A.Drukarovas didžiojo slalomo rungtyje užėmė 23 vietą tarp 81 varžybų dalyvio.
Nors sezonas pasaulio taurės varžybose 26 metų kalnų slidininkui nėra sėkmingas, olimpinėse žaidynėse pažįstamoje trasoje jis sukūrė rezultatą, kuriuo pradžiugino save ir kitus.
„Mes tikėjomės tokio rezultato, – sakė R.Arlauskas. – Vis dėlto pasaulio taurės lygis skiriasi nuo olimpinių žaidynių – pavyzdžiui olimpinėse gali būti ne daugiau keturių atletų iš vienos šalies, o pasaulio taurės varžybose gali būti ir 8-9 – konkurencija ten didesnė.
Be to, Andrejus jau 2022 metais Pekine savo vieta (20-oji) po pirmojo nusileidimo sufleravo, kad gali būti panašus rezultatas ir čia.“
A.Drukarovo pozicija buvo geresnė nei iki šiol yra pavykę Lietuvos kalnų slidininkams – iki šiol JAV lietuvio Lino Vaitkaus 1998 m. Nagane pasiekta 25 vieta greitojo nusileidimo trasoje buvo aukščiausia.
„23 vieta geresnė nei 25 vieta, tai – faktas. Bet Linas Vaitkus tada startavo greitajame nusileidime – karališkoje rungtyje. Linas Vaitkus gal pasakytų: pabandyk būti 25-as šioje rungtyje, – juokėsi R.Arlauskas. – Viskas dar ateityje. Turbūt pastebėjote, kad geriausi kalnų slidininkai yra Top-15 – tai tikrasis elitas. Aš linkiu Andrejui patekti į Top-15, tada tikrai bus visų laikų geriausias kalnų slidininkas Lietuvos istorijoje.“
Nėra paprasta pakilti į elitą, nėra lengva išsilaikyti jo siekiant.
A.Drukarovas anksčiau yra sakęs, kad besitreniruojant Italijoje ir važinėjant į tarptautines varžybas, reikalingas maždaug 70-80 tūkst. eurų biudžetas. Kokią dalį sudaro LNSA indėlis?
„Sunku sakyti tikslius skaičius, nes skiriasi sezono biudžetas, o mūsų skaičiai yra pagal kalendorinius metus, – sakė R.Arlauskas. – Mes stengiamės, o daug kas pasikeičia sezono eigoje.“
Jis teigė, kad A.Drukarovui buvo suteikta viena iš penkių Tarptautinio olimpinio komiteto stipendijų.
Anot R.Arlausko, du Lietuvos biatlonininkai ir du šokių ant ledo atstovai, o taip pat ir A.Drukarovas pastaruosius kelerius metus gavo olimpinę stipendiją, kurios dydis yra apie 1,5 tūkst. eurų.
Dar lėšų atkeliauja per valstybės paramą, einančią per Nacionalinę sporto agentūrą, taip pat Tarptautinės slidinėjimo federaciją (FIS).
R.Arlauskas teigė, kad jo vadovaujama LNSA per metus apie 270 Šveicarijos frankų (296 tūkst. eurų) gavo iš FIS, apie 200 tūkst. eurų teko iš Lietuvos valstybės, o visas NSA biudžetas siekė apie 600 tūkst. eurų, iš kurių ir atriekamos sumos įvairių žiemos sporto šakų atstovams.
Pasak R.Arausko, šiemet turėtų baigtis A.Drukarovui skiriama olimpinė stipendija, bet patekęs tarp 24-ių atletų olimpinėse žaidynėse, Lietuvos kalnų slidininkas nusipelnė naujo šalies sporto įstatymu numatytą valstybinę olimpiečio stipendiją.
„Valio dėl to“, – džiaugėsi R.Arlauskas.
Pats A.Drukarovas, kuris dar startuos jam mažiau parankioje slalomo rungtyje pirmadienį, dar nebuvo apsisprendęs dėl tolimesnių planų po šio sezono, kuris baigsis dar po kelių tarptautinių varžybų pavasarį. „Jo minčių neskaičiau, o viską įvertinsime po sezono. Jis jau trejus metus dalyvauja „Global Racing“ tarptautinėje komandoje, rezultatai gerėjo“, – kalbėjo R.Arlauskas.
Svarbiausia, kad įveiktų trasą
LNSA vadovas kėlė mažesnius lūkesčius sekmadienį startavusiai Lietuvos kalnų slidininkei Neringai Stepanauskaitei.
Iš Druskininkų kilusiai, kelerius pastaruosius metus Italijoje besitreniruojančiai lietuvei tėra 17 metų, jos kelias tik prasideda.
