Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 22d. 07:33

(Ne)pasiruošęs Tokijas: ar tai bus geriausios olimpinės žaidynės istorijoje?

Tokijos olimpinės žaidynės Iš Tokijo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Tokijos olimpinės žaidynės
„Gambari mashou“ arba „Padarykime viską, ką galime“ – tokia japoniška fraze į Tokijo gyventojus vos atvykęs savo pirmoje kalboje kreipėsi Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovas Thomasas Bachas. Penktadienį Japonijos širdyje prasidedančios olimpinės žaidynės nestokos iššūkių, bet bus ypatingos ir, ko gero, geriausios dėl daugelio priežasčių. Apie jas – 15min pasakojimas iš olimpiados sostinės.

Po 57 metų

Pačioje Japonijos sostinėje gyvena apie 14 mln. gyventojų, tačiau kur kas dažniau šios vietovės galybė yra įvardijama „Didžiojo Tokijo“ vardu. Tai yra didžiausias pasaulyje metropolinis regionas, kurį sudaro Tokijo, Čibos, Kanagavos ir Saitamos prefektūros ir gyvena net 38 mln. gyventojų. Visos šios teritorijos piliečiai sugeneruoja 2,5 trilijonus JAV dolerių BVP, ir jeigu šis Tokijo regionas būtų atskira valstybė, galėtų džiaugtis turintis aštuntą pagal dydį ekonomiką pasaulyje.

1979, 1986 ir 1993 metais į Tokiją buvo susmeigtos pasaulio akys, kai jame vyko Didžiojo aštuoneto susitikimai. Sporto pasaulyje ši vieta taip pat visada buvo išskirtinė. Pirmą kartą olimpinio judėjimo viršūnėlės japonų ambicijomis patikėjo dar ketvirtajame dešimtmetyje, kai skyrė teisę rengti 1940-ųjų olimpines žaidynes, bet dėl Japonijos invazijos į Kiniją vėliau ši teisė buvo perleista Helsinkiui, o dar vėliau žaidynės buvo visiškai atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo.

1959-aisiais Tokijas vis tiek pasiekė savo – tarptautinis olimpinis komitetas suteikė Japonijos sostinei teisę rengti 1964-ųjų olimpiadą ir tai buvo pirmasis kartas, kai žaidynės buvo rengiamos Azijos žemyne.

Išskirtinė bus ir penktadienį oficialiai prasidedanti XXXII olimpiada, kuri rengiama olimpiniam judėjimui netradiciniais metais, be žiūrovų ir su sekundėmis kovojant ne tik sportininkams, bet ir varžybų organizatoriams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tokijo olimpinės žaidynės Japonijoje sėja nemažą nerimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tokijo olimpinės žaidynės Japonijoje sėja nemažą nerimą

Retoriniai bosų žaidimai

Lygiai prieš savaitę Tokijo metropolijos vyriausybės pranešė apie didžiausią naujų COVID-19 atvejų skaičių beveik per šešis mėnesius, o likus trims dienoms iki oficialaus atidarymo žaidynių organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto sporto šventę aptraukė dar storesne nerimo plėve, kai viešai pareiškė, jog neatmeta galimybės, jog dėl koronaviruso grėsmės žaidynės gali būti atšauktos ir paskutinę minutę.

„Jums čia tikrai viskas labai patiks. Gaila, kad šios olimpinės žaidynės bus kitokios ir negalėsite patirti visos šventinės atmosferos bei tinkamai pažinti mūsų miesto, bet šiai šventei esame labai gerai pasiruošę ir tai pamatysite“, – perdėtai gyvai į kelių šalių žurnalistus, laukiančius taksi automobilių, kreipėsi viena vidutinio amžiaus savanorė.

„Scanpix“ nuotr./Toshiro Muto
„Scanpix“ nuotr./Toshiro Muto

Tačiau tokių entuziastų šiomis dienomis Tokijuje – mažuma. Realybė tokia, kad Tokijas neturi, kur trauktis, ir kovoja su laiku. Staigiai išaugę sergamumo rodikliai buvo paskelbti tą pačią dieną, kai Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas T.Bachas atliko mandagumo skambutį Japonijos ministrui pirmininkui Yoshihide Suga.

Trečiadienį Tokijo metropolijos vyriausybė pranešė apie 1832 naujus koronaviruso atvejus, t. y. 445 atvejais daugiau nei antradienį, tad nieko keisto, jog nuo pat 1955-ųjų šalyje dominuojančios liberalų partijos vadovas Y.Suga paprašė J.Bacho užtikrinti, jog žaidynės būtų saugios.

