Sekite 15min Google
Ar rudenį jau teko imti nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos? Jei taip, tikrai nesate vieni.
Vokietijos sveikatos draudimo bendrovių duomenimis, nedarbingumo dėl ligų rodikliai šalyje išlieka aukšti. Šaltuoju metų laiku viena pagrindinių priežasčių – kvėpavimo takų infekcijos, pasireiškiančios kosuliu, sloga ir kitais peršalimo simptomais, taip pat COVID-19.
Tačiau beveik kiekviename kolektyve galima sutikti žmonių, kurie, regis, niekada neserga. Jie retai praleidžia darbą dėl sveikatos problemų, beveik nesiskundžia peršalimu ar gripu.
Kodėl taip yra? Ar jų imuninė sistema iš tiesų stipresnė?
Kodėl kai kurie žmonės beveik niekada neserga?
Mokslininkai pripažįsta, kad tikslios priežastys, kodėl vieni žmonės serga gerokai rečiau nei kiti, dar nėra iki galo išaiškintos.
Manoma, kad tam įtakos turi kelių veiksnių derinys – genetika, gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai.
Vienas svarbiausių veiksnių – paveldimumas. Kai kurie žmonės turi genetinių ypatybių, dėl kurių jų imuninė sistema greičiau ir veiksmingiau reaguoja į tam tikras virusų dalis.
Tai gali padėti organizmui lengviau apsisaugoti nuo peršalimo virusų.
Tačiau imuninės sistemos veikla priklauso ne vien nuo genų. Jai įtakos turi ir bendra žmogaus sveikatos būklė, įskaitant tai, ar organizmas jau kovoja su kitomis ligomis.
Todėl net ir panašioje aplinkoje gyvenantys žmonės į tuos pačius virusus gali reaguoti labai skirtingai.
Gyvenimo būdas gali lemti, kaip dažnai sergame
Mokslininkai pabrėžia, kad didelę reikšmę turi ir kasdieniai įpročiai.
Tyrimai rodo, kad sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso mažinimas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Ne mažiau svarbus ir pakankamas miegas. Miegant organizmas atsigauna, vyksta įvairūs regeneracijos procesai, o imuninė sistema gali veiksmingiau atlikti savo funkcijas.
Todėl žmonės, kurie nuolat neišsimiega, patiria daug streso ar nesirūpina savo sveikata, gali būti jautresni infekcijoms.
Vis dėlto net ir sveikai gyvenantis žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo virusinių ligų.
Nustatė dar vieną imunitetą silpninantį veiksnį
Jeilio universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų rizikos veiksnį – rūkymą.
Atlikdami tyrimą jie nagrinėjo sveikų savanorių nosies ir plaučių kvėpavimo takų ląsteles, kurios buvo veikiamos peršalimo viruso.
Kai peršalimo virusai patenka į žmogaus organizmą, jie pirmiausia susiduria su kvėpavimo takų ląstelėmis, sudarančiomis vieną pirmųjų apsaugos barjerų.
Tyrėjai nustatė, kad šių ląstelių galimybės vienu metu apsisaugoti nuo skirtingų žalingų veiksnių yra ribotos. Rūkymo metu į organizmą patenkančios kenksmingos medžiagos apkrauna kvėpavimo takų apsaugos sistemas, todėl jos gali prasčiau susidoroti su virusais ir bakterijomis.
Mokslininkų teigimu, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl rūkantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis nei nerūkantieji.
Svarbu ne tik imunitetas, bet ir aplinka
Dar vienas reikšmingas veiksnys – higiena ir aplinka, kurioje žmogus kasdien būna. Net ir stipri imuninė sistema negali apsaugoti nuo visų infekcijų, ypač jeigu žmogus dažnai susiduria su ligų sukėlėjais.
Todėl žmonės, kurie reguliariai plauna rankas ir rečiau kontaktuoja su sergančiais asmenimis, gali sumažinti tikimybę užsikrėsti peršalimo virusais.
Rizikai įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Pavyzdžiui, dažnai važinėjant perpildytu viešuoju transportu ar lankantis vietose, kur susirenka daug žmonių, tikimybė susidurti su kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjais gali būti didesnė.
Tuo tarpu žmonės, kurie rečiau būna didelėse žmonių susibūrimo vietose, gali paprasčiausiai turėti mažiau progų užsikrėsti.
Tai reiškia, kad retai sergantis žmogus nebūtinai turi išskirtinai stiprų imunitetą – kartais jis tiesiog rečiau susiduria su virusais.
Kodėl vienas šeimos narys suserga, o kitas lieka sveikas?
Situacija, kai vienas sutuoktinis ar kolega suserga, o kitas, nors ir turėjo artimą kontaktą, išlieka sveikas, nėra neįprasta. Mokslininkų teigimu, tai gali lemti individualūs imuninės sistemos skirtumai, genetinės ypatybės, bendra sveikatos būklė ir gyvenimo būdas.
Svarbus ir kontaktų su virusais dažnumas bei aplinkos sąlygos.
Taigi vieno universalaus paaiškinimo, kodėl kai kurie žmonės beveik niekada neserga, nėra.
Tai, kaip dažnai sergame, priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo paveldėtų genų iki kasdienių pasirinkimų. Nors genetikos pakeisti negalime, pakankamas miegas, sveika mityba, judėjimas, nerūkymas ir tinkama higiena gali padėti sumažinti infekcijų riziką.
