Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 3d. 16:26

Rankininkų kelias į Europą – pikti liežuviai, džiaugsmai ir palyginimas su krepšiniu

Rankinis: Lietuva – Islandija Interviu
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Donatas Pasvenskas ir Aidenas Malašinskas

Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas yra matęs daug aukščiausio lygio krepšinio ir rankinio. Buvęs Kauno „Žalgirio“ pardavimų vadovas įsitikinęs, kad po 24 metų Europos čempionate žaisiantys mūsų šalies rankininkai pateko į didžiulę sporto šventę, o žaidimas joje turėtų suteikti didelį impulsą tolimesnei rankinio raidai.

Kai sulaukę palankių rezultatų iš kitų rankinio arenų Lietuvos rankininkai iš visų likusių jėgų užtraukė „Tris milijonus“, Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiai „Nenuleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka, devynis kartus iš eilės“ labai tiko mūsų komandai, nors ir nebuvo visiškai tikslūs.

Lietuviai buvo praleidę 11 Europos ir 12 pasaulio rankinio pirmenybių nuo tada, kai 1997 metais Japonijoje (10-a vieta) ir 1998 metais Italijoje (9-a vieta) po sykį kovojo aukščiausio rango varžybose.

Ir pastaroji Europos čempionato atranka vyko priešingai posakiui „gera pradžia, pusė darbo“, nes sėkmę nulėmė finišas.

Atrankos varžybų 4-ojoje grupėje Mindaugo Andriuškos treniruojama komanda startavo dviem skaudžiais pralaimėjimais, bet gudriai sudėjo akcentą mūšiui praėjusį ketvirtadienį, kai nukovė Vilniuje islandus 29:27 ir pelnė kertinius taškus, pakėlusius lietuvius į geriausių trečiąsias vietas užėmusių komandų ketvertą.

Vieta Komanda Rungt. Perg. Lyg. Pral. Tšk.
1. Portugalija 6 5 0 1 10
2. Islandija 6 4 0 2 8
3. Lietuva 6 2 0 4 4
4. Izraelis 6 1 0 5 2

Išgyvenus keliolika nerimo minučių po pralaimėjimo Portugalijoje nusivylimą greitai pakeitė beribis džiaugsmas, paaiškėjus, jog Lietuva įšoko į Europos čempionatą, kurio grupių burtai bus traukiami gegužės 6 dieną, o 24 komandų finalinis turnyras vyks 2022 metų sausį Slovakijoje ir Vengrijoje.

Prieš penkerius metus Lietuvos rankinio federacijos vadovo poste pakeitęs legendinį trenerį Antaną Skarbalių dabar antrą kadenciją einantis Donatas Pasvenskas teigė, kad tai įspūdingas pasiekimas, ypač žinant, kad pagal biudžetą Europos rankinio čempionate lietuviai bus paskutiniai.

41 metų sporto vadybininko vadovaujama federacija iš valstybės per metus sulaukia apie 300 tūkst. eurų paramos, o tai sudaro didžiąją biudžeto dalį, kurios nepadidina ir nuo Vytenio Andriukaičio vadovavimo federacijai laikų besitęsiančios skolos.

Rėmėjų nėra per daug ir per pastarą savaitę ant Vilniaus arenos grindų per mačą su Islandija ne iš gero gyvenimo atsirado užrašai „Ieškau žmonos“ ir „Marry me“.

Tai už 500 eurų reklamą nusipirkusio Instagram personažo siekis pareklamuoti save, taip pat ir rėmėjų ieškančią rankinio federaciją.

Dabartinis jos vadovas D.Pasvenskas tiki, kad reikalai turi pajudėti pirmyn.

Patekimas į Europos čempionatą turėtų tapti stipriu postūmiu, o kaip iki jo buvo žengta ir kokio masto tai renginys, – apie tai 15min pokalbis su Lietuvos rankinio federacijos vadovu.

– Visas atrankos kelias prasidėjo dviem skaudžiais pralaimėjimais. Tada abejonių tikriausiai būta daugiau nei tikėjimo?

– Tikrai ši atranka buvo sunkiausia, bent jau kiek aš dirbu federacijoje. Buvo sunku organizacine, finansine ir sportine prasmėmis.