Nepaprastoji padėtis – ketvirtąsyk

Situacija grėsminga. Žaidynių išvakarėse yra vakcinuota tik apie 20 proc. iš 125 mln. Japonijos gyventojų. Visai prieš olimpinių žaidynių startą paskelbta šešias savaites trunkanti nepaprastoji padėtis, kuri yra jau ketvirtoji Japonijoje nuo pandemijos pradžios ir truks iki rugpjūčio 22 d. Pagrindinis jos tikslas – uždrausti baruose ir restoranuose pardavinėti alkoholį, nes valdžios institucijos siekia, kad žmonės liktų namuose ir žaidynes stebėtų per televizorių, o ne rinktųsi viešose vietose.

Visgi tokios priemonės japonus gelbsti tik iš dalies. Su 15min trumpai Tokijo Hanedos oro uoste bendravusio vieno vietos gyventojo teigimu, kaip ir ankstesnėse nepaprastosiose padėtyse, dauguma priemonių yra prašymai, nes vyriausybė neturi teisinio pagrindo taikyti griežtus draudimus. Neseniai valdžios institucijos suteikė sau daugiau galių išduoti privalomus nurodymus įmonėms užsidaryti arba sutrumpinti darbo laiką mainais į kompensacijas. Dabar valdžia taip pat gali skirti baudas verslininkams, kurie nesilaiko šių įsakymų.

T.Bachas užtikrino, jog olimpinės bendruomenė iš savo pusės padarys viską, jog Japonijos žmonėms nekeltų jokio pavojaus. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2019-aisiais atlikto tyrimo duomenimis, Japonija yra pirmoji pasaulyje pagal gyventojų ilgaamžiškumą. Vidutiniškai šios šalies pilietis gyvena 84,3 metus (moterys – 86,9, vyrai – 84,3) ir tai yra vieneriais metais daugiau nei kaimynėje Pietų Korėjoje (83,3) ir trečioje rikiuotės vietoje esančioje Australijoje (83,0). Palyginimui, Lietuva užima tik 64-ąją vietą (vid. 76,0).

Imago / Scanpix nuotr./Thomasas Bachas
Imago / Scanpix nuotr./Thomasas Bachas

Taigi rengti šventę, kurioje dalyvaus 11 tūkst. sportininkų, 4,4 tūkst. paralimpinių atletų bei dar kelios dešimtys tūkstančių akredituotų asmenų tokioje jautrioje aplinkoje pandeminiu metu – IOC yra ypač didelis iššūkis ir sunkus egzaminas.

Todėl T.Bachas aistrų laužą gesino drąsiai berdamas konkrečius skaičius ir tikindamas, jog 85 proc. sportininkų ir kitų asmenų, kurie gyvens olimpiniame kaimelyje Tokijo įlankoje bus visiškai paskiepyti bei užtikrino, jog beveik 100 proc. visų IOC narių ir darbuotojų jau yra vakcinuoti arba turi imunitetą.

IOC prezidento reveransas

Į Japoniją T.Bachas atvyko praėjusią savaitę ir rodydamas pavyzdį, kaip ir dauguma kitų „Tokyo 2020“ akredituotų asmenų, praleido tris dienas saviizoliacijoje penkių žvaigždučių viešbutyje, kurį žaidynių metu IOC naudos kaip savo būstinę.

Likus lygiai savaitei iki olimpinių žaidynių atidarymo, prezidentas atliko dar vieną nuolankumo gestą – aplankė Hirošimą, kur taikos memorialiniame parke susitiko su keliais vietos gyventojais, išgyvenusiais 1945-ųjų rugpjūčio 6-osios atominės bombos katastrofą. Tą pačią dieną IOC viceprezidentas Johnas Coatesas vyko į Nagasakį, kuris branduolinio ginklo auka tapo trimis dienomis vėliau.

Visgi šie įvykiai tik dar labiau įjautrino Japonijos visuomenę. Dar prieš vokiečio vizitą beveik 70 tūkst. Hirosimos gyventojų pasirašė peticiją, reikalaudami, kad vizitas būtų atšauktas. Nauja vienuolikos antiolimpinių ir pacifistinių grupių protesto banga išsiliejo ir T.Bachui jau lankantis istorinėje Japonijos vietoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai prieš olimpinių žaidynių organizavimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai prieš olimpinių žaidynių organizavimą

Prieš keletą metų čia yra viešėję tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama, popiežius Pranciškus, tačiau abu jie buvo sutikti šiltai. T.Bacho vizitas yra visiškai kitoks. Metus nukeltos ir COVID-19 žvaigždute pažymėtos olimpinės žaidynės Japonijoje nekelia didelio entuziazmo ir IOC prezidento tūpsnis tik dar labiau sustiprino spekuliacijas, jog tokiu elgesiu buvęs fechtuotojas stiprina savo galimybes laimėti Nobelio taikos premiją.

