Alergija diagnozuojama vis dažniau ir dažniau: Nuo 2007 m. iki 2021 m. alergiškų maistui vaikų skaičius išaugo 50 proc., rašo „Everydayhealth“.
Kadangi alergijų maistui yra daug, daugėja ir klaidingų įsitikinimų apie jas. Kai kurie mitai gali būti pavojingi. Kad jūsų vaikas būtų saugus, svarbu žinoti visus faktus apie alergiją maistui.
- Mitas: alergija maistui nėra tokia rimta
- Faktas: alergija maistui gali būti mirtina
Alergija maistui yra daugiau nei tik lengvas dirginimas tam tikrais maisto produktais. „Alergija maistui gali sukelti sunkią, gyvybei pavojingą reakciją, vadinamą anafilaksija, kai organizmą ištinka šokas“, – sako medicinos mokslų daktarė Amanda Lee Pratt, vaikų alergijos ir imunologijos specialistė iš Duke'o universiteto Medicinos mokyklos Durhame, Šiaurės Karolinoje.
Anafilaksijos metu sumažėja kraujospūdis ir susiaurėja kvėpavimo takai, todėl tampa sunku kvėpuoti. Kai kuriems vaikams atsiranda odos bėrimas arba dilgėlinė, kitus pykina ir jie vemia. Jei ši būklė negydoma iš karto – suleidus adrenalino injekciją – ji gali baigtis mirtimi.
- Mitas: jiems reikia tik benadrilio, o ne epipeno
- Faktas: antihistamininiai vaistai, tokie kaip difenhidraminas (prekinis pavadinimas „Benadryl“), anafilaksijos nesustabdo.
„Epinefrinas yra „pirmoji gydymo linija“, – sako Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro Hiustone alergijos ir imunologijos specialistas gydytojas Christopheris Codispoti. Esant sunkiai reakcijai, epinefrino, pavyzdžiui, „EpiPen“ pavidalu, reikia, nes jis gali greitai pašalinti anafilaksijos simptomus. Jis atveria kvėpavimo takus, todėl lengviau kvėpuoti, ir padeda reguliuoti kraujospūdį bei širdies ritmą. Jis taip pat gali padėti sumažinti niežulį ir dilgėlinę.
„Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami kaip papildoma priemonė lengvesniems simptomams. Pvz., alerginei slogai ar burnos niežuliui gydyti“, – sako Ch.Codispoti.
- Mitas: nieko tokio, jei vaikas suvalgys šiek tiek maisto, kuriame yra alergenas
- Faktas: net ir nedidelis maisto alergeno kiekis gali sukelti anafilaksiją
Turėtumėte padėti savo vaikui vengti bet kokio kontakto su maistu, kuriame yra alergenų. „Jų organizmas vis tiek gali aptikti alergeną ir sukelti reakciją, net ir vartojant mažais kiekiais“, – sako Ch.Codispoti.
Vienintelis kartas, kai jūsų vaikas turėtų sąmoningai susidurti su alergenu, turėtų įvykti tik prižiūrint gydytojui alergologui. Jūs ar jūsų vaikas niekada neturėtumėte to daryti savarankiškai. Tai – vadinamoji imunoterapija, kurios metu mažomis dozėmis lėtai veikiamas žmogus, kad jo imuninė sistema būtų išmokyta nereaguoti į alergeną.
- Mitas: maisto netoleravimas ir alergija maistui yra tas pats
- Faktas: alergija maistui ir maisto netoleravimas labai skiriasi. Maisto netoleravimas gali būti nemalonus, bet paprastai nekelia pavojaus gyvybei.
„Alergija maistui – tai antikūnų medijuota imuninė reakcija į maistą, kuri gali sukelti gyvybei pavojingus simptomus“, – aiškina daktaras A.L.Pratt.
Maisto netoleravimas gali būti susijęs arba nesusijęs su imuninės sistemos reakcija ir paprastai sukelia lengvesnius simptomus, pavyzdžiui, virškinimo trakto sutrikimus, galvos skausmus ar odos problemas.
- Mitas: alergijos maistui tyrimai visada tikslūs
- Faktas: odos dūrio ir kraujo testai, kuriais nustatomos alergijos maistui, gali duoti klaidingai teigiamus rezultatus
Kai reikia diagnozuoti alergiją maistui, auksinis tyrimo standartas yra oralinis maisto bandymas. „Mes tai darome, kad pamatytume, kas nutiks, kai [jūsų vaikas] į burną įsidės atitinkamo maisto produkto“, – aiškina A.L.Pratt.
Štai kaip tai veikia: vaikas, prižiūrimas gydytojo, suvalgo įtariamą maisto produktą pamatuotomis dozėmis, o gydytojas laukia ir stebi, ar vaikas reaguos. Jei vaikui prasidėtų simptomai, gydytojas nutrauktų maisto bandymą ir duotų vaistų, kurie sustabdytų reakciją ir palengvintų simptomus.
- Mitas: alergija maistui visada prasideda vaikystėje
- Faktas: alergija maistui gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kada
„Esu diagnozavęs alergiją 70-ies ir 80-ies metų žmonėms, – pažymi CH.Codispoti. – Dažniausios suaugusieji yra alergiški žuviai, vėžiagyviams, žemės ir kitiems riešutams.
- Mitas: kai nustatyta alergija maistui, jūsų vaikas visada bus alergiškas tam tikram alergenui
- Faktas: gali būti, kad jūsų vaikas išaugs iš alergijos maistui arba nebebus alergiškas vienam ar kitam produktui
Labiau tikėtina, kad vaikai išaugs iš tam tikrų alergijų. „Apie 80 proc. vaikų, alergiškų kiaušiniams ir pienui, išauga alergiją“, – sako A.L.Pratt ir priduria: „Priešingai yra su žemės riešutais ir kitais riešutais: tik 20 proc. vaikų augdami tampa jiems nebealergiški.“ Ji pažymi, kad kuo jaunesniam vaikui diagnozuota alergija, tuo didesnė tikimybė, kad jis išaugs ją.
- Mitas: jei alergiją galinti sudedamoji dalis nenurodyta restorano valgiaraštyje, patiekalą valgyti saugu
- Faktas: Meniu aprašyme nurodomos ne visos sudedamosios dalys, todėl valgydami restorane turite būti itin atsargūs
Būtinai paprašykite padavėjo ar vadybininko ne tik ingrediento sąrašo, bet ir tikslaus patiekalo paruošimo būdo. „Turite būti atsargūs dėl kryžminio kontakto, ruošiant patiekalą virtuvėje, – sako Ch.Codispoti.
Praneškite padavėjams apie savo vaiko alergiją maistui iš anksto, kad jie galėtų prisitaikyti prie jūsų poreikių. Kad būtumėte dar geriau pasiruošę, iš anksto apsilankykite internete ir patikrinkite meniu, kad galėtumėte pamatyti, ką jūsų vaikas gali saugiai valgyti pasirinktoje viešojo maitinimo įstaigoje.