Atvirai sakant, kartais net nebūdavo kada galvoti apie sportinį rezultatą, nes reikėdavo išspręsti daug organizacinių dalykų, kad visi vyrai galėtų susirinkti, išvykti į rungtynes ir jas sužaisti.

Pirmosiose rungtynėse Islandijoje neturėjome kelių svarbių žaidėjų dėl COVID-19. Žaidžiant Vilniuje jau prisijungė Jonas Truchanovičius ir Gerdas Babarskas, bet jie žaidė po ligos – jiems tikrai buvo labai sunku. Tad pirmąsias dvejas rungtynes objektyviai ir įvertinti būtų sunku.

Suprasti akimirksniu

  • Lietuvos rinktinės rungtynės 4-oje grupėje:
  • Islandija – Lietuva 36:20
  • Lietuva – Portugalija 26:34
  • Lietuva – Izraelis 31:28
  • Izraelis – Lietuva – 34:28
  • Lietuva – Islandija 29:27
  • Portugalija – Lietuva – 30:25

Tada pavyko nugalėti Izraelį namie, o iškeliauti į Tel Avivą nepavyko – rungtynės nusikėlė į paskutinę atrankos varžybų savaitę. Kai paaiškėjo, kad per savaitę turime sužaisti net tris mačus, prisėdome pagalvoti, kaip padarytume taip, kad išspaustume maksimumą.

– Nutarėte, kad kertinės rungtynės su Islandija, kurią nugalėjus Lietuva ir pelnė įskaitinius taškus, atvėrusius duris į Europos pirmenybes?

– Tikrai akcentavome mačą su Islandija. Negalime sakyti, kad pirmosios savaitės rungtynės Izraelyje buvo nesvarbios, kaip galbūt kitiems atrodė. Atrankos mačas negali būti nesvarbus, bet jis nebuvo ir lemiamas. Buvo proga patausoti kai kuriuos žaidėjus ir suteikti galimybę kitiems parodyti save. Nepavyko laimėti Izraelyje, bet supratome, kad ketvirtadienio rungtynės su Islandija bus lemiamos. Buvo daugiau mažiau aišku, kad dviejų taškų prieš grupės favoritus turbūt pakaks. Mačas su Islandija mums pavyko idealiai, vyrai sužaidė vieną geriausių mačų per daug metų. Kaip parodė atrankos pabaiga, tos pergalės ir užteko.

– Dėl kurių rungtynių kitose grupėse labiausiai nerimavote?

– Atvirai sakant, mums palankiai susiklostė dar daugiau rungtynių, nei tikėjomės. Galbūt svarsčiau, kad Šveicarija nugalės Šiaurės Makedoniją, kuri jau buvo patekusi į Europos čempionatą. Šiek tiek žiūrėjau tas rungtynes, makedonai buvo labai užsivedę, gal turėjo asmeninių santykių su šveicarais, kurie, nors turi talentingą ir progresuojančią komandą, žaidusią pasaulio čempionate, liko be Europos pirmenybių.

Čekai, kuriems pergalė nebuvo būtina, nugalėjo Ukrainą. Mums palankių rezultatų susiklostė dar daugiau nei reikėjo.

Viskas šįkart buvo mūsų pusėje. Kaip sakau, negali amžinau nesisekti, nes jau anksčiau būdavo atvejų, kai pritrūkstame tai vieno įvarčio, tai burtai nesėkmingi. Šįkart Fortūna grąžino mums už visas pastangas ir nemigo naktis, kurių netrūko šiame atrankos cikle.

Suprasti akimirksniu

  • Visos 2022 m. Europos čempionato komandos:
  • Slovakija, Vengrija (abi pateko kaip šeimininkės), Ispanija (2020 m. čempionė), Kroatija (2020 m. finalininkė), Vokietija, Serbija, Švedija, Rusija, Danija, Norvegija, Portugalija, Slovėnija (atrankos grupių nugalėtojos), Šiaurės Makedonija, Prancūzija, Islandija, Baltarusija, Nyderlandai, Austrija, Čekija, Juodkalnija (atrankos grupių 2-vietą užėmusios komandos), Bosnija ir Hercegovina, Lenkija, Ukraina, Lietuva (atrankos grupėse 3 – vietą užėmusios ekipos).