Palankumo taškų IOC prezidentui nepridėjo ir tai, kad savo pirmojoje kalboje po atvykimo į Tokiją T.Bachas šeimininkus japonus pavadino kinais. Tiesa, savo klaidą vokietis labai greitai pats ištaisė, o į anglų kalbą vertusi vertėja to net „nepastebėjo“. Visgi ši smulkmena tuoj pat išplito po socialinius tinklus ir dar labiau suerzino japonų tautą.

Ant kortos – milžiniška suma

Daugelis japonų įsitikinę, kad IOC griežtai privertė Japoniją surengti olimpines žaidynes šiais metais.

Oficiali Tokijo olimpinių žaidynių kaina yra 15,4 mlrd. dolerių, nors Japonijos vyriausybės auditas rodo, kad ji yra vos ne dvigubai didesnė.

Visa ši suma, išskyrus 6,7 mlrd. dolerių, yra valstybinės lėšos. IOC prie olimpinių žaidynių išlaidų prisideda 1,5 mlrd. IOC interesas neprarasti šios olimpiados – akivaizdus, nes beveik 75 proc. jos pajamų gaunama iš transliavimo teisių pardavimo. Apytikriais skaičiavimais, olimpinių žaidynių atšaukimas reikštų nuo 3 iki 4 mlrd. dolerių pajamų iš transliavimo teisių praradimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tokijas ruošiasi olimpinėms žaidynėms
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tokijas ruošiasi olimpinėms žaidynėms

2013 metais IOC ir „Tokyo 2020“ organizatorių pasirašytame dokumente yra pažymėta, kokiomis sąlygomis šalys gali atšaukti žaidynes, tačiau jame nėra nė vieno Japonijos vyriausybės atstovo parašo. Tai reiškia, kad jeigu Japonija visgi nuspręstų atsitraukti ir dėl pandemijos atšauktų didžiausią sporto šventę, IOC galėtų kelti bylą ir bandyti susigrąžinti dalį milijardinių nuostolių, bet Šveicarijoje įsikūręs Sporto arbitražo teismas nebūtinai gali priimti olimpiečiams palankų sprendimą.

„Geriausios olimpinės žaidynės“

Bet olimpinės žaidynės vyks ir Shōganai, arba „ir nieko nepadarysi“, kaip mėgsta atsidusti japonai. Nors organizacinio komiteto vadovas T.Muto pasilieka galimybę paskutinę akimirką paspausti raudoną „Stop!“ mygtuką, Tokijuje niekas neabejoja, kad įsibėgėjęs traukinys yra per didelis ir pavojingas, kad jį sustabdytum.

Tuo neabejoja ir mane vežęs taksistas. Kai paklausiau ar nekeista, jog pagal griežtus saugumo reikalavimus šiomis dienomis tenka vežti tik po vieną žmogų, jo atsakymas buvo paprastas: „Japonijoje organizacija visada būna aukščiausio lygio.“

„Scanpix“ nuotr./Tokijo olimpinės žaidynės
„Scanpix“ nuotr./Tokijo olimpinės žaidynės

Panašiai kalba ir T.Bachas, prieš keletą savaičių pareiškęs, kad „Tokyo 2020“ bus geriausiai suorganizuotos žaidynės per visą istoriją ir tai kaskart kartojantis.

Taip veikiausiai ir bus, nes organizaciniai šios šalies įgūdžiai – tiesiog fenomenalūs. Reikia paprasto pavyzdžio? Japonijos gyventojai atliekų rūšiavimui įprastai išdėlioja penkias skirtingas dėžes – plastikui, skardinėms, stiklui, deginamoms ir nedeginamoms šiukšlėms. Olimpinėse žaidynėse besilankantiems svečiams greitai „pagauti“ šias taisykles kyla nemažai keblumų. Visgi japonas jums nieko nesakys, tiesiog vėliau pats ramiai perrūšiuos visus užsieniečio padarytus neatitikimus, nes nuolankumas ir nusilenkimas šioje Azijos šalyje yra ne ypatinga proga, o kasdienio elgesio norma, kur kiekvienas yra svarbus.

Labai tikėtina, kad ant tokio tvirto visuomenės pamato suręsta sporto šventė tikrai bus geriausia per visą istoriją – net jeigu žaidynės vyks be žiūrovų, net jeigu pandemijos akivaizdoje, net jeigu prieš visuomenės valią ir keiksnojant atvykėlius.

„Galbūt ir ne visi yra patenkinti, bet jei jau kažko imamės, tai norime padaryti gerai ir be priekaištų. Tai yra įaugę į mūsų tautos kraują“, – bene geriausiai japonų darbo principus ir kruopštumą nusakė viešbutyje dirbanti olimpinių žaidynių savanorė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:15
01:05
01:09

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką