2025-11-17 09:28

4 hemorojaus laipsniai: kada jau būtina operacija, o kada – dar viskas jūsų rankose?

Hemorojus – viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų, apie kurią vis dar kalbama per tyliai. Šią būklę bent kartą gyvenime patiria beveik kas antras suaugęs žmogus. Nors daugeliui ji asocijuojasi su skausmu, diskomfortu ar net gėda, svarbu suprasti, kad hemorojus – tai ne „gėdinga liga“, o gydoma kraujagyslių būklė, kurią galima efektyviai suvaldyti. Šiandien medicina siūlo daugybę modernių, minimaliai invazinių gydymo būdų – todėl operacija toli gražu nėra vienintelis sprendimas.
Hemorojus
Hemorojus / Shutterstock nuotr.

Hemorojus – tai išsiplėtusios tiesiosios žarnos ir išangės srities venos. Kai šios venos išsiplečia ir tampa jautresnės, atsiranda nemalonių simptomų: kraujavimas tuštinantis, niežėjimas, perštėjimas, skausmas ar svetimkūnio jausmas išangėje. Priklausomai nuo sunkumo, hemorojus gali būti vidinis (susidarantis tiesiosios žarnos viduje) arba išorinis (matomas aplink išangę).

Gydytojai hemorojų skirsto į keturis laipsnius – nuo to ir priklauso gydymo būdas.

Shutterstock nuotr./Hemorojus
Shutterstock nuotr./Hemorojus

Hemorojus pagal laipsnius: nuo lengvų iki pažengusių atvejų

I laipsnis – pradinis etapas. Šiame etape hemoroidiniai mazgai dar nesimato iš išorės, bet gali pasireikšti nedidelis kraujavimas ar diskomfortas po tuštinimosi.

Šiame etape dažniausiai pakanka vietinio gydymo – tepalų, žvakučių, sėdimųjų vonelių, mitybos korekcijos (daugiau skaidulų, vandens, mažiau aštraus maisto). Tokie veiksmai mažina uždegimą, skausmą ir niežulį bei padeda kraujagyslėms susitraukti.

II laipsnis – mazgai iškrenta, bet sugrįžta patys. Pacientai dažnai pastebi kraujavimą ar mazgelius po tuštinimosi, tačiau jie savaime sugrįžta į vidų.

Šiame etape taip pat galima gydytis naudojant tepalus ir žvakutes, tačiau jau gali būti taikomos ir minimaliai invazinės procedūros – pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių koaguliacija (specialus prietaisas nukreipia koncentruotą infraraudonųjų spindulių šviesą į paveiktą audinį), skleroterapija (kai į mazgą suleidžiama medžiaga, sukelianti jo susitraukimą) arba ligavimas guminiais žiedais – ši procedūra atliekama ambulatoriškai, be narkozės, ir leidžia efektyviai pašalinti hemoroidinius mazgus.

III laipsnis – mazgai iškrenta ir nesugrįžta atgal. Šiame etape mazgai po tuštinimosi iškrenta ir patys nebesugrįžta – juos reikia sugrąžinti ranka. Dažniausiai šalia to dar pasireiškia skausmas, niežulys, kartais – stipresnis kraujavimas.

Šio laipsnio būklės gydymui dažniausiai taikomos efektyvesnės minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip ligavimas ar skleroterapija. Kai kuriais atvejais rekomenduojama ir šiuolaikinė lazerinė hemorojaus abliacija, leidžianti pašalinti problemą be didelio skausmo ar ilgo gijimo.

IV laipsnis – pažengęs hemorojus. Mazgai išlieka nuolat, nebesusitraukia, o uždegimas ar skausmas tampa nuolatiniu. Gali atsirasti komplikacijų – trombozė, infekcija.

Šiuo atveju konservatyvios priemonės dažniausiai nebepadeda. Tačiau net ir čia šiuolaikinė medicina siūlo alternatyvų klasikinei chirurgijai – lazerinę hemorojaus abliaciją, kurios metu pašalinami ar „uždaromi“ kraujagyslių mazgai, tausojant aplinkinius audinius.

Sudėtingesniais atvejais gydytojo sprendimu gali būti atliekama ir operacija – hemoroidektomija. Tai tradicinė chirurginė operacija, kurios metu pašalinami hemorojiniai mazgai. Ji atliekama taikant nuskausminimą, o gijimas gali trukti iki keturių savaičių. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti skausmą malšinančius vaistus ar vietinio poveikio tepalus/žvakutes simptomams palengvinti.

Shutterstock nuotr./Hemorojus
Shutterstock nuotr./Hemorojus

Anksčiau hemorojaus operacijos buvo siejamos su skausmingu gijimu ir ilgu nedarbingumo laikotarpiu, tačiau šiandien situacija visai kitokia. Lazerinis gydymas ir ligavimo metodai leidžia išvengti sudėtingos chirurginės intervencijos, o pacientai dažnai jau po kelių valandų grįžta namo.

Procedūros atliekamos vietinėje nejautroje, jų metu kraujagyslės „uždaromos“ ar susitraukia, todėl nebelieka kraujavimo ir skausmo.

Be to, daugelis šiuolaikinių metodų – ambulatoriniai, tad pacientui nereikia hospitalizacijos. Tai ne tik taupo laiką, bet ir padeda greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Todėl labai svarbu paminėti, kad neleistumėte ligai įsisenėti ir pasiekti ketvirtą laipsnį, kuomet jau gali prireikti sudėtingesnio gydymo.

Kada jau būtina kreiptis į gydytoją?

Svarbu nepainioti hemorojaus simptomų su kitomis, rimtesnėmis ligomis. Kraujas išmatose ar ant tualetinio popieriaus gali būti ir storosios žarnos vėžio požymis. Jei pastebėjote kraujavimą, stiprų skausmą, mazgų padidėjimą ar tuštinimosi pokyčius – būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju proktologu.

Laiku kreipiantis į specialistus, hemorojaus gydymas dažniausiai būna neskausmingas, greitas ir efektyvus. Tad neverta kentėti ar gėdytis – hemorojus šiandien gydomas taip pat moderniai, kaip ir bet kuri kita sveikatos problema.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą