Dabar ji prisimena tuos pirmuosius simptomus: pykinimą, besiliejantį matymą, galvos skausmus. Dėl to ji penkis kartus kreipėsi į medikus ir visus kartus išgirdo atsakymą: „Nieko rimto“. Tik niekas nesuprato, kad jos galvoje – auglys.
Ši istorija – ne tik apie medikų klaidą. Tai pasakojimas apie atkaklumą, skausmą, neteisybę ir moters, kuri kasdien gelbėjo kitų gyvybes, kovą už teisę į pačios gyvenimą.
Viskas prasidėjo nuo „nekaltų“ simptomų
2023 m. pradžioje Hannah kreipėsi į šeimos gydytoją dėl dviejų mėnesių trunkančių galvos skausmų ir regėjimo problemų. Ji buvo pavargusi, jautėsi blogai, bet kiekvieną kartą buvo siunčiama namo. Tris kartus lankėsi pas šeimos gydytoją, kartą – akių klinikoje, ir vis išgirsdavo: „Tai stresas dėl darbo“.
„Aš pradėjau galvoti, kad gal tikrai man kažkas negerai su galva – bet ne fiziškai, o psichologiškai. Juk gydytojai nieko neranda…“ – dalijasi Hannah. Bet šeštas vizitas viską pakeitė.
„Jūs turite auglį smegenyse“
2023 m. kovą, per paskutinį vizitą į akių kliniką, Hannah buvo nusiųsta skubiai atlikti kompiuterinę tomografiją. Tos pačios dienos vakarą – galutinė diagnozė: centrinė neurocitoma. Retas auglys, augantis smegenų skilveliuose.
„Maniau, kad mirsiu“, – sako Hannah. Tuo metu jos būsimas vyras kaip tik vežiojo kvietimus į jų vestuves. Po netikėtos žinios, santuoka buvo atidėta, gyvenimas sustojo.
Gegužę mergina buvo operuota. Gydytojai pašalino 80 proc. auglio. Paramedikė grįžo į darbą. Atrodė, kad viskas gerėja.
Tačiau 2025 m. kovą kontrolinio tyrimo metu buvo pranešta – navikas sugrįžo.
Gyvybės kaina – 20 tūkstančių svarų
Medikai pasiūlė naują gydymą – gama peilio radiochirurgiją. Tai neskausmingas, neinvazinis gydymo būdas, plačiai taikomas navikams, tiek gerybiniams, tiek piktybiniams. Tačiau yra vienas „bet“ – Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistema šio gydymo nekompensuoja Hannah atveju.
„Mokame mokesčius, dirbame sveikatos sistemoje, o kai mums patiems prireikia pagalbos – liekame už borto“, – sako Hannah. Ji pateikė individualų prašymą finansavimui, bet jis buvo atmestas.
Tradicinė radioterapija siūloma kaip alternatyva, tačiau tai agresyvus metodas, kuris jauniems žmonėms, nesergantiems vėžiu, gali sukelti dar didesnę žalą.
„Kaip vieno žmogaus auglys gali būti vertingesnis už kito?“
Hannah jautriai pripažįsta – jei nebūtų pati sveikatos sistemos darbuotoja, gal būtų tiesiog nuleidusi rankas. Bet dabar – ji kovoja ne tik už save.
„Mano auglys retas, bet egzistuoja gydymas, kuris veikia. Kodėl aš turiu rinktis tarp pavojingo gydymo arba jokio? Kodėl sistema taip elgiasi su žmonėmis?“ – klausia ji.
Jos artima draugė Becky jau surinko per 12 tūkstančių svarų per paramos kampaniją, bet tam, kad Hannah galėtų gauti gydymą privačiai, dar trūksta kelių tūkstančių.
„Hannah – šviesi, energinga, mylinti. Ji visada šypsosi, visada padeda. Ir šiandien, kai jai reikia mūsų – mes turime būti su ja“, – sako Becky.
Kova, kuri viršija asmeninę tragediją
Hannah šiuo metu renka parašus peticijai, siekdama pakeisti individualių finansavimo prašymų (angl. Individual Funding Requests) sistemą, kuri, pasak jos, yra „daugiau kliūtis nei pagalba“.
„Kai gydytojai rekomenduoja gydymą dėl medicininių priežasčių, sistema turi tai palaikyti, o ne trukdyti. Niekas, sergantis mirtina liga, neturėtų kovoti už teisę būti gydomam“, – sako ji.
Ši peticija jau surinko beveik 3 000 parašų – ir gali padėti ne tik Hannah, bet ir kitiems žmonėms, kurių ligos patenka į biurokratinių spragų sąrašą.
„Aš noriu gyventi. Ir noriu, kad kiti, esantys mano vietoje, turėtų galimybę gyventi be baimės būti pamiršti“, – sako Hannah.
Socialinėje erdvėje ji dalinasi savo kovos už nemokamą gydymą naujienomis.
Parengta pagal „Daily Mail“, „The Telegraph“.