– Turbūt neatsitiktinai Lietuvos rankininkai rūbinėje traukė „Tris milijonus“ ir žodžius „net jei nesisekė devynis kartus iš eilės“?

– Geras pastebėjimas. Iš tiesų šią dainą rankininkai mėgsta. Turiu ir pats nufilmavęs praėjusiais metais Liuksemburge po atrankos į pasaulio čempionatą važiavome autobusu ir lygiai taip pat garsiai skambėjo „Trys milijonai“.

Jei ne koronaviruso padėtis, tikrai galėjome žaisti šių metų pasaulio čempionatą praėjusį sausį Egipte. Mums nebuvo leista pakovoti iki pabaigos dėl bilieto į pasaulio čempionatą, bet štai atėjo moralinė kompensacija.

Neabejoju, kad vyrai atšventė gerai, nes tikrai moka švęsti taip, kaip ir moka atiduoti save aikštėje. Jie nusipelnė šventės, paskyrę tiek jėgų aikštėje, bet sezonas klubuose pačiame įkarštyje, kai kurie žaidėjai tiesiai iš Portugalijos vyksta į savo klubus, Lietuvoje irgi ant nosies lemiami mūšiai, tad švęsti nėra kada.

– Ką naujo sužinojote apie komandą per šį atrankos etapą?

– Per visą laiką, kiek esu federacijoje, nėra tekę abejoti mūsų žaidėjų noru ir patriotiškumu. Visi visada nori atvykti į rinktinę ir kautis.

Man labai patinka, kad Lietuvoje žaidžiantys rankininkai padarė ryškią pažangą ir jau gali deramai pakeisti lyderius, kas mums yra labai svarbu, ypač artėjančiame Europos čempionate, kai reikės sužaisti trejas rungtynes per trumpą laiką. Reikės rezervų, o jų yra. Šiame atrankos cikle dar neturėjome Mindaugo Dumčiaus, Skirmanto Plėtos, Deividas Virbauskas susirgo COVID-19. Tie vaikinai, kurie sužaidė rezultatyviai sekmadienį Portugalijoje, kaip Arminas Stankūnas, Mykolas Lapiniauskas yra rinktinės lygio žaidėjai. Jei su savo Lietuvos klubų žaidėjais galime sau leisti vykti į Izraelį ir ten normaliai žaisti, vadinasi, atsiranda daugiau žaidėjų – mes judame į priekį.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija

– Rungtynių su Islandija naudingiausiu žaidėju pripažintas 12 įvarčių pelnęs Aidenas Malašinskas, rinktinės lyderiais laikomi ir Jonas Truchanovičius bei kapitonas Gerdas Babarskas. Kas vertas naudingiausio titulo vertinant visą atrankos etapą?

– Net pats Aidenas yra sakęs, kad visi aplink jį esantys žaidėjai leidžia jam pasiekti komandinį rezultatą. Pavyzdžiui, rungtynės Islandijoje Aidenui buvo sunkios. Kad jis galėtų atsiskleisti, reikalingi kiti žaidėjai. Lygiai taip pat pastarasis mačas Portugalijoje parodė, kad turime ir daugiau gerų žaidėjų, kai rezultatyviausiais tapo Tadas Stankevičius, Arminas Stankūnas, Žanas Gabrielius Virbauskas. Išskirti vieną yra sunku, nes rinktinė yra sulipusi į vieną bendrą kumštį. Rezultatas pasiektas ne dėl individualių pasirodymų, o dėl žaidėjų, trenerių štabo ir federacijos bendrų pastangų. Tai akcentavo ir žaidėjai sekmadienį.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija

– Vienas rinktinės atstovų užsiminė apie komandą lydėjusias apkalbas, negatyvius atsiliepimus. Per ką reikėjo perlipti rinktinei?

– Pesimizmo Lietuvoje pakanka ne tik tada, kai kalbame apie sportą ar rankinį. Pakanka pralaimėti vieną kitą mačą ir būni nušluotas nuo pjedestalo. Net ir po įspūdingo Lietuvos rankininkų pasiekimo atsiranda piktų liežuvių, kurie kalba, esą mums pasisekė, kad Europos čempionate dalyvauja 24 komandos, kad būsime ten patrankų mėsa.

