2016 10 16

Golbolo pamokos: smūgis į nosį ir šviesa galvoje

Bum, bum, bum. Varžybos dar nebuvo prasidėjusios, kai 1,25 kg svorio didžiulis mėlynas skambantis kamuolys jau buvo kartą bumbtelėjęs tiesiai į nosį ir dusyk žemiau, nesakysiu, kur tiksliai.
Žurnalistų golbolo turnyras
Žurnalistų golbolo turnyras / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Temos: 1 Golbolas

Per kelių minučių apšilimą, kai atlikome po kelis bandomuosius metimus, dar pavyko nusibrozdinti alkūnę krentant, bet labiausiai neramino kita. Kas bus, kai per varžybas po metimo nebebus galima nusiimti nuo akių raiščių ir juodų nepermatomų akinių? Kaip orientuotis salėje, kai akyse aklina tamsa?

Ne taip turi atrodyti geras šeštadienio rytas. Tikrai galima susirasti malonesnių pramogų nei golbolo turnyras, į kurį buvo pakviestos kelios žurnalistų komandos.

Galima rasti ir minkštesnių vietų, nei kietos sostinės mokyklos sporto salės grindys. Ir erdvesnių persirengimo kambarių, nei kokių trijų kvadratinių metrų ploto rūbinės, kuriose spaudžiasi šių metų parolimpinių žaidynių čempionai.

Treniruoklių salė ten tokia ankšta, kad į ją patekęs Žydrūnas Savickas tikrai neapsisuktų 360 laipsnių ko nors neužkliudęs ir nenuvertęs.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žurnalistų golbolo turnyras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žurnalistų golbolo turnyras

Ir tada prasideda žaidimas.

Orientuotis aikštėje klaikiai sunku, net ir sutrumpintas penkių minučių kėlinys slenka kaip valanda ir muša šaltas prakaitas, nes nematyti nieko. Visiškai nieko.

Pavyko kažkokiu būdu atmušti kamuolį, bet jis atšoko per porą metrų ir tokiu atveju apgraibomis leidiesi į paieškų žygį. Pirmyn dar kažkaip nueinu ir surandu kamuolį, bet kaip su juo grįžti atgal?

Jausmas, lyg būčiau išėjęs į tamsų mišką, o tuo metu kokia nors laumė būtų nutrynusi visus takelius, kad nerasčiau kelio atgal. Tačiau gerų tylių balsų vedamas atrandu savo vietą. Ant grindų užčiuopiu lipnia juosta apklijuotą virvelę ir pagal ją pradedu orientuotis. Šios žymės tampa namais, prie kurių sugrįžus jauku ir ramu, nes tada jau žinau, kur esu. Pakilęs ant kojų jau jaučiu, kuria kryptimi reikia sviesti kamuolį.

Per pertrauką nejučia klausiu mus pakvietusio Nerijaus Montvydo patarimo dėl metimo technikos. Parolimpinis golbolo čempionas nemato dėl įgimtos ligos, bet jo meistriškumas toks, kad sugeba padrąsinti ir patarti nematydamas.

Metimo technikų yra įvairiausių. Dauguma sukasi kaip disko metikai. Ne tokie įgudę sviedžia kamuolį kaip boulinge. Sako, kad vienas brazilas visada meta stovėdamas nugara į varžovus – pro klyną. Ir taip yra pridaręs lietuviams bėdų golbolo varžybose.

Nors net nepriartėju prie 70 km per val. greičio, kokiu kamuolį paleidžia tikri golbolo meistrai, kažkas pagaliau pavyksta. Teisėjas praneša, jog pelnytas įvartis, kažkur salėje nuaidi nedrąsūs plojimai. Uždirbu savo komandai tašką ir pajuntu prabėgantį pasididžiavimo jausmą.

Gynyboje susikaupiu. Jei nieko nematau, tai nereiškia, jog negirdžiu.

Klausa pasiekia dar negirdėtą lygį. Girdžiu vis aiškiau, kuria kryptimi atlekia varžovo mestas skambantis kamuolys. Pavyksta atmušti kamuolį kojomis arba rankomis. Ištempęs kūną ir rankas, išmokstu viena ranka kiek pridengti veidą ir taip jį apsisaugoti.

Stebiu, kaip ginasi varžovai. Talentingos „Nanook“ kompanijos, kūrusios nuostabų multimedijos projektą apie Lietuvos parolimpiečius, komandos nariai labiausiai patyrę, nes išbandė golbolą filmuodami. Matyt profesionalų metimo jėga neišsitrynė iš atminties – vienas bando gintis susirietęs į embriono pozą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žurnalistų golbolo turnyras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žurnalistų golbolo turnyras

Tačiau veiksmas įtraukia. Nors kamuolys dar kartą užklupo nepasiruošusį ir taip tėškėsi man į veidą, kad ištryško ašaros (gerai, kad per raiščius ir akinius jų niekas nemato), nebekreipiu dėmesio. Azartas jau yra užvaldęs iki kojų pirštų.

Pradedu jausti kitus du komandos draugus aikštėje. Mums pavyksta apsiginti komandinėmis pastangomis – aš drybsau centre kiek arčiau vidurio linijos, bet per mane peršokusį kamuolį suspėja sugriebti krašto žaidėjas. Imame dalytis kamuoliu ir atakuojant, nes atsiranda jausmas, kaip sako krepšininkai, žaisti per per tą, kuriam tuo metu sekasi.

Kartais varžovai pateikia dovanėlę, paleisdami kamuolį į užribį ir už tai galėtum juos išbučiuoti, nes:

a) jie negauna taško,

b) tu negauni sunkiu kamuoliu per niekur.

Geresnis žaidimas, pergalės ateina kaip ir supratimas apie golbolą. Kad žaidimas, kuriame Lietuvos golbolo rinktinė iškovojo auksą Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse praėjusį mėnesį, yra toks pats azartiškas kaip krepšinis ar futbolas.

Kad skausmo pasitaiko, bet jis praeina sulig komandos iškovotu tašku.

Kad tamsa dar nereiškia kelio pabaigos, o tik kitą taką, kuriuo stiprūs žmonės eina ir eis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius