo Toniševo smūgiu galva – 1:1.
Galiausiai visa drama persikėlė į baudinių seriją, o joje lietuviai atrodė labai užtikrintai. Luko Michelbrinko smūgį latvių vartininkas atrėmė, tačiau Edgaras Utkus, Gvidas Gineitis, Armandas Kučys, Arvydas Novikovas ir Motiejus Burba smūgiavo ypač šaltakraujiškai, o paskutinę akimirką sužibėjo ir vartininkas Tomas Švedkauskas, atrėmęs Kristanio Penkevico spirtą kamuolį.
„Baudinių serijoje yra ir sėkmės faktorius. Čia svarbu gebėjimas valdyti emocijas, sustabdyti savo mintis, nuraminti stresą. Kas ten buvo, žino, kad dalis loterijos visgi egzistuoja. Kiekvieną kartą viskas yra kitaip – nežinai, kokią strategiją rinksis vartininkas“, – komentavo E.Jankauskas.
Paklaustas, ar tie šeši futbolininkai, kurie mušė baudinius, jau buvo pasirinkti dar prieš rungtynes, E.Jankauskas tikino, žinojęs, kad baudinių serijoje veikiausiai teks dalyvauti kai kuriems žaidėjams, kurie kils nuo suolo.
Taip ir nutiko – L.Michelbrinkas, A.Novikovas ir M.Burba ėmėsi iniciatyvos, tuo tarpu solidžias rungtynes žaidęs komandos kapitonas Justas Lasickas šį kartą baudinių dramą kiek netikėtai praleido.
Paklaustas, kodėl taip nutiko, E.Jankauskas mįslingai šyptelėjo.
„Jeigu leisit, į šitą klausimą aš neatsakysiu“, – teigė treneris.
Žaisdami namuose lietuviai savo šiauriniams kaimynams ir toliau lieka neįmenama mįslė.
Per devynis po nepriklausomybės atkūrimo vykusius mačus namuose lietuviai dar nė karto nėra nusileidę Latvijai.
| Metai | Vieta | Rezultatas | Treneris |
|---|---|---|---|
| 1992 spalis | Vilnius | 1:1 | Liubinskas |
| 1994 liepa | Vilnius | 1:0 | Liubinskas |
| 1997 liepa | Vilnius | 1:0 | Zelkevičius |
| 2000 balandis | Kaunas | 2:1 | Stankus |
| 2005 gegužė | Kaunas | 2:0 | Liubinskas |
| 2010 birželis | Kaunas | 0:0 | Žutautas |
| 2013 spalis | Vilnius | 2:0 | Pankratjevas |
| 2018 birželis | Vilnius | 1:1 | Jankauskas |
| 2026 birželis | Kaunas | 1:1 (11m 5:4) | Jankauskas |
Lietuvių varžovas antradienį vyksiančiame finale paaiškės šeštadienį vėlai vakare, kai antrą pusfinalį Taline sužais Estija ir Farerų salos.
Jei laimės estai, E.Jankausko auklėtiniams lemiamą mačą teks žaisti Taline. Jei nugalės Farerų salos, finalas vyks Dariaus ir Girėno stadione.
| Valstybė |  |  |  | Titulai |
|---|---|---|---|---|
| Latvija | 14 | 14 | 2 | 1928, 1932, 1933, 1936, 1937, 1993, 1995, 2001, 2003, 2008, 2012, 2014, 2016, 2018 |
| Lietuva | 10 | 9 | 9 | 1930, 1935, 1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005, 2010 |
| Estija | 5 | 6 | 17 | 1929, 1931, 1938, 2021, 2024 |
| Islandija | 1 | 0 | 0 | 2022 |
| Suomija | 0 | 1 | 1 |
