Sekite 15min Google
Tai, ką ji ilgus metus laikė savo silpnumu ar nemokėjimu tinkamai pasirūpinti savimi, iš tiesų buvo gausus menstruacinis kraujavimas – rimta sveikatos problema, galinti turėti ilgalaikių pasekmių.
Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad gausų menstruacinį kraujavimą patiria maždaug 10–30 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Vis dėlto manoma, kad tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, nes dalis moterų nesupranta, koks kraujavimas jau laikomas pernelyg gausiu, arba apie jį nepraneša gydytojams.
Kada kraujavimas jau per gausus?
Moksliniuose tyrimuose gausiu menstruaciniu kraujavimu dažniausiai laikomas didesnis nei 80 mililitrų kraujo netekimas per vieną ciklą. Įspėti gali ir dideli kraujo krešuliai arba ilgiau nei septynias dienas trunkančios mėnesinės.
Tačiau kasdienybėje tiksliai išmatuoti prarasto kraujo kiekį sudėtinga. Higienos priemonės skiriasi savo sugeriamumu, todėl gydytojai taip pat vertina, kaip mėnesinės veikia žmogaus gyvenimą.
Svarbūs ženklai – būtinybė labai dažnai keisti įklotus ar tamponus, kraujavimas per drabužius ar patalynę, naktinis kėlimasis, kelių higienos priemonių naudojimas vienu metu, kasdienės veiklos, darbo ar mokslų atsisakymas.
Kalifornijos universiteto San Fransiske ginekologijos, akušerijos ir reprodukcijos mokslų profesorė Adwoa Christy pastebi, kad pacientės kartais nė nenutuokia, jog jų patiriamas kraujavimas nėra normalus ir kad jį galima gydyti.
Michelle kraujas nuolat persisunkdavo per drabužius ir paklodes. Kartą tai nutiko net mobiliojo ryšio parduotuvėje, jai sėdint ant baltos kėdės. Moteris manė, kad pati kažką daro ne taip ir jai tereikia rasti geresnių higienos priemonių.
Gali perspėti apie kitas ligas
Gausus menstruacinis kraujavimas gali būti ne tik atskira problema, bet ir kitos ligos simptomas. Jį gali sukelti gimdos polipai, miomos, kraujo krešėjimo sutrikimai, ovuliacijos problemos, endometriozė, adenomiozė ar kai kurios onkologinės ligos.
Gausiau kraujuoti taip pat gali paauglės, kurioms mėnesinės dar tik prasidėjo, ir prie menopauzės artėjančios moterys. Šiais gyvenimo laikotarpiais organizme vyksta ryškūs hormonų pokyčiai, tačiau tai nereiškia, kad varginantį kraujavimą reikėtų tiesiog kentėti.
Edinburgo universiteto ginekologė Jackie Maybin atkreipia dėmesį, kad iki šiol nemažai tyrimų buvo skiriama pačioms ligoms, pavyzdžiui, gimdos miomoms, tačiau vis dar nepakankamai aišku, kodėl jos sukelia tokį gausų kraujavimą.
Nuovargis ir šalčio pojūtis gali būti ne atsitiktiniai
Negydomas gausus kraujavimas gali sukelti geležies trūkumą. Manoma, kad su juo susiduria daugiau nei 40 proc. gausiai per mėnesines kraujuojančių moterų.
Sumažėjus geležies atsargoms gali varginti nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, sunkumas susikaupti, plaukų slinkimas ar nuolatinis šalčio pojūtis. Kai kuriems žmonėms atsiranda neįprastas noras valgyti ledo kubelius.
Michelle prisimena, kad nuolat šaldavo ir dažnai norėdavo kramtyti ledą. Tik vėliau ji suprato, kad tai galėjo būti geležies trūkumo požymis.
Negydomas geležies trūkumas gali progresuoti į mažakraujystę. Tuomet organizmui ima trūkti hemoglobino, būtino deguoniui pernešti. Sunkiais atvejais gali prireikti net kraujo perpylimo.
