Paklaustas kokia yra jo silpnoji vieta, Darius atskleidžia, kad labiausiai jį trikdo, jeigu žaidimo metu staiga pasikeičia aplinkiniai garsai, jei viskas nutyla ar pasigirsta skanduotės. Laimei, tokios situacijos nėra dažnos, nes smiginyje, panašiai kaip ir teniso mačo metu, laikomasi taisyklės netrukdyti žaidėjui. Teisėjas, išgirdęs triukšmą, gali paprašyti žiūrovų elgtis santūriau.
Kai per varžybas išgirsti pauzę, žinok, kad tuoj išgirsi savo pavardę. Užsieniečiams lietuviškos pavardės sunkiai įkandamas dalykas.
Rezultatui įtakos turi net milimetru pakeista piršto pozicija ant strėlės. Beveik visi žaidėjai mėto skirtingai. Darius ne išimtis. Vyras prisipažįsta, kad vis dar ieško savo stiliaus, tačiau dažniausiai mėtymo technika grįžta prie pirmojo žaidimo stiliaus. Dėl palyginti neaukšto ūgio jam tenka taikytis gana aukštai, todėl skirtingam sektoriui tenka mesti skirtingą metimą.
Kas nenužudo, padaro stipresniu
Vienomis strėlėmis Darius naudojosi net 6 metus. Tačiau nuo šiol jomis rūpintis nebereikės. Darius kreipėsi į strėlių gamintojus iš Japonijos, kurie sutiko paremti savo produkcija.
Šiuo metu Darius mėgina išgyventi tik iš savo hobio. Didžiausias prizas, kurį pavyko laimėti, buvo 11 000 eurų. Kaip pats Darius juokauja, tai yra suma, kuri visus metus ir maitina. Tačiau ne visada taip gerai sekasi. Būna, kad kelionės išlaidos didesnės nei laimėjimas.
Sunkiausias dalykas yra kelionės. Tenka gyventi hosteliuose, keliauti automobiliu, kad būtų pigiau.
„Važiuodami į Škotiją buvome priversti skristi į Londoną, nes tuo metu skrydžiai buvo labai brangūs. Vėliau 9 valandas važiavome į Škotiją. Su lagaminais apsistojome hostelyje, vėliau tiesiai į varžybas.
Taupydami pinigus, skrydžius užsakome tą pačią dieną po varžybų, kad nereikėtų mokėti už nakvynę. Jei reikia, pernakvojame oro uoste, – pergalės kainą atskleidžia D.Labanauskas. – Galima būtų mokėti už viešbučius, bet tada neliktų pinigų, viskas būtų prakeliauta, o reikia lėšų ir pragyvenimui.“
Užsienyje tokie žaidėjai kaip Darius už šalies garsinimą gauna įvairių apdovanojimų, jie yra žinomi. Jiems nereikia taupyti lėktuvo bilietams, todėl varžybose jie būna žvalūs ir pailsėję.
„Kai per varžybas išgirsti pauzę, žinok, kad tuoj išgirsi savo pavardę. Užsieniečiams lietuviškos pavardės sunkiai įkandamas dalykas“, – juokiasi Darius.
Smiginis Lietuvoje gana populiarus
Į smiginio varžybas Lietuvoje susirenka maždaug po 100 žaidėjų iš įvairių miestų, taip pat atvyksta svečių iš Latvijos, Baltarusijos. Šalyje oficialiai veikia 11 smiginio klubų. Dauguma iš jų bent kartą per savaitę rengia vietines treniruotes-varžybas.
Lietuvoje kasmet vyksta apie 10 varžybų, dvejos būna įtrauktos į Pasaulio smiginio federacijos WDF reitingą. Pastarosiose dalyvauja ir žaidėjų iš Anglijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos ir kitų šalių.
Atvirasis Lietuvos smiginio čempionatas yra įtrauktas ir į britų smiginio organizacijos BDO reitingą, pagal kurį 24 pirmieji žaidėjai kviečiami be jokios atrankos žaisti pasaulio smiginio čempionate Lakeside.
Apie smiginį
Žaidimas pritaikytas įvairaus amžiaus, plataus diapazono fizinės jėgos galimybių ir sudėjimo žmonėms.
Pranašumo žaidėjams nesuteikia nei fizinis pasirengimas, nei mažas ar didelis ūgis.
Žaidimas pašalina stresą, nuovargį, pakelia nuotaiką. Ugdomos solidarumo, savitarpio pagalbos ir garbingo žaidimo nuostatos.
Kai kuriose Lietuvos mokyklose smiginis žaidžiamas per kūno kultūros pamokas kaip puiki fizinio aktyvumo alternatyva nemėgstantiems krepšinio, futbolo ar lengvosios atletikos.
Nuo kitų netradicinio sporto šakų skiriasi tuo, kad tai lyg kūno kultūros pamoka, integruota su matematikos pamoka, nes savo ir kitų pasiektus rezultatus reikia skaičiuoti mintinai.