Aš tik noriu priminti, kad, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionate taip pat dalyvauja 24 rinktinės, o tokia komanda kaip Latvija ten nepateko. Lietuvos krepšininkai pateko, nors nuo nesėkmės buvo per vieną metimą rungtynėse su danais. Piktų liežuvių pasitaiko, bet nereikia jų sureikšminti. Tie, kas žino, kokio kalibro varžovai rankinyje yra Islandija ir Portugalija, viską supranta. O rankinio bendruomenėje didelių nesutarimų tikrai nėra, ji yra gana draugiška ir palaikanti.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinio gerbėjai „Avia soliutons group“ arenoje
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinio gerbėjai „Avia soliutons group“ arenoje

– Ką galėtų suteikti Lietuvos rankiniui dalyvavimas Europos pirmenybėse?

– Manau, kad tai bus didelis postūmis visai rankinio bendruomenei, klubams. Visi buvome tarsi užsisukę rate, kuriame trūko esminių rezultatų. Dabar tas rezultatas pasiektas, o tai bus didelis postūmis eiti į priekį.

Kai rankinis yra visuose didžiuosiuose portaluose, televizijose, žinomų žmonių lūpose, tikiuosi, kad dar daugiau vaikų ateis lankyti rankinį.

Jų tikrai yra ir taip nemažai. Gal kartais pasigirsta nuomonių, kad rankinis nėra populiari sporto šaka, bet Lietuvoje ji gana populiari, tik sunkiau skinasi kelią į viešumą. Tokie pasiekimai padės būti matomiems.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija

O kai esi matomas, visi nori būti arčiau. Tikiuosi, kad ir rėmėjų pavyks susirasti daugiau, ir vaikų ateis daugiau. Vis dėlto, pergalės patinka žmonėms. Kai visi sako, kad Lietuva yra krepšinio šalis, aš visada paprieštarauju: Lietuva yra pergalių šalis. Lietuviai mėgsta būti su tais, kurie laimi.

Suprasti akimirksniu

  • Kaip atrodo šis pasiekimas Lietuvos komandinio sporto istorijoje
  • Lietuvos vyrų rinktinė pasiekė tai, kas mūsų šalies sporto istorijoje pavyksta retai komandiniame sporte rinktinėms, kurios nežaidžia oranžiniu sviediniu.
  • Šaliai atkūrus nepriklausomybę, krepšinio vyrų rinktinė yra rekordininkė pagal dalyvavimą aukščiausio kalibro varžybose, žaidusi 28 didžiuosiuose turnyruose – olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose. Ne tik žaidusi, bet ir 9 kartus užlipusi ant garbės pakylos.
  • Europos krepšinio čempione 1997 m. yra tapusi ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, bet lietuvės nebeprasimuša pro atranką į didžiuosius turnyrus nuo 2015 metų.
  • Vyrų regbio-7 rinktinė dalyvauja Europos “Grand Prix”, sykį Lietuvos moterų žolės riedulio rinktinė pateko į Europos pirmenybes, o Lietuvos salės futbolo rinktinė debiutuos 2021 metų pasaulio čempionate, patekusi ten kaip turnyro šeimininkė.
  • Gilias tradicijas nuo senų laikų vystęs rankinis į pasaulio ir Europos pirmenybes yra delegavęs po sykį ir vyrų, ir moterų rinktines. Visi keturi pasirodymai vyko prieš daugiau nei du dešimtmečius. 2022 metų Europos čempionate mūsų rankininkai žais po 24 metų pertraukos.

Tikiuosi, kad mums pasiseks pasinaudoti šia proga ir pritraukti daugiau žmonių į sales ir prie televizoriaus ekranų stebėti rankinį, taip pat ir patiems jį žaisti – juk tai puiki dinamiška sporto šaka. Mano paties draugai, kurie pirmą kartą įsijungė rungtynes, paskui teigė, kad negalėjo atsitraukti. Tai įtraukiantis žaidimas, tikiu, kad ir Europos čempionatą žiūrės daug žmonių.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Rankinis: Lietuva – Islandija

– Apibūdinkite Europos rankinio čempionato mastą, nes per populiarius kanalus dauguma lietuvių mato tik krepšinio ir futbolo pirmenybes.