Visas gyvenimas derinamas prie ciklo
Šefildo Halamo universiteto psichologijos dėstytoja Emily Young taip pat ilgus metus patyrė gausų menstruacinį kraujavimą. Dėl prarasto kraujo ji ne kartą nualpo, o su savimi visuomet nešiodavosi atsarginių drabužių.
„Tai nėra tik nepatogumas. Tenka visą savo gyvenimą planuoti pagal menstruacijų ciklą“, – sakė ji.
2025 metais E.Young nagrinėjo interneto forumuose paskelbtas gausiai kraujuojančių žmonių istorijas. Kai kurie pasakojo, kad rimta jų būklė buvo pripažinta tik po kelių kraujo perpylimų. Kiti dėl mėnesinių metė mokslus, prarado darbus, susidūrė su intymaus gyvenimo ir psichikos sveikatos sunkumais.
Suaugusios moterys taip pat netenka darbo dienų ir galimybių. Michelle, dirbanti nuotoline terapeute Niujorke, kartą buvo priversta nutraukti pokalbį su kliente, nes skausmas tapo nepakeliamas. Vėliau ji pamatė, kad po jos kėde susidarė kraujo bala.
Pasak J.Maybin, gausiai kraujuojančios moterys dėl savo būklės per metus vidutiniškai negali dirbti apie 3,6 savaitės. Tai paveikia ne tik jų gyvenimą, bet ir visuomenę bei ekonomiką.
Koks gydymas gali padėti?
Gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties ir intensyvumo. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas. Jie gali sumažinti ne tik skausmą, bet ir kraujavimo gausumą.
Taip pat naudojami hormoniniai kontraceptikai ir hormoninės gimdos spiralės. Pastarosios laikomos viena veiksmingiausių priemonių, padedančių sumažinti per mėnesines netenkamo kraujo kiekį.
Vis dėlto hormoninis gydymas tinka ne visiems. Kai kurie žmonės jo atsisako dėl šalutinio poveikio, pavyzdžiui, krūtų jautrumo ar nuotaikos pokyčių.
Gali būti skiriami ir nehormoniniai vaistai, tokie kaip traneksamo rūgštis, mažinanti kraujavimą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad šie vaistai ne visada pašalina tikrąją problemos priežastį.
Michelle hormoninė kontracepcija kurį laiką padėjo, tačiau nustojus ją vartoti stiprus kraujavimas sugrįžo. Atlikus ultragarso tyrimą moters gimdoje buvo aptiktos septynios ar aštuonios didelės miomos. Gydytoja taip pat įtarė endometriozę.
Galiausiai Michelle pasirinko histerektomiją – gimdos pašalinimo operaciją. Moteris savo sprendimu patenkinta, tačiau tokia operacija yra negrįžtama ir po jos nebegalima pastoti, todėl šis gydymas tinka ne visoms.
Diagnozės tenka laukti ne vienus metus
J.Maybin vadovauja tarptautinei mokslinių tyrimų programai „The Missed Vital Sign“, kurios pavadinimas pabrėžia, kad menstruacijų pokyčiai gali būti svarbus sveikatos rodiklis – kaip kraujospūdis, kūno temperatūra ar širdies ritmas.
Per artimiausius trejus metus 13 tyrėjų komanda sieks sutrumpinti gausaus menstruacinio kraujavimo diagnozavimo ir gydymo laukimo laiką nuo vidutiniškai penkerių metų iki penkių mėnesių.
Mokslininkai ieškos biologinių žymenų menstruaciniame kraujyje, kurs išmaniuosius jutiklius, galinčius fiksuoti kraujavimo gausumą naudojant menstruacijų priemones, ir vertins, ar išmaniųjų telefonų bei dėvimųjų įrenginių duomenys galėtų padėti nustatyti geležies trūkumo riziką.
Michelle įsitikinusi, kad moterų nusiskundimai turi būti vertinami rimčiau. Jos patirtis rodo, kad dešimtmečius kentėti skausmą, silpnumą ir gausų kraujavimą nėra normalu – net jeigu žmogui nuo paauglystės buvo sakoma priešingai.