„Mano lūkesčiai, kad finišuotų. Jei finišuos, bus geras rezultatas“, – sakė R.Arlauskas.
Sekmadienį Kortinos d‘Ampeco esančiame Tofano slidinėjimo centre N.Stepanauskaitei nepavyko baigti trasos – ji buvo viena iš 14-os kalnų slidininkių, kurios suklydo ir iškrito pirmajame nusileidime.
N.Stepanauskaitė, kuriai LNSA skiria 12 tūkst. eurų per metus iš jai reikalingo maždaug 60 tūkst. eurų biudžeto, dar startuos antradienį slalomo rungtyje.
Iš slidininkų nori komandinių rezultatų
Kitoje Italijos vietovėje – Predaco olimpiniame kaimelyje įsikūrusiems keturiems Lietuvos lygumų slidininkams aukštos vietos šiose žaidynėse nėra pasiekiamos.
R.Arlauskas žemų pozicijų nesureikšmino, nepamiršdamas, jog svarbius taškus finansavimui patogiau pelnyti komandinėse varžybose, kurios dar bus šios savaitės pradžioje.
„Kol kas nieko tokio neįvyko, ko nesitikėjome. Viskas yra pagal planą, o mūsų pagrindinis akcentas yra komandinis sprintas. Visi kiti – pagalbiniai startai, – sakė LNSA vadovas. – Komandiniame sprinte tikslas – Top-24 ir vyrams, ir moterims.“
Pastarosiose lenktynėse Modestas Vaičiulis krito trasoje, stipriai susitrenkęs petį.
„Dar neturiu informacijos dėl Modesto – manau, kad sudalyvaus, – vylėsi R.Arlauskas. – Gaila, kad nuvirto. Ir patirties sukaupęs, bet kartais taip nutinka.“
Beldžiasi lietuviško kraujo rusė
NSA delegavo šešis sportininkus į Milano-Kortinos žaidynes, kuriose Lietuvai iš viso atstovauja 17 atletų (dar 8 biatlonininkai ir 3 čiuožėjai).
R.Arlauskas tikisi, jog ateityje pasirodys ir kiti jauni veidai.
Italijoje besitreniruojantis ir jaunimo varžybose vis geriau pasirodantis 17-metis kalnų slidininkas Rapolas Lapienis šįkart negalėjo dar pakonkuruoti su A.Drukarovu.
Pijus Baniulis siekė tapti pirmuoju akrobatinio slidinėjimo lietuviu olimpinėse žaidynėse, bet teisę startuoti Milano-Kortinoje iškovojo 30 geriausių sportininkų, o 19-metis lietuvis reitinge buvo 40-as.
Ateityje yra tikimybė sulaukti ir pirmosios akrobatinio slidinėjimo atstovės gūbrinio slidinėjimo rungtyje.
Anot R.Arlausko, Jekaterina Ogneva pasibeldė į LNSA duris, išreiškusi norą atstovauti savo senelio tėvynei.
23 metų Rusijos sportininkės senelis Vitas Matulaitis buvo ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, kuomet keli šimtai tūkstančių lietuvių nukentėjo dėl sovietų vykdytų areštų ir trėmimų į šaltą Rusijos gilumą.
Pastaraisiais metais Rusija vyko brutalų karą Ukrainoje, o dauguma šalies-agresorės sportininkų dėl to yra palikti tarptautinių varžybų užribyje.
J.Ogneva nesivaržo nuo 2022 metų kovo mėnesio, prieš tai pasiekusi perspektyvių rezultatų.
Atstovaudama Rusijai ji 2021 ir 2022 metais laimėjo Europos taurės gūbrinio slidinėjimo varžybas Suomijoje, 2021 metų pasaulio čempionate Kazachstane rikiavosi 32-a.
R.Arlausko teigimu, sportininkė turi Lietuvos pilietybę, kurios pagal įstatymą gali sulaukti tais laikais ištremtų žmonių vaikai ir anūkai, o tėvas kreipėsi į asociaciją.
Anot NSA vadovo, susitikimas su sportininkės tėvu buvo įvykęs Kaune ir toliau buvo dirbama šiuo klausimu – FIS taryba uždegė žalią šviesią J.Ognevai pakeisti savo atstovaujamą šalį, bet su sąlyga, kad atletei paleidžiamąjį raštą išduos Rusijos slidinėjimo asociacija.
Kol kas toks raštas neišduotas. R.Arlauskas ketina sugrįžti prie šios temos po šių žiemos olimpinių žaidynių.