– Per pastaruosius metus teko lankytis pasaulio ir Europos pirmenybėse, rankinio Čempionų lygos finalo ketvirto varžybose. Savo mastu tai tikrai yra atitikmuo Europos krepšinio čempionatui. Tik pridurčiau, kad rankinio sirgaliai galbūt yra dar daugiau keliaujantys nei krepšinio. Keliaujantys krepšinio sirgaliai yra labiau lietuviai, latviai, gal dar Balkanų šalių, o rankinyje tikrai daug aistruolių atvyksta iš Skandinavijos valstybių, Vokietijos, kitų Vidurio Europos šalių, kur rankinis yra populiariausia ar viena populiariausių sporto šakų, tad tas komandas visada lydi tūkstantinės minios, sukuriančios didelę šventę.

Pavyzdžiui, į Čempionų lygos finalo ketvertą Kelne beveik visi 20 tūkst. bilietų būna parduodami prieš metus iki renginio, arena lūžta nuo sirgalių, visas miestas ūžia – tai didžiulė šventė, tokio pat masto renginys kaip Lietuvoje 2011 metais vykęs Europos krepšinio čempionatas.

Rankinio ir krepšinio populiarumas Europoje yra labai panašus, tik priklauso nuo šalies – vienur populiaresnis rankinis, kitur – krepšinis.

– Kai atėjote vadovauti rankinio federacijoje, paveldėjote gana dideles šešiaženkles skolas. Kokia dabar situacija?

– Padėtis gerėjo, vienos skolos buvo likviduotos, bet per pastaruosius metus grąžinimas sustojo, daugiausia dėl išaugusių rinktinių išlaikymo kaštų. Federacijos finansinė padėtis yra gana įtempta, o aš šimtu procentų esu įsitikinęs, kad Europos rankinio čempionate nėra nė vienos šalies federacijos su tokiu mažu biudžetu, kokį turime Lietuvoje.

LRF nuotr./Donatas Pasvenskas
LRF nuotr./Donatas Pasvenskas

Manau, kad požiūris ne tik į rankinį, bet bendrai į sportą nėra tinkamas, manau, kad sportas yra ne tik šalies vardo garsinimas, bet daugiau – profesionalių sportininkų rezultatai verčia augti masinį sportą. Vaikai užplūdo baseinus, kai Rūta Meilutytė pasiekė fantastiškų rezultatų, krepšinio mokyklos pilnos vaikų, nes jie nori būti tokie, kaip Lietuvos rinktinės žaidėjai. Valstybei reikėtų atsigręžti į sportą, turėti aiškią sporto strategiją, aiškią finansavimo struktūrą, nes dabar tikrai kažkas yra ne taip. Kai nuvažiuoji į Europą ir pasakai su kokiu biudžetu išlaikome 7, 8, o kartais ir 9 įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines, – niekas netiki. Mūsų biudžetas yra juokingas, nuvažiavę į Europos čempionatą, nuo 23-ios pagal biudžetą komandos atsiliksime turbūt keliais kartais. Kartais net pačiam neįtikėtina, kaip sugebame su tokiu mažu biudžetu dalyvauti visur, net paplūdimio rankinio čempionate.

– Ar Europos čempionate Lietuvos rinktinei vadovaus Mindaugas Andriuška, išvedęs komandą į finalinį turnyrą?

– Manau, kad kelti šį klausimą mums būtų nekorektiška, kai pasiektas toks rezultatas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Treneris Mindaugas Andriuška
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Treneris Mindaugas Andriuška

Jei bus svarstoma, tai apie trenerių štabo pastiprinimą. Manau, kad pasiruošimui reikės ir fizinio rengimo, ir medicinos personalo daugiau, bet apie didesnius pokyčius rinktinėje kalbos nėra.

Kaip bebūtų, yra pasiektas istorinis rezultatas, o Mindaugas Andriuška ir yra šios komandos vyriausiasis treneris.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

12:39
01:16
16:41

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką