sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis, buvęs pasaulio čempionu 2013 metais. – Senais laikais mūsų sporto varžybos vykdavo penkias dienas, o dabar kone per pusantros valandos visos penkios rungtys įvyksta.
IOC tarsi sako: keiskitės arba būsite pakeisti. Kita vertus, naujo formato varžybos tik prasideda, pirmame pasaulio taurės etape Egipte bus ir IOC narių, kurie žiūrės ir vertins, kiek žiūrovų, šou elementų, transliacijų. Svarbus ir penkiakovę sportuojančiųjų skaičius.
Mes tikimės šuolio, bet sunku pasakyti, ką galvoja IOC ir K.Coventry.“
J.Kinderis mano, kad panašų spaudimą jaučia dar kelios sporto šakos, juo labiau, kad bendras jų skaičius nuo Los Andželo iki Brisbano pastebimai susitrauks: „Juntamas IOC noras paspausti, kad tarptautinės federacijos atliktų didesnį darbą, o mažiau aktyvios gali daug prarasti. Mes penkiakovėje prie spaudimo įpratę, todėl vis ir keičiamės.“
Raygun nesėkmė neatvėsino australų
Užtat viltimis sugrįžti į olimpinę šeimą Brisbano žaidynėms dega Lietuvos breiko bendruomenė.
„90 proc., kad breikas grįš 2032 metais į Brisbaną, – vylėsi Lietuvos breiko žvaigždės Nickos mama Alina Banevič, nuolat lydinti savo dukrą į įvairias varžybas ir padedanti įvairiais būdais. – Sausį mes kaip tik ten buvome. Australija nusiteikusi pozityviai dėl breiko ir deda visas pastangas, kad jis ten grįžtų.“
Sukryžiavęs pirštus laiko ir Lietuvos breiko lygos vadovas Darius Marcinkus, bet jis apie olimpinius lūkesčius kalba atsargiau.
„Nuogirdos rezultato neatneša. Reikia laukti oficialių žinių, kurios, kiek žinau, bus kiek vėliau, – sakė jis. – Breiko bendruomenėje to visi tikisi, bet supranta, kad tikėtis galima daug, o kaip bus iš tiesų – dar nežinia.“
D.Marcinkus priminė, kad Paryžiaus žaidynės buvo finansuojamos daugiausiai valstybinėmis lėšomis, tad prancūzai į žaidynes pažvelgė iš kultūrinės prizmės, pasistengę, kad žaidynės būtų modernios, urbanistinės ir patrauklios jaunai auditorijai, – taip žaidynių programoje atsirado breikas, sportinis laipiojimas, riedlenčių ir banglenčių sportas.
Los Andželo žaidynės daugiausiai finansuojamos iš privačių lėšų, tad šeimininkų interesai buvo labiau komerciniai – todėl 2028 m. išvysime daugiau tarp amerikiečių populiarių sporto šakų.
Australai savo žaidynėms rengia dvipusį – valstybinį ir privatų finansavimą, tad pasirinkimą gali daug gali lemti pačios Australijos ambicijos breiko aikštelėje.
Lyg tyčia šios šalies atstovė Raygun per breiko debiutą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sukėlė ypač daug dviprasmiškų emocijų, kai per tris dvikovas nepelnė nė vieno taško ir tapo pašaipų objektu socialiniuose tinkluose.
„Australija tikrai turi aukštesnio lygio šokėjų, – pabrėžė D.Marcinkus. – Tada per pirmąsias atrankos varžybas, matyt, ne visi suprato breiko atrankos svarbą. Tai buvo pirmas blynas, Australijos atstovė buvo tokia, kokia buvo.
Australijos breiko atstovai padarė išvadas, bet kol kas olimpinius klausimus supa per daug povandeninių srovių. Įprastai žaidynių šeimininkai gali pasiūlyti savo keturias sporto šakas, bet juk ir kiti sportai nori patekti į olimpinę programą. Breikas yra tarp jų. Mūsų sporto padėtis kiek geresnė, nes jau pasirodyme žaidynėse, ten sulaukėme daug gerų atsiliepimų ir dėmesio.“
Kaip Brisbane atrodytų Nicka?
Breiko bendruomenėje yra gabaus jaunimo, šokėjų gretos pagausėjo, įkvėpus D.Banevič sėkmės. Bet kol kas elitinėse varžybose Lietuvos žvaigžde lieka vienintelė Nicka.
Olimpinė vicečempionė ketvirtadienį dalyvavo „Paskutinio skambučio“ šventėje, ji baigia dvyliktą klasę mokykloje ir dar laikys egzaminus.
Kitą mėnesį Nickai sueis 19 metų, o Brisbano žaidynių metu mūsų breiko šokėjai bus 25-eri.
Daug visko nutikti gali iki to laiko, bet D.Marcinkus regi Nicką ant Brisbano olimpinės scenos.
„Jos ateities perspektyvos yra šviesios, – įsitikinęs Lietuvos breiko lygos vadovas. – Yra nusistovėjusių mitų dėl balerinų tinkamo amžiaus, bet breiko šokėjų amžiaus vidurkis vis auga. Anksčiau breikas labiau laikytas paauglių ir jaunimo užsiėmimu, bet tai keičiasi: yra ir profesionalų, kurie varžosi 35+ metų kategorijoje, o lygiu nenusileidžia jaunajai kartai. Breike vis daugiau žaidžia ne tik jaunatviška jėga ar lankstumas, bet ir patirtis ir bendras lygis. Nickos užsispyrimas, darbo etika, profesionalumas liudija, kad ji galėtų konkuruoti aukščiausiu lygiu dar daug metų. Jos amžius Brisbano žaidynių metu, sakyčiau, būtų pats tas.
Nors jos karjera aukštumoje tęsiasi nuo kokių 13 metų, ji toliau demonstruoja discipliną ir ryžtą, kurio niekas nenugali. Manau, kad taip bus ir toliau, nes ji tai daro ne iš reikalo, o iš meilės breikui.“
