Gegužę, minint odos vėžio prevencijos mėnesį, „InSense Clinic“ gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė primena, kodėl reguliari patikra yra vienintelis patikimas būdas ligą aptikti laiku.
Kodėl odos vėžys dažnai aptinkamas per vėlai?
Odos vėžys neniežti, nesukelia skausmo, o kraujuoti pradeda tik pažengusioje stadijoje – simptomų nebuvimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl dalis pacientų į specialistą kreipiasi vėlai.
„Ši ligos klasta ypač pasimatė po COVID-19 izoliacijos – pasibaigus karantinui, buvo fiksuota kur kas daugiau pažengusių atvejų bei pacientų, turinčių net po kelis odos navikus. Visgi, situacija pamažu keičiasi – šiandien pastebiu, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dar ankstyvose ligos stadijose, kai gydymas yra paprastesnis ir veiksmingenis“, – dalijasi E.Naruševičiūtė-Skripkienė.
Kas iš tikrųjų didina odos vėžio riziką?
Siekiant pasverti odos vėžio atsiradimo riziką, vertinamas ne tik genetinis polinkis ir saulės ultravioletinių spindulių kiekis, bet ir tai, kaip oda patiria saulę. Pavyzdžiui, vienų odos vėžio tipų riziką gali didinti trumpas, bet intensyvus nudegimas saulėje, o kitų – ilgalaikis sukauptas UV spindulių poveikis.
Odos vėžio rizikai įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, bet ir organizmo gebėjimas apsisaugoti. „Jei imunitetas yra nusilpęs arba slopinamas vaistais (pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar gydant autoimunines ligas), organizmo imuninės ląstelės nebepastebi pažeistų odos ląstelių, todėl jos pakitusios gali pradėti nekontroliuojamai daugintis“, – pažymi dermatologė.
Kadangi ligos priežastys yra kompleksinės, gydytoja atkreipia dėmesį, kad liga nebūtinai pasireiškia ten, kur odą pasiekia saulė. Skirtingų tipų navikai gali atsirasti ir rūbais uždengtose vietose, voko krašte, po nagu ar net akyse.
Vis dėlto, gydytoja pabrėžia, kad odą nuo ultravioletinių spindulių saugoti būtina. Prie prevencijos prisideda tiek apsauginį sluoksnį sudarančios kosmetinės priemonės, tiek drabužiai ar buvimas pavėsyje. Saugiausia rinktis kremus su SPF30-50+ – jie tolygiausiai padengia odą, lyginant su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, aerozoliniais purškalais.
Papildomą apsaugą suteikia ir fizinės priemonės – kepurės, ilgesni drabužiai ar specialūs UV spindulius sulaikantys audiniai. Svarbu – telefone turėti programėlę, rodančią UV indeksą realiuoju laiku: kuo jis aukštesnis, tuo stipresnė apsauga reikalinga, net jei oras neatrodo saulėtas.
Kada verta susirūpinti ir eiti pas gydytoją?
„Mūsų siekiamybė – nustatyti kuo mažesnius odos onkologinius pakitimus jiems esant 1–3 mm dydžio, nelaukiant, kol jie išdidės. Tam dažniausiai pakanka vos vieno profilaktinio vizito per metus“, – sako E.Naruševičiūtė-Skripkienė.
Tačiau net ir tikrinantis kasmet, gydytoja įspėja nenumoti ranka į naujus odos pakitimus, kurie neišnyksta per kelias savaites ar nereaguoja į namuose turimus raminamuosius kremus. Svarbu stebėti, kaip tie pokyčiai atrodo: pavyzdžiui, melanoma dažniausiai pasirodo kaip tamsi, ruda dėmė, o kiti odos vėžio tipai gali priminti tiesiog negyjančias, rausvas ar pleiskanojančias žaizdeles. Nors pastarieji paprastai yra mažiau agresyvūs, visi odos pokyčiai reikalauja specialisto dėmesio.
Kaip vyksta odos patikra ir kas yra apgamų žemėlapis?
Per pirmąją apžiūrą odos dariniai vertinami dermatoskopu – specialiu prietaisu, leidžiančiu pamatyti jų vidinę struktūrą. Vizitų dažnis priklauso nuo individualios situacijos: dažniausiai pakanka patikros kartą per metus, tačiau įvertinus apgamus individualiai, ji gali būti atliekama ir kas kelis mėnesius.
Turintiems itin daug apgamų ar paveldėtą riziką sudaromas skaitmeninis apgamų žemėlapis. Tai – dirbtinio intelekto palaikoma sistema, kuri nufotografuoja ir sužymi visus kūno darinius, kad būtų galima tiksliai stebėti jų pokyčius laikui bėgant.
„Kai pacientas dėl gausaus apgamų skaičiaus nebegali atsakyti, kurie dariniai nauji, šis metodas leidžia patikimai įvertinti naujus odos pokyčius. Jei kuris nors darinys kelia įtarimų, atliekamas papildomas tyrimas ląstelių piktybiškumui nustatyti, – pasakoja gydytoja.
„InSense Clinic“ dermatovenerologė E.Naruševičiūtė-Skripkienė pacientus konsultuoja Vilniaus padalinyje Europos a. 1, kur odos dariniai vertinami naudojant modernią diagnostinę įrangą, leidžiančią tiksliai stebėti net ir smulkiausius pokyčius.
